Lingvistika: kas tai? Apibrėžimas, pagrindinės sritys ir taikymai
Lingvistika: supraskite kalbos mokslą — apibrėžimas, pagrindinės sritys (fonologija, morfologija, sintaksė, semantika, pragmatika) ir praktiniai taikymai.
Lingvistika yra kalbos mokslas. Kalbą tyrinėjantys žmonės vadinami kalbininkais.
Yra penkios pagrindinės kalbotyros dalys: garsų tyrimas (fonologija), žodžių dalių, tokių kaip "un-" ir "-ing", tyrimas (morfologija), žodžių tvarkos ir sakinių sudarymo tyrimas (sintaksė), žodžių reikšmės tyrimas (semantika) ir neišsakytos kalbos reikšmės, kuri skiriasi nuo tiesioginės pasakytų žodžių reikšmės (pvz., sakant "man šalta", kad kas nors išjungtų ventiliatorių, tyrimas (pragmatika).
Kasdien galima naudotis lingvistika įvairiais būdais. Kai kurie lingvistai yra lingvistai teoretikai ir tyrinėja kalbos teoriją ir idėjas, pavyzdžiui, istorinė lingvistika (kalbos istorijos ir jos kaitos tyrimas) arba skirtingų žmonių grupių kalbos vartojimo skirtumų tyrimas (sociolingvistika). Kai kurie lingvistai yra taikomieji lingvistai ir naudoja lingvistiką įvairiems darbams atlikti. Pavyzdžiui, kriminalistinė lingvistika naudojama tiriant nusikaltimus, o kompiuterinė lingvistika padeda kompiuteriams suprasti kalbas (pavyzdžiui, kalbos atpažinimo srityje).
Pagrindinės lingvistikos sritys trumpai
- Fonologija – tiria kalbos garsų sistemą, kokie garsai egzistuoja tam tikroje kalboje ir kaip jie tarpusavyje sąveikauja.
- Morfologija – nagrinėja žodžių sandarą, žodžių formavimąsi ir morfemus (mažiausias reikšmės nešiotojas kalboje).
- Sintaksė – tiria, kaip žodžiai derinami į frazes ir sakinius, kokios taisyklės lemia sakinio struktūrą.
- Semantika – nagrinėja žodžių ir sakinių reikšmes, semantiką susijusius dėsningumus ir interpretacijas.
- Pragmatika – nagrinėja kontekstą, kalbos vartojimo intencijas ir neišsakytas reikšmes, kurios priklauso nuo situacijos ir socialinio konteksto.
Tyrimo metodai
Lingvistai naudoja įvairius metodus: lauko tyrimus (kalbų dokumentavimas ir tarmų įrašai), korpusų analizę (dideli tekstų rinkiniai), eksperimentus (psicholingvistika), neurolingvistinius metodus (EEG, fMRI), statistinę analizę ir kompiuterinį apdorojimą. Daugelyje sričių jungiamas kelis metodus, pvz., kapanalizuojant elgesio duomenis su smegenų vaizdiniais arba analizuojant kalbos duomenis automatinėmis priemonėmis.
Taikymai kasdien ir profesinėje veikloje
Lingvistikos žinios taikomos daugelyje sričių:
- Kalbų mokymas ir programų kūrimas – programos ir metodikos, paremtos supratimu, kaip žmonės mokosi kalbų.
- Vertimas ir lokalizacija – terminų standartizavimas, stiliaus bei teksto pritaikymas skirtingoms auditorijoms.
- Kompiuterinė lingvistika ir dirbtinis intelektas – kalbos atpažinimas, teksto analizė, mašininis vertimas, automatizuoti pokalbių robotai.
- Kriminalistinė lingvistika – teksto ar kalbos pėdsakų analizė teisiniuose tyrimuose.
- Kalbos politika ir revitalizacija – mažų kalbų išsaugojimas, oficialūs kalbos standartai, viešosios komunikacijos gairės.
- Kalbos terapija ir logopedija – kalbos sutrikimų diagnostika ir gydymo strategijos.
Kam naudinga studijuoti lingvistiką?
Lingvistika suteikia įrankius suprasti, kaip veikia kalba, ir praktiškas žinias daugeliui profesijų: mokytojams, vertėjams, programuotojams, teisininkams, žurnalistams, sveikatos specialistams ir kt. Taip pat ji padeda gerinti bendravimą, kurti geresnes technologijas ir geriau suprasti kultūrinius skirtumus.
Trumpa santrauka
Lingvistika yra plati disciplina, jungianti teorinius klausimus (kaip veikia kalba) ir praktinius taikymus (kaip šią informaciją panaudoti kasdienėse bei technologinėse srityse). Ji remiasi įvairiais metodais ir glaudžiai bendradarbiauja su psichologija, informatiką, sociologija ir kitomis mokslo šakomis.
Specialybės
Plačiau kalbotyra apima evoliucinę lingvistiką, kuri nagrinėja kalbos kilmę; istorinę lingvistiką, kuri tiria kalbos kaitą; sociolingvistiką, kuri nagrinėja kalbos variacijų ir socialinių struktūrų ryšį; psicholingvistiką, kuri tiria kalbos reprezentaciją ir funkcijas galvoje; neurolingvistiką, kuri nagrinėja kalbos apdorojimą smegenyse; kalbos įsisavinimą, kaip vaikai ar suaugusieji išmoksta kalbą; diskurso analizę, kuri apima tekstų ir pokalbių struktūrą.
Nors lingvistika yra mokslinis kalbos tyrimas, su kalba susijusios ir susipina daugybė kitų intelektinių disciplinų. Pavyzdžiui, semiotika - tai bendras ženklų ir simbolių tyrimas tiek kalbos viduje, tiek už jos ribų. Literatūros teoretikai tyrinėja kalbos vartojimą literatūroje. Lingvistika taip pat remiasi tokių įvairių sričių, kaip akustika, antropologija, biologija, kompiuterių mokslas, žmogaus anatomija, informatika, neurologija, filosofija, psichologija, sociologija ir kalbos patologija, moksliniais darbais. Diskurso analizė - tai ištisų pokalbių arba tekstų tyrimas.
Daugelis lingvistų lygina kalbas, ieškodami panašių savybių. Tai leidžia rasti bendrų visoms pasaulio kalboms dalykų ir sužinoti, kokios kalbos yra giminingos kalbų šeimoje. Sakoma, kad lingvistai, kurie tiria, kaip kalbos yra sudarytos ir kaip jos veikia, studijuoja teorinę lingvistiką.
Kita lingvistikos dalis yra susijusi su kalbų vartojimo visuomenėje ar pasaulyje supratimu. Sociolingvistika tiria, kaip kalba vartojama visuomenėje, o istorinė lingvistika - kaip kalbos kinta laikui bėgant ir kokios kalbos buvo praeityje. Viena iš istorinės kalbotyros dalių yra etimologija - žodžių istorijos tyrimas.
Lingvistikos dalis, kurios tikslas - išsiaiškinti, kaip kalbos veikia mintyse, vadinama psicholingvistika.
Istorija
Ankstyvieji kalbininkai
Kalbos mokslą Indijoje pradėjo V a. pr. m. e. gramatikas Pāṇini, parašęs 3959 sanskrito gramatikos taisykles, kuriose aprašė įvairias sanskrito balsių ir priebalsių rūšis, veiksmažodžių ir daiktavardžių klases. Artimuosiuose Rytuose 760 m. Sibawayh (سیبویه) parašė knygą apie arabų kalbą "Al-kitab fi al-nahw" (الكتاب في النحو, "Knyga apie gramatiką") ir buvo pirmasis žinomas autorius, kuris kalbėjo apie garsų ir fonemų skirtumus.
Lingvistika Vakaruose prasidėjo taip pat anksti kaip ir Rytuose, tačiau tuo metu Vakarų lingvistika buvo labiau panaši į filosofiją, o ne į kalbos mokslą. Platonas buvo pirmasis Vakarų filosofas, rašęs apie semantiką savo veikale "Kratilas", kuriame jis teigia, kad žodžiai reiškia sąvokas, kurios yra amžinos ir egzistuoja idėjų pasaulyje. Žodis etimologija pirmą kartą pavartotas kalbant apie žodžio reikšmės istoriją.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra lingvistika?
A: Lingvistika yra kalbos mokslas.
K: Kaip vadinami žmonės, kurie tyrinėja kalbą?
A: Žmonės, kurie tyrinėja kalbą, vadinami kalbininkais.
K: Kokios yra penkios pagrindinės kalbotyros dalys?
A: Penkios pagrindinės kalbotyros dalys yra fonologija, morfologija, sintaksė, semantika ir pragmatika.
K: Kas yra fonologija?
A: Fonologija - tai garsų tyrimas.
K: Kas yra morfologija?
A: Morfologija - tai mokslas apie žodžių dalis, pavyzdžiui, "un-" ir "-ing".
K: Kas yra pragmatika?
A: Pragmatika - tai mokslas apie neišsakytą kalbos prasmę, kuri skiriasi nuo tiesioginės pasakytų žodžių reikšmės.
K: Kokie yra keli taikomosios kalbotyros pavyzdžiai?
A: Kai kurie taikomosios lingvistikos pavyzdžiai yra teismo lingvistika, naudojama tiriant nusikaltimus, ir kompiuterinė lingvistika, naudojama padėti kompiuteriams suprasti kalbas, pavyzdžiui, atpažįstant kalbą.
Ieškoti