Žodžių tvarka: kas tai — sintaksės apibrėžimas ir pavyzdžiai
Sužinokite, kas yra žodžių tvarka: sintaksės apibrėžimas, tarpkalbiniai skirtumai ir aiškūs pavyzdžiai, kaip žodžių tvarka keičia sakinio reikšmę.
Žodžių tvarka yra sintaksės, kuri yra gramatikos dalis. Tai taisyklių rinkinys, nustatantis, kokia tvarka sakinyje išdėstomi žodžiai (pvz., kas eina pirmiau — subjektas, veiksmažodis ar objektas). Žodžių tvarka lemia, kaip klausytojas ar skaitytojas supranta sakinio reikšmę, pabrėžia tam tikras dalis ir kartu sąveikauja su kitais gramatiniais reiškiniais, pvz., linksnių sistema, dėmesio (focus) žymėjimu ar intonacija.
Tipinės žodžių tvarkos
- SVO (subjektas — veiksmažodis — objektas) — tokia eilė daugelyje indoeuropiečių kalbų, pvz., anglų: angliškas sakinys "I play tennis only sometimes" yra SVO.
- SOV (subjektas — objektas — veiksmažodis) — būdinga kalboms kaip japonų, turkų; veiksmažodis dažniausiai eina sakinio gale.
- VSO (veiksmažodis — subjektas — objektas) — pasitaiko, pavyzdžiui, klasikinių semitinių kalbų ir kai kurių keltų kalbų.
- Kitos tvarkos (VOS, OVS, OSV) yra retesnės, bet irgi galimos tam tikrose kalbose.
Žodžių tvarkos pavyzdžiai
Žodžių tvarka gali būti labai panaši tarp giminių kalbų arba visai kitokia. Pavyzdžiui, anglų sakinys "I play tennis only sometimes" („Aš žaidžiu tenisą tik kartais“) žodžių tvarka gali būti perkelta į kitas kalbas šitaip: Ich spiele nur manchmal Tennis (vokiškai), Jeg spiller bare tennis noen ganger (norvegiškai). Originaliame tekste šių kalbų paminėjimai pateikti taip: angliškas, vokiškai, Norvegų — čia matome, kad tie patys leksiniai elementai gali išsidėstyti skirtingai arba išlikti panašiai, priklausomai nuo kalbos sintaksės ir morfologijos.
Partikulių ir žodžių tvarkos įtaka reikšmei (Portugalų kalbos pavyzdys)
Dalelytės, tokios kaip "only" angliškai arba só portugalų kalboje, gali pakeisti sakinio reikšmę, priklausomai nuo jų padėties. Originaliame tekste pateikiama iliustracija su Portugalų kalba:
- Eu só jogo tênis algumas vezes — „Aš tik kartais žaidžiu tenisą“ (čia só riboja veiksmą: tik kartais žaidimas vyksta).
- Eu jogo tênis só algumas vezes — panaši reikšmė, bet akcentas šiek tiek pasislenka; só ir toliau siejasi su laiko nuoroda „kelis kartus“.
- Eu jogo só tênis algumas vezes — šis variantas leidžia suprasti, kad sakinio dalyvis žaidžia „tik tenisą“ (t. y. ne kitą sportą), o ne būtent „tik kartais“; todėl reikšmė skiriasi ir toks sakinys gali būti netinkamas, jei norima pasakyti „tik kartais“.
Šis pavyzdys rodo, kad žodžių tvarka kartu su partikulių padėtimi lemia jų valdomos reikšmės ilgį (scope): ar partikulių pabrėžimas taikomas visam veiksmui, laikui, ar konkrečiam sakinio elementui (pvz., objektui).
Laisvoji žodžių tvarka ir lietuvių kalba
Daug morfologiškai turtingų kalbų (t. y. turinčių aiškų linksniavimo ir galūnių sistemą) leidžia didesnę žodžių tvarkos laisvę, nes gramatiškai svarbios funkcijos (pvz., kas yra subjektas, o kas objektas) užrašomos per galūnes, o ne tik per poziciją. Lietuvių kalba priklauso tokioms kalboms: nors pagrindinė, neutralioji tvarka dažnai vadinama SVO (pvz., „Vyras mato moterį“), galima perkelti žodžių pozicijas norint pabrėžti temą ar fokusuoti informaciją:
- „Vyras mato moterį.“ — neutralus sakinys.
- „Moterį mato vyras.“ — pabrėžia, kad matoma būtent moteris (galbūt priešingai nei kas nors kitas), t. y. akcentas persikelia į objektą.
- „Moteris mato vyrą.“ — pakeitus tvarką, kinta reikšmė (dabar subjektas — moteris).
Tokie poslinkiai daro aiškų skirtumą reikšmėje arba intonaciniame akcentavime, todėl žodžių tvarka tampa vienu iš stilistinių ir pragmatinių priemonių.
Kodėl kalbos turi skirtingą žodžių tvarką?
- Istorinė raidą ir tipologija: kalbos vystosi įvairiai; tam tikros srovės ir įtakojančios kalbos gali pakeisti tvarką per laiką.
- Morfologija: kalbose su gausia linksnių sistema tvarka gali būti laisvesnė, nes gramatinė funkcija aiški ir be pozicijos.
- Sintaksinės taisyklės: kai kurios kalbos turi taisykles, pvz., vokiečių V2 (veiksmažodis antras sakinyje) ar vokiečių subordinate verb-final konstrukcijas.
- Pragmatika ir fokusas: žodžių tvarka gali būti keičiama siekiant pabrėžti temą, kontrastą ar naują informaciją.
Praktiniai patarimai
- Mokantis naujos kalbos pirmiausia susipažinkite su jos neutralia žodžių tvarka (pvz., SVO ar SOV).
- Atkreipkite dėmesį į partikules ir žodžių eilę, jei jos keičia reikšmę (kaip portugalų só ar anglų only).
- Išgirsti pavyzdžiai ir kontekstas (prosodija, intonacija) padeda suprasti, kada kalbininkai ar vietiniai kalbėtojai pasitelkia kitokią tvarką dėl pabrėžimo.
Apibendrinant: žodžių tvarka yra esminė sintaksės dalis, kuri formuoja sakinio reikšmę ir informacijos pabrėžimą. Ji priklauso nuo kalbos tipologijos, morfologinių savybių ir pragmatinių poreikių — todėl tas pats turinys gali būti išreikštas įvairiomis tvarkomis skirtingose kalbose arba net to patiesje kalboje, bet su skirtingu akcentu ar reikšme.
Dalykas-priešdėlis-objektas
Anglų kalboje paprastas sakinys su veiksmažodžiu (veiksmas), subjektu (kas ar kas atlieka veiksmą) ir objektu (kam ar kam atliekamas veiksmas) rašomas pagal subjekto, veiksmažodžio ir objekto žodžių tvarką (SVO). Pavyzdžiui, sakinyje "Robertas atidaro duris" "Robertas" yra subjektas, "atidaro" yra veiksmažodis, o "durys" yra objektas. SVO yra antra pagal dažnumą žodžių tvarka tarp visų kalbų, ji vartojama 42 % kalbų. Pavyzdžiai: mandarinų kinų, bahasa melayu, bahasa indoneziečių, ispanų, prancūzų, italų, tajų ir vietnamiečių kalbos. Nors kai kuriose iš minėtų kalbų gali būti vartojamos ir kitos žodžių tvarkos, pavyzdžiui, SOV ir VSO, paprasčiausiuose sakiniuose jos vartoja SVO.
Kitų kalbų sakiniuose gali būti vartojama kitokia žodžių tvarka. Pavyzdžiui, Robertas atidaro duris. Anglų kalboje pakeitus žodžių tvarką į "The door opens Robert", pasikeistų sakinio prasmė. Tačiau lotynų kalboje Robertus ianuam aperit ir ianuam Robertus aperit reiškia tą patį. Ianuam yra akuzatyviniu atveju, todėl jis yra tiesioginis objektas, o Robertus - subjektas. Tačiau pakeitus žodžių atvejus į Robertem ianua aperit, sakinio prasmė pasikeistų: ianua dabar yra vardininko linksnis, taigi jis yra subjektas, o Robertum - objektas.
Dalykas-objektas-kalba
Subjekto ir objekto bei veiksmažodžio (SOV) žodžių tvarka vartojama daugelyje skirtingų kalbų - 45 %. Ji ypač paplitusi teorinėje kalbų šeimoje, kuri vadinama altajų kalbų šeima ir kuriai priklauso daugelis kalbų, pavyzdžiui, japonų, korėjiečių, mongolų ir tiurkų kalbos.
Pavyzdžiui, japonų kalboje paprastas sakinys yra SOV. Kitaip tariant, sakinys "Robertas atidaro duris" tampa "Robertas atidaro duris". Tokiose kalbose dažnai vartojami postpoziciniai žodžiai, kurie veikia kaip prieveiksmiai, bet yra po turinio žodžių, o ne prieš juos, kad parodytų žodžio vaidmenį sakinyje. Pavyzdinis sakinys "Robertas atidaro duris" būtų japoniškai ロバートはドアを開ける Robāto-wa doa-o akeru, kuriame は wa kaip ロバートは Robāto-wa rodo, kad ロバート Robāto (Robertas) yra sakinio tema, o を o kaip ドアを doa-o rodo, kad ドア doa yra tiesioginis sakinio objektas. Apie 45 % visų kalbų yra SOV kalbos.
Veiksmažodis-subjektas-objektas
Veiksmažodžio, subjekto ir objekto (VSO) žodžių tvarka yra trečia pagal dažnumą žodžių tvarka pasaulio kalbose. VSO kalbų yra kur kas mažiau nei SVO ir SOV kalbų, ir tik 9 % jų yra VSO. Kalbų grupėms, kuriose VSO paplitusi, priklauso afroazijinės kalbos, tokios kaip arabų, hebrajų ir aramėjų, bei keltų kalbos, tokios kaip airių, velsiečių ir kornų. VSO kalbose "Robertas atidaro duris" būtų "Robertas atidaro duris". Ispanų kalbos sakiniai dažniausiai yra SVO, tačiau pasitaiko ir VSO. Ispanų kalboje pirmiau pateiktas pavyzdys gali būti toks: Roberto abre la puerta (Robertas atidaro duris) arba Abre Roberto la puerta (Atidaro Robertui duris).
Kiti tipai
Be SVO, SOV ir VSO, kitos žodžių tvarkos rūšys yra gana retos. VOS žodžių tvarka sudaro apie 3 % visų kalbų, o kalbų, prasidedančių objektu (OVS ir OSV), yra labai nedaug - maždaug po 1-0 % visų kalbų.
Ieškoti