Tiurkų kalbos yra kalbų šeima, kurią sudaro apie trisdešimt kalbų. Jomis kalba tiurkų tautos, gyvenančios teritorijoje nuo Rytų Europos ir Viduržemio jūros regiono iki Sibiro, Vakarų ir Šiaurės Kinijos. Tradiciškai manoma, kad jos priklauso altajų kalbų šeimai, nors šios plačios taksonominės sąsajos lieka diskutuotinos ir priklauso nuo lingvistinės interpretacijos.

Tiurkų kalbomis kaip gimtąja kalba kalba apie 180 mln. žmonių, o iš viso tiurkų kalbomis kalba apie 200 mln. žmonių, įskaitant tuos, kuriems tiurkų kalbos yra antroji kalba. Daugiausia kalbančiųjų turkų kalba yra turkų kalba, arba Anatolijos turkų kalba. Šia kalba kalbančiųjų yra apie 40 % visų tiurkų kalbos vartotojų.

Pagrindinės kalbos ir geografinis paplitimas

  • Turkų (Anatolijos) kalba – daugiausia vartotojų, pagrindinė Turkijos ir Šiaurės Kipro kalba; plačiai paplitusi diaspora Vakaruose.
  • Azerbaidžanų (azerų) kalba – vartojama Azerbaidžane ir šiaurės Irane.
  • Uzbekų – pagrindinė Uzbekistano kalba; plačiai vartojama Vidurio Azijoje.
  • Kazachų – pagrindinė Kazachstano kalba; taip pat kalbama Rusijos ir Kinijos pietiniuose regionuose.
  • Uigūrų – vartojama Vakarų Kinijos (Sinziango / Sinkjango) regione.
  • Kirgizų, tatarų, turkmėnų ir kitos tiurkų kalbos – paplitusios Centrinėje Azijoje, Rusijos federacijoje ir aplinkiniuose regionuose.

Kalbinės savybės

Tiurkų kalbos pasižymi bendromis struktūrinėmis ypatybėmis:

  • Agglutinacija: žodžių reikšmė ir gramatinės funkcijos dažnai išreiškiamos pridedant galūnes (sufiksus) prie pagrindinio žodžio.
  • Balsių harmonija: sufiksų balsės pritaikomos pagal šaknies žodžio balses, todėl sakiniai skamba harmoningai.
  • Žodžių tvarka: dažniausiai veiksnys–daiktavardis–veiksmažodis (SOV), nors tvarka gali kisti dėl pragmatinių priežasčių.
  • Be gramatinės giminės: dauguma tiurkų kalbų neturi gramatinės giminės (vyriškos/moteriškos formos), kas supaprastina daiktavardžių ir būdvardžių declinaciją.

Rašto sistemos

Tiurkų kalbos naudoja įvairias rašto sistemas, priklausomai nuo istorijos ir politinių sprendimų:

  • Lotyniškas raštas: šiuolaikinėje Turkijoje nuo 1928 m. ir daugelyje centrinės Azijos valstybių (Azerbaidžanas, Turkmėnistanas, dalinai Uzbekistanas) po sovietmečio pereita arba planuojama pereiti prie lotyniško alfabeto.
  • Kirilica: ilgą laiką naudota Sovietų Sąjungoje Centrinėje Azijoje ir vis dar naudojama kai kuriose bendruomenėse (pvz., kai kurie Tatarstano, Kazachstano, Kirgizstano vartotojai).
  • Arabų kilmės raštas: buvo tradicinis kai kurių tiurkų kalbų raštas (pvz., uigūrų, krymo totorių, anksčiau – azerų Irane); uigūrų raštas iki šiol remiasi arabų alfabeto variantu.

Istorija, ryšiai ir tarpusavio suprantamumas

Tiurkų kalbos turi ilgą istoriją, apimančią senąsias teksto tradicijas (pvz., Orhonų raštus Vidurio Azijoje) ir islamo kultūros palikimą. Kalbų tarpusavio suprantamumas yra skirtingas: artimiausios gimininės kalbos ir dialektai dažnai dalinasi aukštam lygiui suprantamumo, tačiau platesnėje erdvėje kalbos gali būti gana skirtingos dėl fonetinių, leksinių ir morfologinių pokyčių. Dėl istorinių migracijų ir politinių ribų susidaro dialektų ir kalbinių kontinuumų tinklas.

Statistika, oficialus statusas ir diaspora

Skaičiai apie tiurkų kalbų vartotojus skiriasi priklausomai nuo šaltinio ir klasifikacijos kriterijų. Bendros apytikslės tendencijos:

  • Gimtakalbiai: apie 180 mln. žmonių, o visi vartotojai – apie 200 mln.; skaičiai gali svyruoti priklausomai nuo to, ar įtraukiami dvikalbiai ir dialektai.
  • Oficialus statusas: tiurkų kalbos yra valstybinės arba oficialios kalbos Turkijoje, Azerbaidžane, Kazachstane, Kirgizstane, Turkmėnistane, Uzbekistane (skirtingos formos ir oficialumo lygiai). Daugelyje regionų rusų kalba vis dar plačiai naudojama kaip administracijos arba tarptautinių ryšių kalba.
  • Diaspora: tiurkų tautų bendruomenės matomos Vakarų Europoje (pvz., Vokietijoje, Nyderlanduose), Šiaurės Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose ir kitur; diaspora palaiko kalbinius ryšius ir prisideda prie kalbų plitimo už jų tradicinių ribų.

Praktiniai pastebėjimai

Jei domitės tiurkų kalbomis ar planuojate mokytis vienos iš jų, verta atsižvelgti į šiuos dalykus:

  • Pasirinkite kalbą pagal konkretų tikslą (pvz., kelionės, darbas, šeimos šaknys).
  • Svarbu susipažinti su rašto sistema – kai kurios kalbos turi skirtingus rašto variantus.
  • Diapazonas nuo glaudaus tarpusavio suprantamumo iki didelių skirtumų reiškia, kad mokantis vienos tiurkų kalbos, dažnai lengviau suvokti kitas artimas kalbas, bet reikės papildomų pastangų norint pasiekti pilną tarpusavio suprantamumą.

Apibendrinant: tiurkų kalbų šeima yra didelė ir įvairi, su plačiu geografinio paplitimo tinklu, įvairiomis rašto sistemomis ir bendromis kalbinėmis savybėmis, kurios daro jas lengviau atpažįstamas tarpusavyje, bet kartu suteikia daug įvairovės ir unikalių regioninių bruožų.