Azerbaidžanas (azerbaidžanietiškai: Azərbaycan; oficialus pavadinimas – Azerbaidžano Respublika) yra valstybė Eurazijos Pietų Kaukazo regione. Šiaurėje jis ribojasi su Rusija, vakaruose – su Gruzija ir Armėnija, pietuose – su Iranu, o rytuose – su Kaspijos jūra. Jos sostinė yra Baku. Azerbaidžanas tapo nepriklausomas nuo Sovietų Sąjungos, kai 1991 m ši valstybė nustojo egzistuoti.

Azerbaidžanui taip pat priklauso Nachičevanės autonominė respublika – anklavas, kuris šiaurėje ir rytuose ribojasi su Armėnija, pietuose ir vakaruose – su Iranu, o šiaurės vakaruose – su Turkija. Nachičevanė yra strategiškai svarbi ir kultūriškai skiriasi nuo didžiosios šalies dalies dėl savo geografinės izoliacijos.

Didžioji Azerbaidžano teritorijos dalis yra Vakarų Azijoje. Jungtinės Tautos jį vadina Azijos šalimi. Tačiau kadangi Azerbaidžanas yra arti ir jo istorija susijusi su Europa, jis taip pat yra daugelio Europos grupių, įskaitant Europos Tarybą nuo 2001 m., narys. Azerbaidžanas palaiko diplomatinius santykius su 158 šalimis ir dalyvauja 38 tarptautinių organizacijų veikloje. 2006 m. gegužės 9 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja Azerbaidžaną išrinko į naujai sudarytos Žmogaus teisių tarybos narius.

Geografija ir gamta

Azerbaidžano reljefas yra labai įvairus: šiaurėje dominuoja Didysis Kaukazas su aukštais ir kalvais šlaitais, vakariniuose rajonuose – Mažasis Kaukazas, pietuose – Talyšo kalnai. Centrinę dalį užima Kura slėnis su didžiausia šalies upė Kura, o rytus skalauja Kaspijos jūra. Klimatas svyruoja nuo viduriniškai žemdirbiško ir stepinio iki kalnų alpinio – šalies šiaurė ir kalnų zonos turi didesnius kritulius ir vėsesnį klimatą, tuo tarpu pakrantėse vyrauja sausesnis, subtropinis ir pusiau dykuminis klimatas. Dėl specifinių reljefo ir klimato sąlygų Azerbaidžane gausu biologinės įvairovės: nuo pusrūšinių stepinių augalų iki miškingų kalnų slėnių.

Istorija trumpai

Regionas buvo gyvenamas nuo seniausių laikų ir per pastaruosius tūkstantmečius buvo dalis įvairių valstybių ir imperijų: senovinės Kaukazo Albanijos, persų imperijų, arabų Chalifato, turkiškųjų feodų ir persų Safavidų. XIX a. Azerbaidžanas pateko į Rusijos imperijos įtaką, vėliau XX a. pradžioje trumpai suformavo nepriklausomą Azerbaidžano Demokratinę Respubliką (1918–1920), o 1920 m. buvo inkorporuotas į Sovietų Sąjungą kaip Azerbaidžano TSR. Po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. Azerbaidžanas atnaujino savo nepriklausomybę. Nuo XX a. pabaigos šalį žymėjo konfliktai dėl Kalnų Karabacho (Nagorno-Karabacho), 1988–1994 m. vedę prie plataus konflikto su Armėnija ir vėliau 2020 m. atsinaujinusios kovos, kurių metu Azerbaidžanas atgavo dalį teritorijų.

Politika ir ekonomika

Azerbaidžanas yra prezidentinė respublika. Politinis gyvenimas ir institucijos susiformavo po nepriklausomybės atgavimo, šalį ilgą laiką stipriai įtakojo vidaus politinės dinamikos ir geopolitinės įtakos. Ekonomika stipriai priklauso nuo naftos ir gamtinių dujų gavybos Kaspijos regione: dideli ištekliai leido plėtoti energetikos sektorių, statyti tarptautinius vamzdynus (pvz., Baku–Tbilisi–Ceyhan), eksportuoti energijos išteklius į Europos ir kitų rinkas. Nafta ir dujos sudaro didelę dalį eksporto pajamų ir biudžeto pajamų. Kiti svarbūs sektoriai – žemės ūkis, transportas, bankininkystė, statybos ir vis didėjantis turizmo bei informacinių technologijų sektorius. Valstybė turi ir didelių investicijų infrastruktūrai, ypač uostams, oro uostams ir keliams.

Gyventojai, kalba ir religija

Daugiau kaip 90 % gyventojų yra etniniai azerbaidžaniečiai. Tarp mažumų yra rusų, gruzinų ir kitų etninių grupių. Oficiali valdžia ir viešasis gyvenimas remiasi sekuliaria valstybe: Azerbaidžano Konstitucijoje nėra įtvirtinta oficiali religija. Vis dėlto religinė struktūra yra dominuojanti islamo kryptis: šiitų islamas yra bene didžiausia religija šalyje, po jo seka sunitų islamas. Taip pat gyvena nedidelės krikščionių bendruomenės (daugiausia rytų ortodoksų), žydų bendruomenės (daugiausia aškenazių ir kitų grupių), taip pat yra agnostikų ir ateistų.

Kultūra ir paveldas

Azerbaidžano kultūra jungia turkiškas, persiškas, rusų ir vietines Kaukazo tradicijas. Svarbūs kultūros elementai yra muzikos tradicijos (pvz., mugham), tautiniai kilimai (azerbaidžanietiški gobelenai), literatūra ir kinas. Daugelis istorinių paminklų – pvz., Baku Senamiestis (Icheri Sheher), Senosios karinės tvirtovės, mečetės ir paminklai – įtraukti į tarptautines paveldo sąvadas arba pripažįstami nacionaliniu lygmeniu.

Baku – sostinė ir didžiausias miestas

Baku yra šalies politinis, ekonominis ir kultūrinis centras, įsikūręs Kaspijos jūros krantinėje. Miesto senamiestis (Icherisheher) mena senovinius prekybos kelius, o šiuolaikinė panorama – aukštųjų technologijų pastatai, verslo centrai ir moderni architektūra. Baku yra svarbus naftos pramonės centras nuo XIX a. pabaigos; naftos gaivinimo bumas lėmė spartų miesto augimą ir tarptautinį prestižą. Šiandien Baku turi aktyvų uostą, tarptautinį oro uostą (Heydar Aliyev vardu pavadintas), svarbias kultūros erdves, kaip garsusis Heydar Aliyev kultūros centras, bei sporto ir renginių infrastruktūrą (pvz., miestas yra renginių, tokių kaip 2012 m. „Eurovizija“ ir 2015 m. Europos žaidynės, šeimininkas).

Konfliktai ir saugumas

Vienas svarbiausių modernios Azerbaidžano istorijos aspektų yra konfliktas dėl Kalnų Karabacho (Nagorno-Karabakh), kuris prasidėjo vėlyvaisiais sovietiniais metais ir tęsėsi su intensyviomis karinėmis operacijomis 1990-ųjų pradžioje bei 2020 m. atsinaujinusiu konfliktu. Po 2020 m. konflikto daug teritorijų, kontroliuotų Armėnijos pajėgų, buvo grąžintos Azerbaidžanui pagal paliaubų susitarimus, tačiau regionas išlieka įtemptas ir turi ilgalaikių saugumo bei humanitarinių pasekmių.

Trumpai apie pavadinimo kilmę

Azerbaidžano pavadinimas kilęs iš Atropates, persų satrapo Achemenidų imperijos laikais. Ši istorinė nuoroda atspindi gilias persiškas ir senovines regiono istorines šaknis.

Įdomūs faktai

  • Plotas: apie 86 600 km².
  • Gyventojų skaičius: apie 10 mln. (skaičiai keičiasi dėl migracijos ir demografinių pokyčių).
  • Vėliava: trys horizontalios juostos (mėlyna, raudona, žalia) su baltu pusmėnuliu ir aštuonkampiu žvaigždės simboliu.
  • Energetika: nafta ir gamtinės dujos yra pagrindiniai eksporto šaltiniai; svarbūs tarptautiniai vamzdynai sujungia Azerbaidžaną su Europos rinkomis.

Šis aprašymas apima pagrindinius Azerbaidžano geografijos, istorijos, politikos, kultūros ir Baku miesto aspektus. Dėl konkrečių statistinių duomenų (gyventojų skaičiaus, BVP, eksporto apimčių) ir naujausių politinių įvykių rekomenduojama pasitikrinti naujausius šaltinius, nes situacija regione gali greitai keistis.