Centrinis bankas: kas tai? Funkcijos, pinigų politika ir priežiūra

Sužinokite, kas yra centrinis bankas, jo funkcijos, pinigų politika ir priežiūra — vaidmuo ekonomikoje, palūkanų normų valdymas ir bankų priežiūros mechanizmai.

Centrinis bankas (arba rezervų bankas) valdo valstybės valiutą, pinigų pasiūlą ir palūkanų normas.

Centriniai bankai paprastai prižiūri savo šalies komercinius bankus. Jis išleidžia nacionalinę valiutą - šalies pinigus. Jis kontroliuoja bendrą pinigų pasiūlą. Priešingai nei komercinis bankas, centrinis bankas gali padidinti arba sumažinti pinigų kiekį šalyje.

Seniausias centrinis bankas yra Anglijos bankas. Dabar didžiausi bankai yra Europos centrinis bankas (ECB) ir Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinis rezervų bankas.

Centriniai bankai paprastai turi ir priežiūros įgaliojimus. Šių įgaliojimų paskirtis - užkirsti kelią bankų masiniam atsiėmimui ir sustabdyti komercinius bankus bei kitas finansų įstaigas nuo neapgalvotų ar nesąžiningų veiksmų. Centrinių bankų ir vyriausybių santykiai įvairiose šalyse skiriasi.

Centrinio banko vadovas paprastai vadinamas valdytoju, prezidentu arba pirmininku.

Pagrindinės funkcijos

• Monetarinė politika: centrinis bankas nustato palūkanų normas ir naudoja kitus instrumentus, kad pasiektų ekonominius tikslus (pvz., kainų stabilumą, nedarbo mažinimą, tvarų ekonomikos augimą).
• Valiutos emisija: išleidžia ir prižiūri grynuosius pinigus (banknotus ir monetas) bei jų apyvartą.
• Bankų priežiūra: stebi komercinių bankų veiklą, užtikrina jų saugumą ir prisideda prie finansų sistemos stabilumo.
• Paskolos paskutiniam skolininkui (lender of last resort): krizės atveju teikia likvidumą bankams, kad būtų išvengta masinių indėlių atsiėmimų ir bankų žlugimų.
• Valiutos ir užsienio rezervai: tvarko valstybinį užsienio valiutos rezervą, gali kištis į valiutų rinką, kad stabilizuotų šalies kursą.
• Finansų infrastruktūros priežiūra: užtikrina saugų ir patikimą mokėjimų, atsiskaitymų ir vertybinių popierių kliringo veikimą.

Pinigų politika ir jos instrumentai

Centriniai bankai naudoja kelis pagrindinius instrumentus, kad valdytų pinigų pasiūlą ir palūkanų normas. Pagrindiniai iš jų:

• Atviros rinkos operacijos: perka arba parduoda vyriausybės vertybinius popierius, taip mažindami arba didindami bankų likvidumą ir trumpalaikes palūkanų normas.
• Rezervų reikalavimai: nustato, kokią dalį indėlių komerciniai bankai privalo laikyti centriniame banke. Keliant reikalavimus mažėja bankų galimybė skolinti, mažinant pinigų pasiūlą.
• Diskonto (refinansavimo) norma: palūkanos, už kurias centrinis bankas skolina komerciniams bankams. Tai veikia rinkos palūkanų normų lygį.
• Skaitmeninės priemonės: laikui bėgant centrinių bankų instrumentų rinka plėtėsi — pritaikytos neįprastos priemonės (kredito plėtra, kiekybinis skatinimas), o dabar diskutuojamos ir centrinių bankų skaitmeninės valiutos (CBDC).

Monetarinės politikos tikslai dažnai formuluojami kaip kainų stabilumas (infliacijos kontrolė), bet gali būti ir darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas arba finansinis stabilumas. Daugelyje šalių centriniai bankai taiko infliacijos taikinius (inflation targeting), nustatydami tikslinį metinį infliacijos lygį ir derindami priemones jam pasiekti.

Kaip monetarinė politika veikia ekonomiką

Politikos veiksmai keičia rinkos palūkanų normas, kuriomis skolinasi verslas ir gyventojai. Pavyzdžiui, jeigu centrinis bankas sumažina pagrindinę palūkanų normą, paskolos pigėja — daugiau investicijų ir vartojimo, o tai gali skatinti ekonomikos aktyvumą. Priešingai, didinant normas, mažėja paskolų paklausa ir taip slopinama infliacija.

Priežiūra ir finansinis stabilumas

Centriniai bankai dažnai turi teisę prižiūrėti komercinius bankus ir kitas finansų institucijas arba bendradarbiauja su atskiromis priežiūros institucijomis. Priežiūros tikslas — užtikrinti, kad bankai laikytųsi taisyklių, būtų pakankamai kapitalizuoti ir valdyti riziką.

• Makroprudencinė politika: priemonės, skirtos šalies finansų sistemos stabilumui (pvz., paskolų ir vertybinių popierių pirkimo apribojimai, skolinimosi ribojimai).
• Rezervų ir kapitalo reikalavimai: priemonės, užtikrinančios bankų atsparumą nuostoliams ir ekonominiams smūgiams.
• Krizių valdymas: koordinavimas su vyriausybe ir kitomis institucijomis, kai reikia teikti likvidumą arba organizuoti bankų pertvarkymą.

Nepriklausomumas ir santykiai su vyriausybe

Vienas svarbiausių centrinių bankų aspektų — jų nepriklausomumas. Nepriklausomas centrinis bankas gali priimti sprendimus, orientuotus į ilgalaikį kainų stabilumą, be trumpalaikio politinio spaudimo. Tačiau santykiai su vyriausybe skiriasi:

• Kai kuriose šalyse centrinis bankas turi didelę teisę veikti autonomiškai.
• Kitose centrinis bankas glaudžiai bendradarbiauja su vyriausybe arba yra paveiktas politinių sprendimų (pvz., vyriausybės skolos finansavimas).

Aiškus atsakomybės ir atskaitomybės mechanizmas – svarbus, kad užtikrinti viešą pasitikėjimą ir tinkamą politikos veikimą.

Istorinė raida ir pavyzdžiai

Kaip paminėta, seniausias centrinis bankas yra Anglijos bankas. Po pirmųjų centrinio banko funkcijų išryškėjimo per 17–19 a., XX a. centriniai bankai įgijo platesnes atsakomybes — ypač po Didžiosios depresijos ir po Antrojo pasaulinio karo. Šiuo metu didžiausi tarptautiniai centriniai bankai yra Europos centrinis bankas (ECB), atsakingas už euro zonos pinigų politiką, ir Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinis rezervų bankas.

Skirtingų šalių centriniai bankai gali turėti ir unikalių priedermių: kai kurie užima aktyvesnę finansų reguliavimo poziciją, kiti orientuojasi į tik kainų stabilumą arba į valiutos kurso palaikymą.

Šiuolaikinės temos

• Skaitmeninės valiutos (CBDC): daug centrinių bankų tiria ar pilotuoja centrines bankines skaitmenines valiutas, kurios galėtų pakeisti ar papildyti grynuosius pinigus.
• Kiekybinis skatinimas ir neįprastos priemonės: krizės metu centriniai bankai vartojo netradicines priemones likvidumui suteikti ir palūkanoms mažinti.
• Žalioji pinigų politika: diskusijos dėl to, kaip pinigų politika ir centriniai bankai gali prisidėti prie klimato kaitos rizikų valdymo.

Trumpa santrauka

Centrinis bankas yra pagrindinė institucija, atsakinga už šalies pinigų politiką, valiutos emisiją, bankų priežiūrą ir finansinio saugumo palaikymą. Jis naudoja įvairius instrumentus — nuo palūkanų normų iki atviros rinkos operacijų — kad pasiektų tikslus, tokius kaip kainų stabilumas ir finansinis patikimumas. Centrinio banko veikla ir nepriklausomumas turi didelę reikšmę tiek šalies ekonomikai, tiek gyventojų gerovei.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Ką valdo centrinis bankas?

K: Koks centrinio banko vaidmuo prižiūrint komercinius bankus?

K: Kokius įgaliojimus turi centriniai bankai, kad užkirstų kelią bankų masiniam atsiėmimui ir sustabdytų finansų įstaigas nuo neapgalvotų ar nesąžiningų veiksmų?

K: Kuo skiriasi komercinis bankas nuo centrinio banko?

K: Kuris centrinis bankas yra seniausias pasaulyje?

K: Kurie yra didžiausi centriniai bankai pasaulyje?

K: Koks centrinio banko vaidmuo šalies valstybės turto fondo atžvilgiu?

Paieška pagal raidę