Azerbaidžano Demokratinė Respublika (ADR; azerbaidžanietiškai: Azərbaycan Demokratik Respublikası), dar žinoma kaip Azerbaidžano Liaudies Respublika (azerbaidžanietiškai: Azərbaycan Xalq Cümhuriyyəti), buvo pirmasis sėkmingas bandymas įkurti demokratinę ir pasaulietinę respubliką musulmonų pasaulyje (iki Turkijos RespublikosRusijos imperijos žlugimo, prasidėjusio 1917 m. Rusijos revoliucija. Nepriklausomybės aktą paskelbė Azerbaidžano nacionalinė taryba Tifliso mieste (dabar Tbilisis), Gruzijoje.

Istorinis ir geografinis kontekstas

ADR atsirado sudėtingame Pietų Kaukazo politiniame kontekste, kai po Pirmojo pasaulinio karo ir Rusijos imperijos žlugimo regioną užplūdo įvairios karinės ir politinės jėgos. Jos sienos šiaurėje ribojosi su Rusija, šiaurės vakaruose – su Gruzijos Demokratine Respublika, vakaruose – su Armėnijos Demokratine Respublika, o pietuose – su Persijos imperija (Iranu). Respublikoje gyveno apie 2,86 mln. žmonių. Dėl to, kad Baku, nors ir laikomas de jure sostine, buvo kontroliuojamas bolševikų, Gandža tapo laikinoji respublikos sostinė.

Valdymas ir politinė sistema

Pagal ADR konstitucinius principus vyriausybė veikė kaip parlamentinė sistema. Aukščiausia institucija buvo parlamentas, vadinamas Milli Majlis (Azerbaidžano Nacionalinė Asamblėja), kuris, pagal deklaruotus principus, turėjo būti renkamas visuotinio, laisvo ir proporcinio atstovavimo pagrindu. Ministrų Taryba buvo atskaitinga parlamento institucijai. Pirmuoju ministru pirmininku tapo Fatali Khan Khoyski; svarbią politinę vaidmenį atliko ir Mammad Amin Rasulzade, vienas iš "Musavat" partijos lyderių ir valstybės nepriklausomybės iniciatorių.

Parlamente daugumą turėjo partija "Musavat", tačiau jame atstovavo ir kitos jėgos: "Ehrar", "Ittihad", musulmonų socialdemokratai. Taip pat parlamente buvo atstovai iš įvairių tautinių mažumų – tarp jų armėnų (21 iš 120 vietų), rusų, lenkų, žydų ir vokiečių delegatai. Kai kurios frakcijos ir deputatai simpatizavo panislamistinėms arba panturkistinėms ideologijoms, o kitos – sekuliariems ir demokratiniams sprendimams.

Pagrindiniai pasiekimai ir reformos

Vienas iš reikšmingiausių ADR pasiekimų buvo lygių teisių suteikimas moterims: parlamentas priėmė sprendimą suteikti balsavimo teisę moterims, todėl Azerbaidžanas tapo pirmąja musulmonų šalimi, suteikusia moterims lygias politines teises su vyrais. Šis sprendimas buvo įgyvendintas 1918 m. ir reiškė, kad Azerbaidžanas šioje srityje pirmavo prieš kai kurias Europos šalis; kai kurios plačiai žinomos valstybės moterų rinkimų teisę įtvirtino vėliau (pvz., Jungtinės Amerikos Valstijos 1920 m.).

Kiti svarbūs valstybiniai ir kultūriniai pasiekimai:

  • Švietimas ir mokslas: 1919 m. buvo įsteigtas Baku valstybinis universitetas, pirmasis modernaus tipo universitetas teritorijoje, skatinęs švietimą ir mokslo vystymąsi.
  • Simbolika: 1918 m. priimtas trikolorinis vėliavos modelis (mėlyna-raudona-žalia su pusmėnuliu ir aštuoneriais spinduliais) vėliau tapo moderniosios Azerbaidžano valstybės simboliu.
  • Teisinė ir administracinė reforma: buvo pradėti kurti sekuliarūs teisės aktai, administracinė sistema ir valstybinės institucijos, siekiant sukurti modernaus valstybinio valdymo pagrindus.
  • Etninė įvairovė ir mažumų teisės: parlamentinėse institucijose įtvirtinta mažumų atstovavimo praktika, sudaryta galimybė tautinėms mažumoms dalyvauti politiniame gyvenime.

Užsienio politika, karai ir saugumas

ADR veikė įtemptomis tarptautinėmis sąlygomis: regiono valdymą paveikė Pirmasis pasaulinis karas, Vokietijos ir Osmanų imperijos įtaka, taip pat britų karių operacijos Kaspijos regione. Azerbaidžano naftos ištekliai padarė Baku ir aplinkines teritorijas geopolitiniu požiūriu labai svarbiomis – dėl to vyko kova tarp Bolševikų, vietinių pajėgų, Osmanų bei vėliau britų jėgų. Be to, respublika susidūrė su ginkluotais konfliktams su kaimynine Armėnija dėl teritorinių ginčų bei su vidaus ir regioninėmis saugumo grėsmėmis. Taip pat vertos paminėti 1918 m. kovos ir 1918 m. kovotojų įvykiai, kurie smarkiai paveikė šalyje gyvenančių tautinių grupių tarpusavio santykius.

Nutraukimas ir paveldas

ADR egzistavo trumpai – nuo 1918 iki 1920 m. 1920 m. balandžio 28 d. respubliką okupavo bolševikų pajėgos, buvo paskelbta Azerbaidžano Sovietų Socialistinė Respublika ir pradėta integracija į Sovietų Sąjungą. Nepaisant trumpo gyvavimo laiko, ADR paliko reikšmingą politinį ir kultūrinį paveldą: demokratinės idėjos, sekuliarumo principai, moterų teisės, švietimo institucijų kūrimas ir nacionalinės simbolikos formavimasis vėliau tapo svarbiais moderniosios Azerbaidžano valstybės komponentais.

Santrauka: Azerbaidžano Demokratinė Respublika buvo novatoriška valstybės kūrimo patirtis Pietų Kaukaze – pirmoji pasaulietinė, parlamentarinių principų grindžiama musulmonų respublika, kuri, nors gyvavo tik dvejus metus, įtvirtino reikšmingas politines ir socialines reformas, kurios turi įtakos iki šiol.