Azerbaidžano Demokratinė Respublika
Azerbaidžano Demokratinė Respublika (ADR; azerbaidžanietiškai: Azərbaycan Demokratik Respublikası), dar žinoma kaip Azerbaidžano Liaudies Respublika (azerbaidžanietiškai: Azərbaycan Xalq Cümhuriyyəti), buvo pirmasis sėkmingas bandymas įkurti demokratinę ir pasaulietinę respubliką musulmonų pasaulyje (iki Turkijos Respublikos). ADR buvo įkurta 1918 m. gegužės 28 d. po Rusijos imperijos žlugimo, prasidėjusio 1917 m. Rusijos revoliucija, Azerbaidžano nacionalinė taryba Tifliso mieste, Gruzijoje. Jos sienos šiaurėje ribojosi su Rusija, šiaurės vakaruose - su Gruzijos Demokratine Respublika, vakaruose - su Armėnijos Demokratine Respublika, o pietuose - su Persijos imperija (Iranu). Joje gyveno 2,86 mln. gyventojų. Gandža buvo laikinoji respublikos sostinė, nes Baku, kuris yra de jure sostinė, buvo kontroliuojamas bolševikų.
Pagal ADR vyriausybė buvo parlamentinė sistema, kurioje parlamentas, vadinamas Milli Majlis (Azerbaidžano Nacionalinė Asamblėja), renkamas visuotinio, laisvo ir proporcinio atstovavimo pagrindu, buvo aukščiausia politinė valstybės valdžios institucija, o Ministrų Taryba buvo jam atskaitinga. Jos pirmuoju ministru pirmininku tapo Fatali Khan Khoyski. Be daugumą parlamente turėjusios politinės partijos "Musavat", parlamente vietas gavo ir kitos politinės partijos: "Ehrar", "Ittihad", musulmonai socialdemokratai, taip pat armėnų (21 iš 120 vietų), rusų, lenkų, žydų ir vokiečių mažumų atstovai. Kai kurie deputatai palaikė panislamistinę ir panturkistinę ideologiją.
Vienas svarbiausių parlamento pasiekimų - suteikta balsavimo teisė moterims, todėl Azerbaidžanas tapo pirmąja musulmonų šalimi, suteikusia moterims lygias politines teises su vyrais. Be šio pasiekimo, Azerbaidžanas šias reformas įvykdė anksčiau nei Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Kitas svarbus ADR pasiekimas buvo Baku valstybinio universiteto, kuris buvo pirmasis Azerbaidžane įkurtas modernaus tipo universitetas, įkūrimas.
Azerbaidžano Demokratinės Respublikos pabaiga, 1920 m.
1920 m. kovo mėn. tapo aišku, kad Sovietų Rusija užpuls ir įsiverš į Azerbaidžaną. Sovietų Sąjungos bolševikų lyderis Vladimiras Leninas teigė, kad invazija pateisinama tuo, jog Sovietų Rusija negalėtų išgyventi be Baku naftos telkinių, kurie tuo metu buvo didžiausi naftos telkiniai pasaulyje ir turėjo daugiau nei pusę visų pasaulio naftos atsargų. Pagal Maskvoje paplitusią nuomonę, Rusijos bolševikai turėjo "padėti" Baku proletariatui (darbininkams) nuversti "kontrrevoliucinius nacionalistus", t. y. Azerbaidžano Demokratinės Respublikos vyriausybę ir valstybę.
Po didelės politinės krizės 1920 m. balandžio 1 d. atsistatydino penktasis Azerbaidžano Demokratinės Respublikos ministrų kabinetas. 1920 m. balandžio 25 d. Sovietų Rusijos 11-oji Raudonoji armija įžengė į Azerbaidžaną ir balandžio 27 d. įžengė į Baku. Jie pareikalavo uždaryti Azerbaidžano parlamentą ir sudarė savo bolševikinę vyriausybę, kuriai vadovavo Narimanas Narimanovas. Kad būtų išvengta kraujo praliejimo, parlamento nariai turėjo sutikti su reikalavimu, ir 1920 m. balandžio 28 d. oficialiai baigėsi ADR, užleisdama vietą Azerbaidžano Tarybų SocialistineiRespublikai (Azerbaidžano TSR) kaip jos teisių perėmėjai. Raudonoji armija Baku sulaukė labai menko Azerbaidžano kariuomenės pasipriešinimo, kuri buvo susirišusi Karabacho fronte. Pirmąją komunistinę Azerbaidžano vyriausybę sudarė beveik vien tik vietiniai azerbaidžaniečiai iš kairiųjų politinių partijų "Hummat" ir "Adalat" frakcijų.
1920 m. gegužę Gandžoje kilo didelis sukilimas prieš okupacinę Sovietų Rusijos 11-ąją Raudonąją armiją, kuri norėjo sugrąžinti į valdžią musavatistus. Gegužės 31 d. vyriausybės kariuomenė sukilimą numalšino. ADR lyderiai arba pabėgo į Gruzijos Demokratinę Respubliką, kuri buvo paskutinė nepriklausoma Kaukazo šalis, 1921 m. užpulta Sovietų Rusijos, paskui į Turkiją ir Iraną, arba pateko į bolševikų nelaisvę, kaip Mamedas Aminas Rasulzadė, kuriam vėliau buvo leista emigruoti (palikti šalį), arba buvo sušaudyti (nužudyti), kaip gen. Selimovas, generolas Sulkevičius, generolas Agalarovas, iš viso daugiau kaip 20 generolų, arba nužudyti armėnų teroristų, pavyzdžiui, Fatali Khan Khoyski ir Behbudagha Javanshir. Dauguma į užsienį išvykusių studentų ir piliečių liko tose šalyse ir niekada nebegrįžo į savo šalį. Kiti svarbūs ADR kariuomenės vadai, tokie kaip buvęs gynybos ministras generolas Samedbėjus Mehmandarovas ir gynybos ministro pavaduotojas generolas Ali-Agha Šichlinskis (vadintas "artilerijos dievu" ), iš pradžių buvo suimti, bet po dviejų mėnesių Narimano Narimanovo pastangomis paleisti. Generolas Mehmandarovas ir generolas Šichlinskis paskutiniuosius metus praleido dėstydami Azerbaidžano SSR karo mokykloje.
Galų gale "azerbaidžaniečiai greitai ir lengvai neatsisakė savo trumpos 1918-20 m. nepriklausomybės. Net 20 000 žmonių žuvo priešindamiesi tam, kas faktiškai buvo Rusijos rekonstrukcija". Tačiau Azerbaidžano Tarybų Socialistinės Respublikos įkūrimą palengvino tai, kad Azerbaidžane, tarp Baku pramonės darbininkų, buvo tam tikra visuotinė parama bolševikų ideologijai.
Susiję puslapiai
- Azerbaidžanas
- Azerbaidžano Tarybų Socialistinė Respublika
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip vadinosi pirmasis sėkmingas bandymas sukurti demokratinę ir pasaulietinę respubliką musulmonų pasaulyje?
A: Azerbaidžano demokratinė respublika (ADR).
K: Kada buvo įkurta ADR?
A: ADR buvo įkurta 1918 m. gegužės 28 d.
K: Kokios buvo ADR sienos?
A: Šiaurėje ADR ribojosi su Rusija, šiaurės vakaruose - su Gruzijos Demokratine Respublika, vakaruose - su Armėnijos Demokratine Respublika, o pietuose - su Persijos imperija (Iranu).
K: Kas tapo pirmuoju jos ministru pirmininku?
A: Pirmuoju ministru pirmininku tapo Fatali Khan Khoyski.
K: Kokios politinės partijos turėjo vietų parlamente?
A: Daugiausia vietų parlamente turėjo Musavat, o kitos politinės partijos, tokios kaip Ehrar, Ittihad, musulmonų socialdemokratai, taip pat armėnų (21 iš 120 vietų), rusų, lenkų, žydų ir vokiečių mažumų atstovai.
Klausimas: Ką svarbaus jie pasiekė moterų teisių srityje?
A: Jie suteikė moterims lygias politines teises su vyrais, suteikdami joms teisę balsuoti - Azerbaidžanas tapo pirmąja musulmonų šalimi, kurioje tai buvo padaryta.
K: Kokių dar pasiekimų jie padarė šiuo laikotarpiu?
A: Jie įkūrė Baku valstybinį universitetą, kuris buvo vienas svarbiausių šio laikotarpio pasiekimų - tai buvo vienas pirmųjų Azerbaidžane įkurtų modernaus tipo universitetų.
