Ideologija: apibrėžimas, tipai ir pagrindinės idėjos

Ideologija – tai idėjų ar įsitikinimų, kuriais dalijasi tam tikra žmonių grupė, rinkinys. Tai gali būti susijęs idėjų rinkinys, mąstymo stilius arba pasaulėžiūra. Terminas dažnai siejamas su prancūzų filosofu Antoine’u Destutt de Tracy, kuris XIX a. pradžioje apibrėžė idéologie kaip „idėjų mokslą“ — t. y. bandymą sisteminti ir analizuoti mintis, tikėjimus ir mentalitetą.

Politinė arba socialinė ideologija dažniausiai susijusi su konkrečiais sprendimais apie valdžią, teisingumą, nuosavybę ir visuomenės santykius. Tuo tarpu epistemologinė arba filosofinė ideologija labiau nagrinėja, kaip suprantame žinias, tikrovę ir sprendimų priėmimą. Vis dėlto ideologijų klasifikacijų yra daug: jos gali būti ekonominės, religinės, kultūrinės, tautinės, feministinės, ekologinės ir kt., o viena ideologija dažnai apima kelių sričių elementus.

Yra du pagrindiniai ideologijų tipai: politinės ideologijos ir epistemologinės ideologijos. Politinės ideologijos – tai etinių idėjų apie tai, kaip turėtų būti valdoma šalis, rinkiniai. Epistemologinės ideologijos – tai idėjų apie filosofiją, Visatą ir tai, kaip žmonės turėtų priimti sprendimus, rinkiniai. Šis paprastesnis skirstymas padeda suprasti, ar ideologija daugiausia sprendžia praktinius politinius klausimus, ar formuoja pačius mąstymo pagrindus.

Yra daug įvairių ideologijų. Komunizmas, socializmas ir kapitalizmas yra politinės ir (arba) ekonominės ideologijos. Kitos žinomos kryptys: liberalizmas, konservatizmas, nacionalizmas, ekologinis judėjimas, feministiškos ideologijos ir pan. Kiekviena iš jų siūlo savas vertybes, prioritetus ir sprendimų modelius.

Daugelis politinių partijų savo politinę veiklą ir programą grindžia ideologija. Socialiniuose moksluose politinė ideologija yra tam tikras etinis vertybių, principų, doktrinų, mitų ar simbolių rinkinys, paaiškinantis, kaip turėtų veikti visuomenė. Ji siūlo politinį ir kultūrinį tam tikros socialinės tvarkos planą. Politinė ideologija daugiausia rūpinasi tuo, kaip paskirstyti valdžią ir kokiems tikslams ji turėtų būti naudojama. Kai kurios partijos labai griežtai laikosi tam tikros ideologijos, o kitos gali semtis plataus įkvėpimo iš giminingų ideologijų grupės, konkrečiai nesivadovaudamos nė viena iš jų.

Politinės ideologijos turi du aspektus:

Tikslai: kaip visuomenė turėtų veikti (arba būti sutvarkyta).
Metodai: tinkamiausi būdai idealiam susitarimui pasiekti.

Kitaip tariant, ideologija atsako ne tik į klausimą „ko siekiame?“, bet ir „kuo sieksime?“ — ar reformomis, ar revoliucija, ar palaipsniui keičiant institucijas, ar per rinkimus ir viešą diskusiją.

Ideologija yra idėjų rinkinys. Paprastai kiekvienoje ideologijoje pateikiamos tam tikros idėjos apie, jos nuomone, geriausią valdymo formą (pvz., demokratiją, teokratiją ir pan.) ir geriausią ekonominę sistemą (pvz., kapitalizmą, socializmą ir pan.). Kartais tas pats žodis vartojamas ir ideologijai, ir vienai iš pagrindinių jos idėjų įvardyti. Pavyzdžiui, "socializmas" gali reikšti ekonominę sistemą arba ideologiją, kuri remia tą ekonominę sistemą.

Ideologijos taip pat identifikuojamos pagal savo poziciją politiniame spektre (pvz., kairiosios, centro ar dešiniosios), nors tai dažnai būna prieštaringai vertinama. Galiausiai ideologijas galima atskirti nuo politinių strategijų (pvz., populizmo) ir nuo atskirų klausimų, dėl kurių gali būti sukurta partija (pvz., marihuanos legalizavimas). Reikėtų paminėti, kad politinis spektras gali būti ir daugialypis — pvz., atskiriant ekonominius ir kultūrinius aspektus — todėl vien dimensija (kairė–dešinė) ne visada suteikia pilną vaizdą.

Šiandien daugelis komentatorių teigia, kad gyvename postideologiniame amžiuje, kuriame atpirkimo, viską apimančios ideologijos žlugo. Tai dažnai siejama su Franciso Fukuyamos raštais apie "istorijos pabaigą". Tačiau kiti tyrėjai pabrėžia, kad ideologijos tik keičia formą: vietoje didžių grandiozinių naratyvų atsiranda pragmatiškesnės, fragmentuotos ar identiteto pagrindu veikiantys judėjimai.

Istorija trumpai

Idėjų sisteminimas visuomenės valdymui nėra naujas reiškinys — politinės doktrinos egzistavo nuo senovės civilizacijų. Terminas "ideologija" ir jo sisteminis vartojimas susiformavo moderniojoje Europos filosofijoje XVIII–XIX a., kai mąstytojai pradėjo sistemingai tirti idėjų kilmę ir poveikį visuomenei. Vėliau, XIX–XX a., ideologijos tapo pagrindiniu politinio pluralizmo elementu, nulemiančiu partijų, judėjimų ir valstybių kursus.

Pagrindinės funkcijos

Paaiškinimo funkcija: ideologija paaiškina, kodėl pasaulis yra toks, koks yra, ir kas jame neteisinga.
Vertybių ir orientacijų suteikimas: ji teikia vertybių sistemą, pagal kurią žmonės vertina sprendimus ir veiksmus.
Politinių sprendimų gairės: siūlo konkrečius veiksmus ir institucinius sprendimus problemoms spręsti.
Tapatybės ir mobilizacijos priemonė: jungia žmones bendram tikslui ir padeda formuoti politines bendruomenes.
Legitimumo suteikimas: pagrindžia valdžios, teisės aktų ar reformų teisėtumą.

Kritika ir kaita

Ideologijas dažnai kritikuoja dėl per daug supaprastinančio požiūrio, dogmatiškumo arba tendencijos ignoruoti sudėtingumą. Taip pat kritikuojamos tos, kurios stumia į ekstremizmą ar nepakantumą kitokiai nuomonei. Tačiau ideologijos kinta: adaptuojasi prie naujų sąlygų, integruoja kitų idėjų elementus arba praranda svarbą, kai jų problemos sprendžiamos kitaip. Globalizacija, technologijų plėtra ir socialinės tapatybės pokyčiai lemia, kad daug ideologijų įgyja naujas temas (pvz., klimato politika, skaitmeninės teisės).

Kaip atpažinti ideologiją

Ji siūlo aiškų pasaulio vaizdą ir identifikuoja „problemas“ bei „kaltininkus”.
Teikia nuoseklias vertybes bei prioritetus (pvz., laisvė, lygybė, teisingumas).
Siūlo priemones ir strategijas tikslams pasiekti.
Naudoja simbolius, mitus ir istorijas, kurie telkia arba motyvuoja žmones.

Išvados

Ideologija – tai ne vien „teorija“ ar „lozungas“, o kompleksiškas socialinis reiškinys, lemiantis, kaip žmonės supranta visuomenę ir kokių sprendimų ieško. Ji yra praktinė (veikia politikoje), kultūrinė (formuoja tapatybę) ir epistemologinė (įtakoja, kaip galvojame). Net jei dalis visuomenės teigia gyventi postideologinėje eroje, idėjos, vertybės ir naratyvai išlieka svarbūs — jie tiesiog kinta ir prisitaiko prie naujų laikų.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra ideologija?

Atsakymas: Ideologija - tai idėjų ar įsitikinimų, kuriais dalijasi žmonių grupė, rinkinys. Tai gali būti susijęs idėjų rinkinys, mąstymo stilius arba pasaulėžiūra.

K: Kas sukūrė terminą "ideologija"?

A: Terminą "ideologija" 1801/5 m. sugalvojo prancūzų filosofas Destutt de Tracy.

K: Kokie yra du pagrindiniai ideologijų tipai?

A: Du pagrindiniai ideologijų tipai yra politinės ideologijos ir epistemologinės ideologijos. Politinės ideologijos yra etinių idėjų apie tai, kaip turėtų būti valdoma šalis, rinkiniai, o epistemologinės ideologijos yra idėjų apie filosofiją, Visatą ir tai, kaip žmonės turėtų priimti sprendimus, rinkiniai.

Klausimas: Kaip politinės partijos naudoja ideologiją?

A: Daugelis politinių partijų savo politinę veiklą ir programą grindžia ideologija. Jos ja naudojasi nustatydamos, kokią socialinę tvarką nori sukurti ir kaip geriausiai paskirstyti valdžią, kad pasiektų šį tikslą. Kai kurios partijos labai griežtai laikosi ideologijos, o kitos plačiai semiasi įkvėpimo iš giminingų ideologijų, tačiau konkrečiai nesivadovauja jokia konkrečia ideologija.

K: Ką reiškia, kai komentatoriai sako, kad gyvename postideologiniame amžiuje?

A: Kai komentatoriai sako, kad gyvename postideologiniame amžiuje, jie turi omenyje, kad atpirkimo, visa apimančios ideologijos žlugo ir kad Francis Fukuyama rašė apie "istorijos pabaigą".

K.: Kaip atskirti ideologiją nuo kitų formų, pavyzdžiui, politinių strategijų ar atskirų klausimų? A: Ideologijas galima atskirti nuo politinių strategijų (pvz., populizmo) ir nuo atskirų klausimų, dėl kurių gali būti sukurta partija (pvz., marihuanos legalizavimas).