Kapitalizmas: kas tai? Apibrėžimas, istorija ir pagrindinės savybės
Sužinokite, kas yra kapitalizmas: apibrėžimas, istorija, pagrindinės savybės, akcinės bendrovės ir laisvosios rinkos principai – aiškiai ir suprantamai.
Kapitalizmas yra ekonominė sistema, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka privačios nuosavybės santykiai ir rinkos mechanizmai. Paprastai vyriausybė vaidina antraeilį arba reglamentuojantį vaidmenį, o daugumą sprendimų priima individai, vartotojai ir įmonės. Prekes ir paslaugas daugiausia gamina įmonės ir parduoda siekdamos pelno. Gamybos priemonės — žemė, gamybos įrenginiai, technologijos — daugiausia arba visiškai priklauso privatiems asmenims ar bendrovėms ir yra naudojamos pelno siekimui.
Apibrėžimas ir kaip veikia
Kapitalizme kainos, gamyba ir paskirstymas dažniausiai nustatomi per rinkos mechanizmus: pasiūlą ir paklausą. Dėl to formuojasi prekių ir paslaugų kainos, kurios skatina arba mažina gamybą. Žmonės ir įmonės priima sprendimus, ką gaminti, kiek investuoti ir kaip konkuruoti, remdamiesi pelno motyvu ir vartotojų poreikiais. Daugelyje šalių veikia laisvosios rinkos principai, tačiau paprastai egzistuoja tam tikras reguliavimas, kad būtų užtikrinta konkurencija, sauga, aplinkosauga ir socialinė atsakomybė.
Istorija ir kilmė
Terminas „kapitalizmas“ pradėtas vartoti XIX a., nors idėjos, susijusios su rinka ir privačia nuosavybe, vystėsi anksčiau. Filosofo Adamo Smitho knyga „Tautų turtas“ (An Inquiry into the Nature and Causes of the Wealth of Nations) buvo svarbi dokumentuojant laisvosios rinkos ir specializacijos privalumus, pabrėžiant rinkos „nematomąją ranką“, kuri nukreipia individualius interesus į visuomenės gerovę. Industrializacijos laikotarpiu kapitalizmas išplito, paskatinęs masinę gamybą, technologinę pažangą ir tarptautinę prekybą.
Žodžio kilmė
Žodis kilęs iš „kapitalas“, reiškiančio vertingą išteklių rinkinį. Tai gali būti pinigai („finansinis kapitalas“) arba bet kokios kitos prekės ir įrankiai, kuriais galima prekiauti arba investuoti. Pats žodis „kapitalas“ kilo iš lotyniško žodžio caput, reiškiančio „galva“. Senovėje, kai gyvuliai (pvz., galvijai) buvo reikšminga turto forma, žodžiai, reiškiantys galvijų skaičių ir kapitalą, buvo tarpusavyje susiję.
Pagrindinės savybės
- Privati nuosavybė: daugumos gamybos priemonių valdytojai yra privatūs asmenys arba korporacijos.
- Pelnas kaip paskata: įmonės gamina prekes ir paslaugas pelnui uždirbti, o pelno siekis skatina inovacijas ir efektyvumą.
- Konkurencija: įmonės konkuruoja dėl vartotojų, kas gali mažinti kainas ir gerinti kokybę.
- Rinkos kaina: kainos formuojamos per pasiūlos ir paklausos mechanizmą.
- Finansiniai rinkai ir investicijos: kapitalo sutelkimas ir paskirstymas vyksta per bankus, vertybinių popierių biržas ir kitas finansines institucijas.
Akcinė bendrovė ir jos reikšmė
Dažnai teigiama, kad vienas iš kapitalizmo pasiekimų yra akcinė bendrovė. Tai įmonės forma, kurioje akcininkai gali turėti skirtingą akcijų skaičių — kiekvienam akcininkui priklauso dalis bendrovės proporcingai jam priklausančioms akcijoms. Akcinės bendrovės leidžia sutelkti didelį kapitalą, riboti savininkų atsakomybę ir paprastinti investicijų sklaidą tarp daugelio asmenų, kas skatino industrinį augimą ir tarptautinę plėtrą.
Valstybės vaidmuo ir mišrios ekonomikos
Nors kapitalizme rinka dominuoja, daugelyje šalių vyriausybė įsikiša reguliavimo, mokesčių, viešųjų paslaugų ir socialinės apsaugos srityse. Tai gali apimti konkurencijos įstatymus, vartotojų apsaugą, aplinkosaugos normas ir finansų sektoriaus reguliavimą. Dėl to daugelis modernių ekonomikų vadinamos „mišriomis“ — jos jungia rinkos mechanizmus su valstybės intervencijomis.
Privalumai ir trūkumai
Kapitalizmas pasižymi dideliu efektyvumu, inovacijų skatinimu ir galimybe greitai prisitaikyti prie vartotojų poreikių. Tačiau sistema taip pat linkusi sukelti nelygybę, ciklines krizes (pvz., recesijas), aplinkosaugos problemas ir monopolijų formavimąsi. Todėl kyla klausimų apie socialinį teisingumą, darbo sąlygas ir ilgalaikį tvarumą. Daug diskusijų vyksta dėl to, kiek ir kokio tipo reguliavimo reikalinga, kad būtų sušvelninti kapitalizmo neigami padariniai.
Kapitalizmo kritika
Kritikai pabrėžia, kad pelno siekis kartais vyksta visuomenės arba aplinkos sąskaita: kyla nelygybė, išnaudojimas, ekologinė žala ir ekonominės krizės. Kiti kritikai kelia klausimus apie finansų sektoriaus dominuojantį vaidmenį ar korporacijų politinę įtaką. Yra ir įvairių alternatyvų ar pataisymų idėjų — nuo stipresnių socialinių tinklų ir reguliavimo iki kooperatyvų ir darbo kolektyvų modelių.
Šiuolaikiniai pokyčiai
Per pastaruosius dešimtmečius kapitalizmas globalizavosi: tarptautinė prekyba, grandinės, tarptautinės korporacijos ir finansų rinkos tapo svarbūs ekonomikos elementai. Kartu vystosi diskusijos apie tvarų vystymąsi, socialinę atsakomybę ir valstybių vaidmens atstatymą ekonomikoje. Kai kuriose šalyse modeliai krypsta link didesnio socialinio saugumo tinklo, kitur — link platesnių rinkos liberalizacijos iniciatyvų.
Apibendrinant: kapitalizmas — tai sudėtinga ir dinamiška sistema, turinti tiek naudos (efektyvumas, inovacijos), tiek trūkumų (nelygybė, krizės). Skirtingose šalyse kapitalizmas pasireiškia įvairiais variantais, nuo griežtai rinkos orientuotų modelių iki stipriai reguliuojamų ir socialiai orientuotų „mišriųjų ekonomikų“.
Pirkimas, pardavimas, darbas ir įdarbinimas
Kapitalizmo sąlygomis žmonės gali parduoti arba skolinti savo turtą, o kiti žmonės gali jį pirkti arba skolintis. Jei vienas asmuo nori pirkti, o kitas asmuo nori jam parduoti, jiems nereikia gauti aukštesnės valdžios leidimo. Žmonės gali turėti rinką (pirkti ir parduoti vieni kitiems), niekam kitam jų neįsakinėjant. Žmonės, kuriems priklauso kapitalas, kartais vadinami kapitalistais (kapitalizmą palaikantys žmonės taip pat vadinami kapitalistais). Jie gali samdyti visus norinčius dirbti jų gamyklose, parduotuvėse ar žemėse už jų siūlomą užmokestį.
Žodis "kapitalas" gali būti vartojamas kalbant apie daiktus, iš kurių gaminama daugiau daiktų arba pinigų. Pavyzdžiui, žemė, gamyklos, parduotuvės, įrankiai ir mašinos yra kapitalas. Jei kas nors turi pinigų, kuriuos galima investuoti, šie pinigai taip pat yra kapitalas.
Kapitalistinėse sistemose daugelis žmonių yra darbininkai (arba proletarai). Jie dirba tam, kad užsidirbtų pinigų pragyvenimui. Laisvojoje rinkoje žmonės gali pasirinkti dirbti bet kam, kas juos įdarbins.
Tai skiriasi nuo daugelio senesnių ekonominių sistemų. Feodalizme dauguma žmonių buvo vergai ir turėjo dirbti žmonėms, kuriems priklausė žemė, kurioje jie gyveno. Merkantilizmo sistemoje vyriausybė trukdo pirkti daiktus iš kitų šalių. Daugelyje šalių, kuriose ekonomika yra mišri (iš dalies kapitalizmas, iš dalies socializmas), galioja įstatymai dėl to, ką galite pirkti ar parduoti, kokias kainas galite nustatyti, ką galite samdyti ar atleisti.
Investavimas
Investicija yra tada, kai žmonės investuoja (skiria) savo pinigus į daiktus. Žmonės gali sudėti savo pinigus, kad nupirktų ar pastatytų daiktus, net jei jie yra per dideli, kad vienas žmogus galėtų juos pagaminti. Investavę žmonės tampa savininkais to, ką jie kartu nuperka ar pastato. Akcijų rinka leidžia žmonėms pirkti ir parduoti investicijas.
Kapitalizmui svarbu investuoti. Žodis "kapitalistas" gali reikšti du dalykus: jis gali reikšti žmogų, kuriam patinka kapitalizmas, bet taip pat gali reikšti žmogų, kuris investuoja. Pavyzdžiui, rizikos kapitalistas investuoja į naujas įmones.
Verslą pradedantys arba į jį investuojantys žmonės gali uždirbti daug pinigų. Verslas parduoda žmonėms reikalingus daiktus. Investuotojai uždirba papildomų pinigų, kurie vadinami pelnu. Investuotojai gali pasiimti pelną ir investuoti jį į daugiau verslų arba didinti verslą. Investuotojai gali gauti vis daugiau pelno, jei verslas yra sėkmingas.
Žmonės, kurie nesutinka
Socialistai ir komunistai yra žmonės, kurie nepritaria kapitalizmui. Jie sako, kad jis kenkia darbuotojams, nes įmonės, parduodamos daiktus, uždirba daugiau pinigų nei moka juos gaminantiems darbininkams. Įmonių savininkai tampa turtingi, o darbininkai lieka vargšai ir išnaudojami (jais naudojamasi). Jie taip pat teigia, kad visuomenė būtų veiksmingesnė, jei žmonės mažiau konkuruotų tarpusavyje dėl savo interesų ir daugiau dirbtų kartu dėl bendros visuomenės gerovės. Kitas argumentas - kiekvienas žmogus turi teisę į pagrindinius poreikius (pvz., maistą ir pastogę). Kapitalizme kartais žmonės gali negauti visko, ko jiems reikia gyvenimui.
Karlas Marksas buvo garsus komunistų filosofas iš Vokietijos. Jis parašė garsiąją knygą "Kapitalas" (vok. Das Kapital). Jis teigė, kad kapitalizmas išnyks po to, kai darbininkai per revoliuciją dėl išnaudojimo nuspręs perimti valdžią. Daugelyje šalių vyko smurtinės komunistinės revoliucijos. Dėl to žuvo daug žmonių. Tačiau kapitalizmas neišnyko, ir dauguma šių komunistinių sistemų žlugo ir šiandien neegzistuoja arba tapo labiau kapitalistinėmis. Kai kurie žmonės mano, kad komunizmas tose šalyse nepasiteisino, nes Markso idėjos, nors ir gražios mintys, iš tikrųjų nepasiteisino. Kiti mano, kad komunistinės šalys žlugo dėl kapitalistinių šalių puolimo (karinio, politinio ir ekonominio).
Anarchistai (kurie nėra anarchokapitalistai) taip pat nepalaiko kapitalizmo. Jie nemano, kad turėtų būti viršininkai, nes tai yra hierarchija. Jie mano, kad marksistų-leninistų vyriausybės buvo nesėkmingos, nes tai buvo diktatūros, kurios sakė, kad valdys darbininkų vardu, bet valdė savo vadovų vardu. Jie mano, kad šios vyriausybės buvo valstybinio kapitalizmo, o ne socialistinės.
Žmonės, kurie sutinka
Kapitalizmą palaikantiems žmonėms apibūdinti vartojami skirtingi žodžiai. Daugelyje pasaulio šalių šie žmonės vadinami konservatoriais arba liberalais. Jungtinėse Amerikos Valstijose žodis liberalas reiškia žmogų, kuris remia kapitalizmą, bet nori, kad būtų nustatytos tam tikros taisyklės, ką rinka gali ir ko negali daryti. Žodis libertaras Amerikoje ir kai kuriose kitose šalyse reiškia žmogų, kuris nori, kad vyriausybė turėtų mažai galių nurodinėti žmonėms, ką pirkti ar parduoti, arba jų visai neturėtų.
Kapitalizmo priežastys yra ne tik ekonominės. Jos yra ir politinės. Žmonės, kuriems patinka kapitalizmas, tiki, kad kapitalizmas suteikia piliečiams laisvę, nes leidžia jiems būti nepriklausomiems. Friedrichas Hayekas su tuo sutiko ir atvirą visuomenę siejo su pagarba individui ir tolerancija žmonių skirtumams.
Kapitalizmą palaikantys žmonės taip pat nesutaria. Dauguma žmonių sutinka, kad kapitalizmas veikia geriau, jei vyriausybė neleidžia žmonėms vogti kitų žmonių daiktų. Jei žmonės galėtų viską vogti, niekas nenorėtų nieko pirkti.
Daugelyje šalių vyriausybė daro daugiau nei tai. Ji stengiasi užtikrinti, kad žmonės sąžiningai pirktų ir parduotų, taip pat, kad užimtumas būtų sąžiningas. Vyriausybė taip pat ima pinigus mokesčiais, daug ką perka ir daug pinigų atiduoda. Ji leidžia pinigus kariuomenės ginklams ir laivams, moksliniams tyrimams universitetuose, mokykloms ir bibliotekoms. Ji taip pat skiria pinigų žmonėms, kurie neturi darbo, ir įmonėms, kurios, politinių lyderių nuomone, yra svarbios. Kai vyriausybė yra atsakinga už dalį ekonomikos, tai vadinama "socialdemokratija". Tačiau kai vyriausybė leidžia pinigus, kyla ginčų dėl to, kam tie pinigai turėtų būti išleisti.
Keletas žmonių mano, kad žmonės gali apsisaugoti patys be jokios valdžios. Užuot priėmę įstatymus, draudžiančius vogti, žmonės galėtų patys saugoti savo daiktus arba susitarti mokėti kitiems žmonėms, pavyzdžiui, arbitrams, draudikams ir privatiems gynėjams, kad jie juos saugotų. Šis įsitikinimas vadinamas "anarchokapitalizmu". Šie žmonės mano, kad vyriausybė bando atimti jų uždarbį, nes ji atima iš žmonių mokesčius prieš jų valią ir neleidžia jiems sudaryti tarpusavio susitarimų.
Susiję puslapiai
- Antikapitalizmas
- Socializmas
- Komunizmas
- Monopolis
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra kapitalizmas?
Atsakymas: Kapitalizmas yra ekonominė sistema, kurioje gamybos priemonės priklauso privatiems savininkams ir yra naudojamos siekiant pelno. Dauguma turto priklauso žmonėms arba bendrovėms, o ne vyriausybei, o kainos kyla arba mažėja priklausomai nuo pasiūlos ir paklausos.
K: Ką reiškia žodis "kapitalas"?
A: Žodis "kapitalas" reiškia kažką vertingo, kas gali būti naudojama daiktams gaminti, pavyzdžiui, pinigams ar kitoms prekėms, kuriomis galima prekiauti. Jis kilęs iš lotyniško žodžio "caput", reiškiančio "galva", kuris buvo vartojamas nurodant, kiek galvų galvijų turi turtingas žmogus senais laikais, kai galvijai buvo naudojami kaip pinigai.
K: Kas parašė "Tautų turtus"?
A: Filosofas Adamas Smithas parašė knygą "Tautų turtas", kurioje išplėtė kapitalizmo ir laisvosios rinkos ekonomikos idėjas.
K: Kada pirmą kartą buvo pavartotas terminas "kapitalizmas"?
A: Terminas "kapitalizmas" pradėtas vartoti tik XIX amžiuje.
K: Kas yra akcinė bendrovė?
A: Akcinė bendrovė - tai įmonė, kurios akcininkai gali pirkti ir valdyti skirtingas akcijas. Kiekvienam akcininkui priklauso bendrovės akcijos proporcingai jo turimų akcijų skaičiui.
K: Ar kapitalizmas visada artimas laisvosios rinkos ekonomikai?
Atsakymas: Taip, kapitalistinė ekonomika dažnai būna artima laisvosios rinkos ekonomikai, t. y. kainos kyla arba krinta priklausomai nuo pasiūlos ir paklausos, be didelio vyriausybės reguliavimo ar planavimo.
Ieškoti