Kapitalizmas

Pirkimas, pardavimas, darbas ir įdarbinimas

Kapitalizmo sąlygomis žmonės gali parduoti arba skolinti savo turtą, o kiti žmonės gali jį pirkti arba skolintis. Jei vienas asmuo nori pirkti, o kitas asmuo nori jam parduoti, jiems nereikia gauti aukštesnės valdžios leidimo. Žmonės gali turėti rinką (pirkti ir parduoti vieni kitiems), niekam kitam jų neįsakinėjant. Žmonės, kuriems priklauso kapitalas, kartais vadinami kapitalistais (kapitalizmą palaikantys žmonės taip pat vadinami kapitalistais). Jie gali samdyti visus norinčius dirbti jų gamyklose, parduotuvėse ar žemėse už jų siūlomą užmokestį.

Žodis "kapitalas" gali būti vartojamas kalbant apie daiktus, iš kurių gaminama daugiau daiktų arba pinigų. Pavyzdžiui, žemė, gamyklos, parduotuvės, įrankiai ir mašinos yra kapitalas. Jei kas nors turi pinigų, kuriuos galima investuoti, šie pinigai taip pat yra kapitalas.

Kapitalistinėse sistemose daugelis žmonių yra darbininkai (arba proletarai). Jie dirba tam, kad užsidirbtų pinigų pragyvenimui. Laisvojoje rinkoje žmonės gali pasirinkti dirbti bet kam, kas juos įdarbins.

Tai skiriasi nuo daugelio senesnių ekonominių sistemų. Feodalizme dauguma žmonių buvo vergai ir turėjo dirbti žmonėms, kuriems priklausė žemė, kurioje jie gyveno. Merkantilizmo sistemoje vyriausybė trukdo pirkti daiktus iš kitų šalių. Daugelyje šalių, kuriose ekonomika yra mišri (iš dalies kapitalizmas, iš dalies socializmas), galioja įstatymai dėl to, ką galite pirkti ar parduoti, kokias kainas galite nustatyti, ką galite samdyti ar atleisti.

Investavimas

Investicija yra tada, kai žmonės investuoja (skiria) savo pinigus į daiktus. Žmonės gali sudėti savo pinigus, kad nupirktų ar pastatytų daiktus, net jei jie yra per dideli, kad vienas žmogus galėtų juos pagaminti. Investavę žmonės tampa savininkais to, ką jie kartu nuperka ar pastato. Akcijų rinka leidžia žmonėms pirkti ir parduoti investicijas.

Kapitalizmui svarbu investuoti. Žodis "kapitalistas" gali reikšti du dalykus: jis gali reikšti žmogų, kuriam patinka kapitalizmas, bet taip pat gali reikšti žmogų, kuris investuoja. Pavyzdžiui, rizikos kapitalistas investuoja į naujas įmones.

Verslą pradedantys arba į jį investuojantys žmonės gali uždirbti daug pinigų. Verslas parduoda žmonėms reikalingus daiktus. Investuotojai uždirba papildomų pinigų, kurie vadinami pelnu. Investuotojai gali pasiimti pelną ir investuoti jį į daugiau verslų arba didinti verslą. Investuotojai gali gauti vis daugiau pelno, jei verslas yra sėkmingas.

Žmonės, kurie nesutinka

Socialistai ir komunistai yra žmonės, kurie nepritaria kapitalizmui. Jie sako, kad jis kenkia darbuotojams, nes įmonės, parduodamos daiktus, uždirba daugiau pinigų nei moka juos gaminantiems darbininkams. Įmonių savininkai tampa turtingi, o darbininkai lieka vargšai ir išnaudojami (jais naudojamasi). Jie taip pat teigia, kad visuomenė būtų veiksmingesnė, jei žmonės mažiau konkuruotų tarpusavyje dėl savo interesų ir daugiau dirbtų kartu dėl bendros visuomenės gerovės. Kitas argumentas - kiekvienas žmogus turi teisę į pagrindinius poreikius (pvz., maistą ir pastogę). Kapitalizme kartais žmonės gali negauti visko, ko jiems reikia gyvenimui.

Karlas Marksas buvo garsus komunistų filosofas iš Vokietijos. Jis parašė garsiąją knygą "Kapitalas" (vok. Das Kapital). Jis teigė, kad kapitalizmas išnyks po to, kai darbininkai per revoliuciją dėl išnaudojimo nuspręs perimti valdžią. Daugelyje šalių vyko smurtinės komunistinės revoliucijos. Dėl to žuvo daug žmonių. Tačiau kapitalizmas neišnyko, ir dauguma šių komunistinių sistemų žlugo ir šiandien neegzistuoja arba tapo labiau kapitalistinėmis. Kai kurie žmonės mano, kad komunizmas tose šalyse nepasiteisino, nes Markso idėjos, nors ir gražios mintys, iš tikrųjų nepasiteisino. Kiti mano, kad komunistinės šalys žlugo dėl kapitalistinių šalių puolimo (karinio, politinio ir ekonominio).

Anarchistai (kurie nėra anarchokapitalistai) taip pat nepalaiko kapitalizmo. Jie nemano, kad turėtų būti viršininkai, nes tai yra hierarchija. Jie mano, kad marksistų-leninistų vyriausybės buvo nesėkmingos, nes tai buvo diktatūros, kurios sakė, kad valdys darbininkų vardu, bet valdė savo vadovų vardu. Jie mano, kad šios vyriausybės buvo valstybinio kapitalizmo, o ne socialistinės.

Žmonės, kurie sutinka

Kapitalizmą palaikantiems žmonėms apibūdinti vartojami skirtingi žodžiai. Daugelyje pasaulio šalių šie žmonės vadinami konservatoriais arba liberalais. Jungtinėse Amerikos Valstijose žodis liberalas reiškia žmogų, kuris remia kapitalizmą, bet nori, kad būtų nustatytos tam tikros taisyklės, ką rinka gali ir ko negali daryti. Žodis libertaras Amerikoje ir kai kuriose kitose šalyse reiškia žmogų, kuris nori, kad vyriausybė turėtų mažai galių nurodinėti žmonėms, ką pirkti ar parduoti, arba jų visai neturėtų.

Kapitalizmo priežastys yra ne tik ekonominės. Jos yra ir politinės. Žmonės, kuriems patinka kapitalizmas, tiki, kad kapitalizmas suteikia piliečiams laisvę, nes leidžia jiems būti nepriklausomiems. Friedrichas Hayekas su tuo sutiko ir atvirą visuomenę siejo su pagarba individui ir tolerancija žmonių skirtumams.

Kapitalizmą palaikantys žmonės taip pat nesutaria. Dauguma žmonių sutinka, kad kapitalizmas veikia geriau, jei vyriausybė neleidžia žmonėms vogti kitų žmonių daiktų. Jei žmonės galėtų viską vogti, niekas nenorėtų nieko pirkti.

Daugelyje šalių vyriausybė daro daugiau nei tai. Ji stengiasi užtikrinti, kad žmonės sąžiningai pirktų ir parduotų, taip pat, kad užimtumas būtų sąžiningas. Vyriausybė taip pat ima pinigus mokesčiais, daug ką perka ir daug pinigų atiduoda. Ji leidžia pinigus kariuomenės ginklams ir laivams, moksliniams tyrimams universitetuose, mokykloms ir bibliotekoms. Ji taip pat skiria pinigų žmonėms, kurie neturi darbo, ir įmonėms, kurios, politinių lyderių nuomone, yra svarbios. Kai vyriausybė yra atsakinga už dalį ekonomikos, tai vadinama "socialdemokratija". Tačiau kai vyriausybė leidžia pinigus, kyla ginčų dėl to, kam tie pinigai turėtų būti išleisti.

Keletas žmonių mano, kad žmonės gali apsisaugoti patys be jokios valdžios. Užuot priėmę įstatymus, draudžiančius vogti, žmonės galėtų patys saugoti savo daiktus arba susitarti mokėti kitiems žmonėms, pavyzdžiui, arbitrams, draudikams ir privatiems gynėjams, kad jie juos saugotų. Šis įsitikinimas vadinamas "anarchokapitalizmu". Šie žmonės mano, kad vyriausybė bando atimti jų uždarbį, nes ji atima iš žmonių mokesčius prieš jų valią ir neleidžia jiems sudaryti tarpusavio susitarimų.

Susiję puslapiai

• Antikapitalizmas
• Socializmas
• Komunizmas
• Monopolis