Šiame puslapyje rašoma apie laisvosios rinkos individualizmą. Kai kurie žmonės (ypač Europoje ir Lotynų Amerikoje) žodį libertarizmas vartoja kalbėdami apie "libertarinį socializmą" (žr. anarchizmą).

Libertarizmas yra etikos ir politikos idėja. Žodis kilęs iš žodžio "laisvė". Paprastai tariant, libertarai mano, kad žmonės turėtų galėti daryti, ką nori, jei tik jų veiksmai nekenkia kitiems. Todėl libertarai siekia apriboti valdžios galią, kad asmeninė laisvė ir savarankiškumas būtų kuo didesni.

Libertarizmas išaugo iš XIX a. liberalizmo kaip judėjimo. Daugelis libertarizmo įsitikinimų sutampa su klasikinio liberalizmo nuostatomis: nuosavybės apsauga, rinkos laisvė ir ribota valdžia. Taip pat libertarizmo idėjos turi šaknis anarchizme ir austrų ekonomikos mokykloje.

Kaip ir kiti žmonės, libertarai nepritaria vergijai, prievartavimui, vagystėms, žudynėms ir visiems kitiems pradėto smurto pavyzdžiams.

Pagrindinės idėjos ir principai

  • Individualios teisės: kiekvienas žmogus turi teisę į savo gyvenimą, laisvę ir nuosavybę, kol jis nekėsina į kitų teises.
  • Prievartos principas (non-aggression principle): prievarta prieš kitus yra neteisinga, išskyrus savisaugą ar teisėtą atsaką į agresiją.
  • Nuosavybės teisė: privačios nuosavybės apsauga yra esminė tiek laisvei, tiek ekonominei veiklai.
  • Rinkos laisvė: laisva prekyba, konkurencija ir savanoriški susitarimai yra efektyvūs išteklių paskirstymo mechanizmai.
  • Ribota valdžia: valstybės vaidmuo turėtų būti minimalus — tik apsaugoti žmogaus teises, vykdyti teisingumą ir užtikrinti viešąją saugą (pagal kai kurias sroves).
  • Teisinė valstybė ir sutartys: aiškios taisyklės ir nuoseklus teisės taikymas, kad laisvos rinkos ir tarpusavio susitarimų rezultatai būtų prognozuojami.

Istorija ir svarbūs autoriai

Libertarizmo idėjos semiasi pavyzdžių iš ankstyvosios modernaus liberalizmo tradicijos (pvz., John Locke, Adam Smith), tačiau vystėsi savarankiškai XIX–XX a. Svarbūs XX a. mąstytojai, turėję didelį poveikį šiai krypčiai, yra Ludwigas von Misesas ir Friedrichas Hayekas iš austrų ekonomikos mokyklos, taip pat mąstytojai kaip Robertas Nozickas, Murray Rothbardas ir (nors pati dažnai nesutinka su etikete) Ayn Rand. Šios mintys suformavo tiek akademinę, tiek politinę libertarizmo tradiciją.

Skirtingos srovės ir požiūriai

  • Minarchizmas: pritaria mažai, bet egzistuojančiai valstybei, kuri vykdo tik pagrindines funkcijas (teisėsauga, teismai, gynyba).
  • Anarcho-kapitalizmas: siekia visiško valstybės panaikinimo ir privatizacijos visų paslaugų, manydami, kad rinkos mechanizmai gali užtikrinti net viešąsias funkcijas.
  • Klasikinis liberalizmas / libertarianinis liberalizmas: pabrėžia laisvę ir ribotą valstybę, bet pripažįsta tam tikrą viešųjų paslaugų poreikį.
  • Kairysis libertarizmas (left-libertarian): jungia individualias laisves su kritika ekonominei nelygybei ir kartais remia kolektyvesnius nuosavybės ar išteklių paskirstymo modelius.
  • Libertarinis socializmas: terminas, dažnai vartojamas Europoje, apima idėjas apie decentralizuotas, savivaldos formas be autoritarinės valstybės — ši reikšmė skiriasi nuo JAV reikšmės.

Praktika ir politinės pozicijos

Libertarai dažnai remia:

  • mokesčių mažinimą arba jų reformą;
  • valstybinės reguliacijos mažinimą;
  • privatizaciją ir konkurenciją viešosioms paslaugoms;
  • laisvą prekybą ir atviras rinkas;
  • asmeninių laisvių apsaugą: laisvą žodį, susivienijimų laisvę, asmeninių pasirinkimų — pvz., narkotikų ar santuokos — liberalizavimą;
  • neintervencinę užsienio politiką.

Daug libertarų prieštarauja privalomai biudžetinei perlaidai (valstybinei socialinei apsaugai), manydami, kad filantropija, laisvos rinkos sprendimai ir savanoriškos institucijos geriau tenkintų poreikius. Tačiau tarp libertarų egzistuoja skirtumai: kai kurie priimtinesnėms laikys minimalias socialines programas ar tam tikrą reguliavimą, siekiant apsaugoti silpnesnius.

Kritika ir iššūkiai

  • Nelygybė: kritikai teigia, kad visiška rinkos laisvė gali didinti ekonominę nelygybę.
  • Viešieji gėriai: kai kurie paslaugų teikimo aspektai (pvz., infrastruktūra, nacionalinė gynyba) gali būti nepakankamai teikiami be valstybės įsikišimo.
  • Monopolijos ir galios koncentracija: be tam tikros reguliacijos gali susiklostyti privatūs monopoliai, kurie riboja konkurenciją ir laisvę.
  • Praktinė įgyvendinamumas: kai kurioms libertariškoms idėjoms sunku pritaikyti sudėtingose moderniose visuomenėse.

Santrauka

Libertarizmas — plati idėjų sritis — akcentuoja asmens laisvę, nuosavybės teises ir rinkos veikimą. Yra daug skirtingų libertarizmo variantų: nuo mažos, bet veikiančios valstybės iki visiškos valstybės atsisakymo. Kaip ir kiekviena politinė filosofija, libertarizmas turi privalumų ir trūkumų; sprendimas, kiek erdvės laisvei skirti, lieka politinės diskusijos objektu.