Libertarianizmas

Asmeninės teisės

Libertarai tiki, kad joks asmuo negali teisėtai valdyti ar kontroliuoti kito asmens kūno - tai jie vadina "savivale" arba "asmens suverenitetu". Paprastai tariant, kiekvienas asmuo turi teisę valdyti savo kūną.

XIX amžiuje tokie Jungtinių Valstijų libertarai kaip Williamas Lloydas Garrisonas, Frederickas Douglassas ir Lysanderis Spooneris buvo abolicionistai. Abolicionistai buvo žmonės, kurie norėjo iš karto panaikinti vergiją.

Garrisonas savo pasipriešinimą vergijai grindė savivaldos idėja. Kadangi turite prigimtinę teisę valdyti savo kūną, niekas kitas neturi teisės atimti iš jūsų šios teisės. Tiek Garrisonas, tiek Douglassas vergų šeimininkus vadino "žmonių vagimis".

Smurto sustabdymas

Jei turite teisę valdyti savo kūną, niekas neturi teisės prieš jus smurtauti (ar naudoti prievartą).

Kai kurie libertarai mano, kad bet koks smurtas yra neteisingas. Tokie libertarai dažnai vadinami anarchopacifistais. Robertas LeFevre'as buvo libertaras, atmetęs bet kokį smurtą. Vis dėlto dauguma libertarų mano, kad kai kuriais būdais smurtas gali būti pateisinamas.

Vienas iš smurtą pateisinančių dalykų yra savigyna. Jei kas nors prieš jus smurtauja, turite teisę gintis tokia pat jėga.

Libertaras Murray N. Rothbardas sakė, kad būtų neteisinga nužudyti žmogų už tai, kad jis pavogė kramtomosios gumos pakelį. Jei pavagia kramtomąją gumą, tai yra smurto aktas prieš nuosavybės savininką. Savininkas turi teisę panaudoti gynybinį smurtą, kad atgautų gumą, tačiau vagies nužudymas yra per daug. Tai yra per didelė jėga, nes ji nėra lygi vagies panaudotai jėgai. Bausmė turi būti lygi nusikaltimui. Jo mokinys ir kolega Walteris Blockas teigė, kad bausmė turi būti ne lygi nusikaltimui, o pakankama, kad kompensuotų nusikaltimu padarytą žalą plius tai, kiek kainavo nusikaltėlio sugavimas.

Kai kurie libertarai mano, kad jūsų moralinė pareiga yra ginti save ir savo nuosavybę, jei tik galite. Tokio įsitikinimo paprastai laikosi objektyvistai. Šie žmonės mano, kad pacifizmas yra amoralus. Dauguma libertarų nesutinka su šiuo požiūriu.

Visi libertarai mano, kad neteisinga pradėti smurtą prieš bet kurį asmenį ar tai, kas jam priklauso. Jie tai vadina "nepuolimo principu".

Nuosavybė

Nuosavybė - tai teisė ką nors valdyti. Nuosavybė - tai daiktas, kurį kontroliuojate.

Libertarai tiki, kad nuosavybės teisės kyla iš asmeninės nuosavybės. Tai reiškia, kad, kadangi turite teisę valdyti savo kūną, turite teisę valdyti ir tai, ką su juo darote.

Anglų filosofas Johnas Locke'as teigė, kad žmogus įgyja nuosavybės teisę į daiktą jį naudodamas. Taigi, jei niekam kitam nepriklausančią teritoriją paverčiate ūkiu ir ja naudojatės, ta teritorija tampa jūsų nuosavybe. Tai vadinama "sodybos principu".

Libertarai taip pat teigia, kad teisėtu savininku galite tapti gavę daiktą dovanų arba iškeitę jį su kitu žmogumi į jam priklausantį daiktą. Teisėtu savininku netampama vagiant. Teisėtu savininku taip pat netampama paprasčiausiai sakant, kad kažkas priklauso jums. Jei daikto "neįsigijote" arba negavote jo mainais ar dovanų, jis jums nepriklauso.

Vyriausybė

Libertarai nepritaria tam, kad valstybės (ar vyriausybės) kurtų bet kokius "įstatymus", kuriais žmonėms nurodoma, ką jie gali ir ko negali daryti su savo kūnu. Vieninteliai teisėti įstatymai yra įstatymai, kurie sako, kad žmogus negali pradėti smurto prieš kitus žmones ar jų teisėtą nuosavybę. Pasak libertarų, visi "įstatymai", trukdantys žmonėms daryti nesmurtinius dalykus, turėtų būti panaikinti. (Tokie "įstatymai" paprastai vadinami "nusikaltimais be aukų", nes nėra aukos, jei nėra žalos.)

Daugumoje šalių valstybė (arba vyriausybė) iš žmonių paima mokesčių pinigus. Visi libertarai pritaria mokesčių mažinimui, o kai kurie libertarai mano, kad valstybė apskritai neturėtų imti mokesčių pinigų. Libertarai mano, kad žmonės gali pasirūpinti vargšais be valdžios. Jie mano, kad žmonės turėtų mokėti už tuos dalykus, kuriais nori naudotis, bet neturėtų mokėti už kitus dalykus, kurių nenori. Mokesčių vengimas (atsisakymas mokėti mokesčius valstybei) yra nusikaltimas be aukų. Libertarai norėtų, kad mokesčiai būtų pakeisti loterijomis, naudotojų mokesčiais ir dotacijomis.

Libertarai mano, kad kiekvienam žmogui turėtų būti leista pačiam spręsti, kas yra gerai ar blogai jo kūnui. Libertarai mano, kad jei žmonės nori vairuoti automobilius neprisisegę saugos diržų, tai yra jų pačių pasirinkimas. Jiems neturėtų būti prievarta trukdoma tai daryti, net ir valstybė. Jei žmogus nori paaukoti visus savo pinigus labdarai arba išleisti juos visus lošdamas, jis taip pat turėtų nuspręsti pats. Niekas neturėtų būti prievarta stabdomas tai daryti, net ir valstybė. Libertarai netgi sako, kad jei suaugusieji nori vartoti kenksmingus narkotikus, jiems turėtų būti leista tai daryti, net jei tai sugadina jų gyvenimą. Tai yra paties narkotikų vartotojo pasirinkimas, nes tai yra jo paties kūnas. Kol narkotikų vartotojas nepradeda naudoti smurto prieš kitus žmones ar jų teisėtą nuosavybę, niekas neturėtų naudoti smurto prieš narkotikų vartotoją ar jo teisėtą nuosavybę, net ir vyriausybė.

Daugelis libertarų taip pat mano, kad šeimos ir draugai turėtų rūpintis žmonėmis, kad jie nevartotų narkotikų, nevairuotų neprisisegę saugos diržų ir nedarytų kitų jiems pavojingų dalykų. Tačiau niekas negali versti kitų daryti tai, ko jie nenori, arba neleisti jiems daryti nesmurtinių dalykų, kuriuos jie nori daryti.

Libertarų tipai

Yra du pagrindiniai libertarų tipai.

Minarchizmas

Minarchistai - tai libertarai, kurie mano, kad visuomenėje turėtų būti valstybė, turinti labai ribotą valdžią. Jie tiki, kad laisvoji rinka yra moraliausias ir veiksmingiausias prekių ir paslaugų teikimo būdas. Paprastai jie mano, kad vieninteliai dalykai, kuriuos turėtų užtikrinti valstybė, yra policija ir teisėjai, kad žmonės laikytųsi įstatymų, ir kariuomenė, kad niekas nepultų šalies. Kai kurie minarchistai tiki, kad mokesčiai turi būti nedideli, o viešosios gėrybės, pavyzdžiui, tarptautinė diplomatija ir viešieji parkai, turi būti teikiamos ribotai.

Du garsūs minarchistai libertarai yra Robertas Nozickas ir Ayn Rand. Nozickas manė, kad vienintelis teisėtas dalykas, kurį gali daryti valstybė, yra turėti policijos pajėgas. Savo teisėtą valstybę jis vadino "naktinio sargo valstybe". Ayn Rand manė, kad valstybė turi turėti policijos pajėgas ir teismų sistemą.

Anarchizmas

Libertarai anarchistai paprastai save vadina anarchokapitalistais, laisvosios rinkos anarchistais, individualistiniais anarchistais arba tiesiog anarchistais.

Libertarai anarchistai nemano, kad valstybė yra reikalinga. Jie tiki, kad žmonės gali patys organizuoti savo gyvenimą ir verslą. Jie nori pakeisti valstybę savanoriškomis organizacijomis, įskaitant labdaros organizacijas, privačias įmones, savanoriškas sąjungas ir savitarpio pagalbos draugijas. Jie taip pat nori panaikinti visus priverstinius mokesčius.

Jie teigia, kad valstybinę policiją galima pakeisti DRO (ginčų sprendimo organizacijomis) arba "privačiomis apsaugos agentūromis". Jie taip pat sako, kad valstybinius teisėjus galima pakeisti "privačiu arbitražu".

Garsus libertarų anarchistų mąstytojas buvo Murray N. Rothbardas. Kiti - Lysander Spooner, Benjamin R. Tucker, Linda ir Morris Tannehill.

Kiti tipai

Dauguma libertarų priklauso vienam iš dviejų pirmiau išvardytų libertarų tipų. Tačiau yra ir kitų tipų.

• Libertarai konstitucionalistai - tai libertarai, manantys, kad vieninteliai teisėti dalykai, kuriuos valstybė gali daryti, yra tie, kurie patvirtinti konstitucijoje. Prie libertarų konstitucionalistų priskiriamas Ronas Paulas.
• Agoristai yra revoliuciniai libertariniai anarchistai, tikintys, kad su valstybe reikia kovoti pasitelkiant tai, ką jie vadina "kontrekonomika". Agoristams priklauso Samuelis Edvardas Konkinas (Samuel Edward Konkin, III) ir Bradas Spangleris (Brad Spangler).
• Objektyvistai yra libertarai, tikintys ateizmu. Jie tiki, kad žmonės gali pažinti dalykus, priešingai nei skeptikai, kurie mano, kad žmonės negali tiksliai pažinti dalykų. Jie tiki, kad protas yra vienintelis kelias į tiesą, o laisvojo kapitalizmo sistema yra vienintelė etiška valdymo sistema. Prie objektyvistų priskiriama Ayn Rand. (Taip pat yra keletas "anarchoobjektyvistų", pavyzdžiui, Linda ir Morisas Tannehiliai ir Rojus A. Childsas jaunesnysis).
• Kairieji libertarai yra libertarai anarchistai, kurie mano, kad laisvosios rinkos kapitalistinė sistema nepadidins lygybės. Jie dažnai yra labai atviri tokioms idėjoms kaip "darbininkų savivaldos" ir feminizmas. Šie įsitikinimai dažnai gerai dera su anarchokomunizmu ir anarchosindikalizmu. Prie kairiųjų libertarų priskiriami Benjaminas R. Tuckeris ir Roderickas T. Longas.
• Anarchopacifistai yra libertarai, kurie mano, kad jokia jėga niekada nėra teisėta, net ir savigynos atveju. Nors Robertas LeFevre'as savęs nevadino anarchopacifistu (ar net anarchistu), jis juo buvo.
• Autarchizmas - tai libertarinio anarchizmo forma, palaikanti asmens laisvę, savarankiškumą ir individualizmą. Paprasčiau tariant, autarchistai tiki filosofija: "Kontroliuok save". Robertas LeFevre'as yra save įvardijantis autarchistas.
• Geolibertarai mano, kad vienintelis teisėtas dalykas, kurį gali daryti valstybė, yra mokesčiai, o vienintelis teisėtas mokestis yra žemės mokestis. Tai dažnai vadinama "vieninteliu mokesčiu".
• Savanoriškumas yra kitas libertarinio anarchizmo terminas. Savanoriai tiki, kad tik savanoriški veiksmai yra teisėti. Tai reiškia, kad bet kokia valdžios jėga yra neteisėta. Pirmasis libertaras, save pavadinęs savanoriu, buvo Auberonas Herbertas.
• Pilietiniai libertarai - tai žmonės, kurie tiki pilietinių laisvių, pavyzdžiui, žodžio laisvės, išsaugojimu. Tačiau ne visi pilietiniai libertarai mano, kad su uždirbtais pinigais reikia leisti daryti, ką norite. Visi libertarai yra pilietiniai libertarai, bet ne visi pilietiniai libertarai yra libertarai.