Austrų ekonomikos mokykla: apibrėžimas, istorija ir pagrindinės idėjos

Atraskite Austrų ekonomikos mokyklos apibrėžimą, istoriją ir pagrindines idėjas: individualių sprendimų teorija, kritika centralizacijai ir pinigų politikai.

Austrų mokykla - tai ekonominio mąstymo mokykla, pagrįsta atskiro asmens veiksmais. Ji atsirado XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Vienoje, Austrijoje. Ji vadinama austrų ekonomika, nes pagrindiniai ekonomistai buvo austrai, nors jos pasekėjų šiandien yra iš viso pasaulio. Nors pradžia siejama su XIX a. pabaiga, mokyklos idėjos vystėsi keliais tarpusavyje susijusiais etapais ir autorių švietimo tradicijomis.

Istorija ir pagrindiniai autoriai

Austrų mokyklos ištakos siejamos su XIX a. ekonomistais, kurie kėlė prieštaravimus klasikinei vertei ir darbo teorijai. Tarp pagrindinių pradininkų minimi:

• Carl Menger – laikomas vienu iš mokyklos įkūrėjų; jis pabrėžė subjektyvią naudą ir ribinio naudingumo (marginal utility) sampratą;
• Eugen von Böhm-Bawerk – vystė kapitalo ir palūkanų teorijas bei laiko prefencijų idėjas;
• Friedrich von Wieser – prisidėjo prie išlaidų paskirstymo ir alternatyvinės kaštų (opportunity cost) sampratos plėtros.

Vėlesnėse kartose svarbūs autoriai – Ludwig von Mises (praxeologijos metodologija, kritika socializmui) ir Friedrich Hayek (žinių problema, kainų signalai, spontaniškos tvarkos idėja). XX a. vėlesnius šios mokyklos atstovus atstovauja tokie vardai kaip Murray Rothbard ir Israel Kirzner, kurie plėtojo libertarines ir verslumo sampratas.

Pagrindinės idėjos ir metodologija

Austrų mokykla pasižymi keletu esminių principų:

• Metodologinis individualizmas – visus ekonominius reiškinius aiškina atsižvelgiant į veikiančių individų sprendimus, vertybes ir veiksmus;
• Subjektyvumo teorija – vertė kyla iš individo subjektyvios naudos; ribinis naudingumas lemia kainas ir vartotojų pasirinkimus;
• Praxeologija (L. von Mises) – ekonomika kaip dedukcinė mokslų sritis, grindžiama aksioma, kad žmonės veikia tikslingai; tai paaiškina pasekmes be didelio matematinio modeliavimas;
• Žinių ir kainų signalų vaidmuo (Hayek) – kainos perduoda decentralizuotą informaciją apie resursus ir vartotojų pageidavimus, todėl centrinis planavimas negali efektyviai pakeisti rinkos;
• Verslumas ir netobulos žinios – verslininkai atranda pelningas galimybes, koreguoja resursus ir skatina ekonomikų prisitaikymą;
• Monetarinė teorija ir krizių paaiškinimas – austrų mokykla opozicionuoja dirbtinei pinigų pasiūlos plėtrai ir aiškina ciklus per kreditų plėtrą, žemindama palūkanų normą ir sukeldama investicijų iškraipymus (Austrų ciklo teorija).

Požiūris į valstybę ir politiką

Austrų autoriams būdinga kritiška laikysena prieš centrinį planavimą, valstybinę kainų kontrolę ir plačius reguliavimus. Jie teigia, kad vyriausybės institucijos neturi reikalingos informacijos ir lankstumo, kuriuo pasižymi milijonai individualių vartotojų bei įmonių, todėl intervencijos sukelia neveiksmingumą ir iškraipymus. Dauguma austrų ekonomistų taip pat remia piniginę discipliną arba gryną pinigų formą (pvz., auksinę sąsają) ir kritikuoja infliacines centrinių bankų praktikas.

Kritika ir viešoji diskusija

Austrų mokykla sulaukia nemažai kritikos iš daugelio šiuolaikinių ekonomistų. Pagrindinės kritikos sritys:

• Metodologija: dauguma ekonomistų teigia, kad atsisakymas plačiau naudoti matematinius modelius ir statistinę empirinę analizę riboja austrų mokyklos gebėjimą tikrinti hipotezes ir tiksliai prognozuoti;
• Empiriniai teiginiai: Austrų ciklo teorija ir kitos išvados kurtos iš loginių samprotavimų, o ne statistinių patikrinimų, todėl jų universalumas ir tikslumas – ginčytini;
• Politinis aspektas: kai kurie kritikai teigia, kad griežtai libertariškas politikos pasiūlymų rinkinys neatsižvelgia į socialines problemas ir institucinio reguliavimo poreikius tam tikrose srityse.

Tuo pat metu dalis austrų idėjų – pavyzdžiui, kainų signalų ir žinių problemos samprata – buvo integruotos į platesnį ekonomikos diskursą ir pripažintos kaip svarbios įžvalgos, net jei jų formalizavimas ar interpretacija skiriasi.

Šiuolaikinė reikšmė ir institucijos

Nors austrų mokykla šiuolaikinėje akademinėje ekonomikoje yra mažesnės įtakos nei didžiosios paradigmų srovės, ji turi aktyvią mokslinę ir visuomeninę bendruomenę. Yra tyrimų centrų ir mokslo institutų, pvz., Mises Institute, kurie skatina mokslinius darbus ir viešą diskusiją. Taip pat Friedrich von Hayek už darbą apie decentralizuotos informacijos vaidmenį gavo 1974 m. Nobelio premiją ekonomikos srityje, kas patvirtino tam tikrą austrų idėjų intelektualinę reikšmę.

Apibendrinimas

Austrių ekonomikos mokykla — tai metodologiškai ir ideologiškai specifiška tradicija, pabrėžianti individo veiksmą, subjektyvią vertę, kainų signalų informacinę funkciją bei kritiką centrinio planavimo. Ji reikšmingai prisidėjo prie kapitalo teorijos, verslumo sampratos ir diskusijų apie pinigų politiką bei rinkų koordinaciją. Nors jos metodai ir išvados kelia ginčus, austrų mokykla ir toliau daro įtaką ekonominėms, politinėms ir filosofinėms diskusijoms visame pasaulyje.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Austrijos mokykla?

K: Iš kur atsirado austrų mokykla?

K: Kodėl ji vadinama austrų ekonomika?

K: Ką kritikuoja austrų mokyklos pasekėjai?

K: Kodėl austrų mokyklos sekėjai kritikuoja valdžios institucijas?

K: Ką dar kritikuoja austrų mokyklos šalininkai?

K: Kas gali būti austrų mokyklos pasekėjai?

Paieška pagal raidę