Ateizmas yra tikėjimo į dievą ar dievus atmetimas. Tai priešingybė teizmui, kuris yra tikėjimas, kad bent vienas dievas egzistuoja. Asmuo, kuris atmeta tikėjimą dievais, vadinamas ateistu. Teizmas - tai tikėjimas vienu ar keliais dievais. Prieš žodį teizmas pridėjus a, reiškiantį "be", gaunamas ateizmas, arba pažodžiui "be teizmo".

Ateizmas nėra tas pats, kas agnosticizmas: agnostikai teigia, kad nėra galimybės sužinoti, ar dievai egzistuoja, ar ne. Būti agnostiku nereiškia, kad žmogus atmeta dievą ar juo tiki. Kai kurie agnostikai yra teistai, tikintys į dievą. Pavyzdys - teologas Kierkegoras. Kiti agnostikai yra ateistai. Gnosticizmas reiškia teiginį apie žinojimą. Gnostikas turi pakankamai žinių, kad galėtų pareikšti teiginį. Prieš žodį gnostikas pridėjus a, reiškiantį "be", gaunamas žodis agnostikas, arba pažodžiui "be žinių".

Teizmas reiškia tikėjimą vienu ar keliais dievais, o gnosticizmas - žinojimą. Praktikoje dauguma žmonių paprasčiausiai priskiriasi teistams, ateistams arba agnostikams.

Skirtumai tarp ateizmo, teizmo ir agnosticizmo

Patogu galvoti apie šiuos terminus dvejopoje ašyje: viena ašis apibrėžia tikėjimą (teizmas vs ateizmas), kita — žinojimą (gnosticizmas vs agnosticizmas). Dėl to galima susidurti su tokiais junginiais kaip:

  • Gnostiškas teistas — tiki dievu ir teigia, kad žino apie jo egzistavimą.
  • Agnostiškas teistas — tiki dievu, bet laiko jo egzistavimą neįrodytu arba nevisai pažįstamu.
  • Gnostiškas ateistas — teigia, kad žino, jog dievų nėra.
  • Agnostiškas ateistas — neigia tikėjimą dievais, bet laiko klausimą neįrodytu ar nežinomu.

Ateizmo tipai ir nuotaikos

  • Silpnas (neigiamasis) ateizmas: tiesiog nebuvimas tikėjimo dievais — žmogus netikį, bet to nepareiškia kaip teiginio, kad dievų negali būti.
  • Stiprus (teigiamasis) ateizmas: aktyvus teiginys, kad dievai neegzistuoja.
  • Implicitus (praktiškas) ateizmas: žmonės, kurių gyvenime religija neturi reikšmės, nors jie gali nevadinti savęs ateistais.
  • Antiteizmas: ne tik tikėjimo nebuvimas, bet ir nuomonė, kad religija ar tikėjimas dievais yra kenksmingi.
  • Humanistinė ir sekuliari pozicija: daug ateistų palaiko pasaulėžiūrines sistemas, paremtas etika, mokslo metodu ir žmogaus teisėmis.

Motyvai ir argumentai, vedantys prie ateizmo

Žmonės tampa ateistais dėl įvairių priežasčių — intelektualių, praktinių ar asmeninių. Dažni motyvai ir argumentai:

  • Trūksta įrodymų: daug ateistų mano, kad nėra pakankamų empirinio ar logiško įrodymo, patvirtinančio dievų egzistavimą.
  • Problemos su blogiu: filosofinis argumentas (angl. "problem of evil") — jei būtent gailestingas, visagalis dievas egzistuotų, kodėl pasaulyje yra tiek kančių ir blogio?
  • Inkonzistentų dievų atvaizdai: skirtingos religijos pateikia prieštaraujančias dievų istorijas ir atributus, kas kelią abejones dėl objektyvaus dievų buvimo.
  • Natūralistiniai paaiškinimai: mokslas ir gamtos reiškinių aiškinimai kartais mažina poreikį priimti dievišką paaiškinimą (pavyzdžiui, evoliucijos teorija gyvenimo įvairovei paaiškinti).
  • Asmeninė patirtis ar kritinis mąstymas: susidūrus su religinių institucijų prievarta ar prieštaravimais, kai kurie žmonės pereina į ateizmą.

Ateizmas ir moralė

Viena dažnų klaidingų prielaidų — kad be dievo negali būti moralės. Praktika rodo ką kita: etika gali remtis humanistinėmis vertybėmis, racionaliu refleksu ir socialiniais principais. Daug ateistų remia universalias moralės idėjas (pvz., kenksmingumo vengimas, teisingumas, pagarba žmogaus teisėms) ir dalyvauja labdaros, bendruomenės veiklose bei sąmoningame darbo link geresnės visuomenės kūrime.

Istorinė ir visuomeninė perspektyva

Ateizmo idėjos egzistavo įvairiomis formomis per istoriją, bet modernus sekuliarus ir kritinis požiūris į religiją ypač išryškėjo Apšvietos amžiuje ir vėliau — su mokslo pažanga, visuomenės modernėjimu ir teisės į laisvą mintį plėtra. Šiandien šalyse ir kultūrose požiūris į ateizmą labai skiriasi: kai kur jis priimtinas ir įprastas, kitur gali sukelti socialinę stigmatizaciją arba net teisinius pavojus.

Dažniausios klaidos ir mitai

  • Ateistai nėra vienodi: tarp ateistų yra įvairių požiūrių — nuo griežtai filosofinių iki paprastų netikinčiųjų.
  • Ateizmas ≠ neetiškumas: yra daug moralinių ir dorovinių sistemų nepriklausomų nuo religijos.
  • Agnostikas nėra automatiškai ateistas: agnostikas gali veikti religingai arba net tikėti, nes agnosticizmas kalba apie žinojimą, o ne apie tikėjimą.

Kaip mąstyti apie savo poziciją

Jeigu domitės šia tema, gali būti naudinga užduoti sau klausimus: ar tikiu dievų egzistavimu? ar man patinka teigti, kad dievų nėra? ar man atrodo, kad klausimas yra iš principo neatsakomas? Kritinis mąstymas, pažintis su filosofinėmis ir mokslinėmis argumentacijomis bei konstruktyvus dialogas su kitais padeda aiškiau apibrėžti savo požiūrį.

Santrauka: ateizmas — tai dievų tikėjimo atmetimas; teizmas — tikėjimas dievais; agnosticizmas — pozicija dėl žinojimo apie dievų egzistavimą. Šios kategorijos gali būti derinamos įvairiais būdais, todėl žmonių pasaulėžiūra gali būti įvairi ir niuansuota.