Markas Tulijus Ciceronas – romėnų oratorius, teisininkas ir filosofas
Markas Tulijus Ciceronas — įtakingas romėnų oratorius, teisininkas ir filosofas; jo raštai formavo klasikinę lotynų kalbą, politiką ir filosofiją bei paliko amžiną intelektinį paveldą.
Markas Tulijus Ciceronas (106 m. sausio 3 d. pr. m. e. - 43 m. gruodžio 7 d. pr. m. e.) - romėnų valstybės veikėjas, konsulas, teisininkas, politikos teoretikas ir filosofas. Jis dažnai laikomas vienu didžiausių Romos oratorių ir prozos stilistų.
Jo lotynų kalba laikoma klasikinės lotynų kalbos pavyzdžiu. Jis supažindino romėnus su graikų filosofija.
Ciceronas aktyviai dalyvavo Romos Respublikos politikoje. Po Julijaus Cezario mirties Ciceronas tapo Marko Antonijaus priešu. Kovoje dėl valdžios Ciceronas įvairiose kalbose užsipuolė Antonijų. Antrasis triumviratas Ciceroną paskelbė valstybės priešu. 43 m. pr. m. e. jam buvo įvykdyta mirties bausmė, kurią įvykdė triumviratui dirbę kareiviai.
Gyvenimas ir politinė karjera
Ciceronas gimė turtingoje, bet nearistokratinėje šeimoje ir pasirinko keliauti teisės ir retorikos keliu. Jis studijavo retoriką ir filosofiją Graikijoje bei Azijoje. Grįžęs į Romą, Ciceronas žengė karjeros laiptais: užėmė įvairias teisines ir administracines pareigas, tapo kvestoriumi, pretoriumi ir galiausiai konsulu 63 m. pr. m. e. Konsulato metu jis garsėjo suėmimu ir nubaudimu užsimojusio sukilėlio Lucijaus Sergijaus Katilinos (Catilina) pagalba bei jo kalbomis prieš sąmokslą, vadinamomis Katilinos kalbomis.
Kaip teisininkas Ciceronas įgijo reputaciją sėkmingais procesais, ypač garsus liko jo pergalė byloje prieš korumpuotą gubernatorių Gajų Verresą. Jis taip pat garsėjo savo įgūdžiais ginant klientus ir formuojant argumentus, kuriuos vėliau sistemingai perteikė savo darbuose apie retoriką ir oratorystę.
Raštai, filosofija ir stilius
Cicerono raštai apima tiek praktinius oratorinius tekstus, tiek filosofinius traktatus ir gausų laiškų (epistolų) rinkinį. Svarbiausi jo veikalai yra teoriniai traktatai apie retoriką, valstybę ir pareigą, kuriuose jis perteikė graikų filosofines idėjas lotynų kalba ir taip padėjo skleisti hellenistinę mintį Romoje.
- De Oratore – traktatas apie oratorystės meno teoriją;
- De Republica – apie valstybės sampratą ir idealią politinę tvarką;
- De Legibus – apie įstatymus ir teisės principus;
- De Officiis – apie pareigą ir moralę (vienas įtakingiausių jo traktatų vėlesnėms epochoms);
- gausios kalbos ir laiškai, kurie dabar yra svarbus istorinis šaltinis apie Romos politiką ir kasdienį gyvenimą.
Kalbos stilius pasižymi aiškumu, struktūra, retorine jėga ir elegancija. Dėl to Ciceronas ilgą laiką buvo laikomas lotynų prozos etalonu: jo tekstai tapo mokymo medžiaga renesanso humanistams ir vėlesnėms Europos literatūros tradicijoms.
Konfliktas su Marku Antonijumi ir mirtis
Po Julijaus Cezario nužudymo Ciceronas aktyviai pasisakė už Respublikos atkūrimą ir priešstojo Markui Antonijui. Jis parašė eilę smerkiančių kalbų, vadinamų Filippikomis, kuriose aštriai kritikuodavo Antonijų ir jo politiką. Dėl šių politinių polemikų Ciceronas tapo vienu iš pirmųjų taikinių, kuriuos nurodė Antrasis triumviratas proskripcijoms – tokiu būdu jis buvo paskelbtas valstybės priešu.
43 m. pr. m. e. Ciceronas buvo sučiuptas ir nužudytas kariojų, tarnavusių triumviratui. Jo mirtis buvo žiauri: kūnas buvo sulaužytas, jam nukirstos rankos ir galva, kurios vėliau buvo viešai parodytos Romos forumo rostra. Jo sūnaus ir bendražygių pastangomis daug Cicerono laiškų ir tekstų vėliau išliko.
Paveldo ir įtaka
Ciceronas turėjo didelę įtaką Vakarų politinei ir intelektualinei tradicijai. Jo idėjos apie įstatymus, pareigą, natūralią teisę ir respublikinę valdžią formavo vėlesnių epochų mintį — ypač renesanso humanistus ir Apšvietos epochą. Jo laiškai yra vertingas šaltinis istorikams, o retorikos ir moralės traktatai dar ilgai tarnavo kaip mokymo tekstai.
Santrauka: Markas Tulijus Ciceronas buvo iškilus oratorius, teisininkas ir filosofas, kurio raštai sujungė graikų filosofiją su romėnų intelektualine tradicija. Jo aktyvi politinė veikla ir aštri kritika po Cezario nužudymo atvedė jį į konfliktą su Marku Antonijumi ir galų gale – į mirtį, tačiau jo literatūrinis ir idėjinis palikimas išliko ilgam.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Markas Tulijus Ciceronas?
A: Markas Tulijus Ciceronas buvo romėnų valstybės veikėjas, filosofas, teisininkas ir politikos teoretikas, laikomas vienu didžiausių Romos oratorių ir prozos stilistų.
K: Koks buvo Cicerono indėlis į lotynų kalbą?
A: Cicerono lotynų kalba laikoma klasikinės lotynų kalbos pavyzdžiu.
K: Ką Ciceronas pristatė romėnams?
A: Ciceronas supažindino romėnus su graikų filosofija.
K: Kaip Ciceronas dalyvavo Romos Respublikos politikoje?
A: Ciceronas buvo labai įsitraukęs į Romos Respublikos politiką.
K: Kieno priešu Ciceronas tapo po Julijaus Cezario mirties?
A: Po Julijaus Cezario mirties Ciceronas tapo Marko Antonijaus priešu.
K: Ką Ciceronas veikė kovoje dėl valdžios su Marku Antonijumi?
A: Kovos dėl valdžios prieš Marką Antonijų metu Ciceronas keliose kalbose užsipuolė Antonijų.
K: Kaip baigėsi Cicerono gyvenimas?
A: Antrasis triumviratas Ciceroną paskelbė valstybės priešu ir 43 m. pr. m. e. jį nužudė triumviratui dirbę kareiviai.
Ieškoti