Konsulas (Roma)
Romos konsulas buvo aukščiausios renkamos politinės pareigos Romos Respublikoje.
Kasmet kartu buvo renkami du konsulai vienerių metų kadencijai. Kiekvienas konsulas turėjo veto teisę savo kolegos atžvilgiu, o pareigūnai keisdavosi kas mėnesį.
Paprastai konsulais būdavo patricijai, nors po 367 m. pr. m. e. į konsulus galėjo kandidatuoti ir plebėjai (paprasti žmonės; plebėjai).
Taikos metu konsulai turėjo plačius įgaliojimus (administracinius, įstatymų leidybos ir teisminius), o karo metu dažnai turėjo aukščiausią karinę vadovybę. Jie atlikdavo kai kurias religines apeigas, kurias galėjo atlikti tik aukščiausi valstybės pareigūnai. Be to, konsulai skaitydavo pranašystes, o tai buvo būtinas veiksmas prieš vedant kariuomenę į karo lauką.
Civilinė administracija
Konsulai galėjo sušaukti Senatą ir pirmininkauti jo posėdžiams. Kiekvienas konsulas mėnesį buvo Senato pirmininkas. Jie taip pat galėjo sušaukti bet kurį Romos susirinkimą ir jam pirmininkauti. Taigi konsulai vykdė rinkimus ir balsuodavo dėl teisėkūros priemonių. Kai nė vienas iš konsulų nebūdavo mieste, jų pilietines pareigas perimdavo miesto pretorius (miesto prefektas).Kiekvieną konsulą, kai jis pasirodydavo viešumoje, lydėdavo dvylika liktorių, kurie demonstruodavo pareigų puošnumą ir buvo jo asmens sargybiniai. Kiekvienas liktorius laikė fasces - strypų ryšulį, kuriame buvo kirvis. Lazdos simbolizavo plakimo galią, o kirvis - mirties bausmės galią. Būdami miesto viduje, liktoriai nuimdavo kirvius nuo fascijų, kad parodytų, jog piliečiui negalima įvykdyti mirties bausmės be teismo. Įžengę į demokratinį susirinkimą liktoriai nuleisdavo fasces, kad parodytų, jog konsulų galios kyla iš tautos (populus romanus).
Karinės galios
Už Romos sienų konsulų, kaip vyriausiųjų visų Romos legionų vadų, galios buvo daug didesnės. Būtent ši funkcija konsulams suteikė visišką imperium (valdžią).Kai legionai buvo įsakyti Senato dekretu, šaukimą vykdė konsulai. Stojant į kariuomenę visi kariai turėjo prisiekti ištikimybę konsulams. Konsulai taip pat prižiūrėjo Romos sąjungininkų teikiamų karių surinkimą.
Mieste konsulas galėjo nubausti ir suimti pilietį, bet neturėjo teisės skirti mirties bausmės. Tačiau žygio metu konsulas galėjo skirti bet kokią, jo manymu, tinkamą bausmę bet kuriam kariui, pareigūnui, piliečiui ar sąjungininkui.
Kiekvienas konsulas vadovavo kariuomenei, paprastai dviem legionams, padedamas karinių tribūnų ir kvestoriaus, kuris turėjo finansinių pareigų. Tais retais atvejais, kai abu konsulai žygiuodavo kartu, kiekvienas iš jų vadovavo vieną dieną paeiliui. Įprastą konsulų kariuomenę, kurią sudarė du piliečių ir du sąjungininkų legionai, sudarė apie 20 000 vyrų. Pirmaisiais respublikos metais Romos priešai buvo centrinėje Italijoje, todėl kampanijos trukdavo kelis mėnesius.
II a. pr. m. e. Romos sienoms išsiplėtus, kampanijos tapo ilgesnės. Roma buvo karinga visuomenė ir labai retai nekariavo. Todėl senatas ir žmonės tikėjosi, kad pradėjęs eiti pareigas konsulas žygiuos su savo kariuomene prieš Romos priešus ir išplės Romos sienas. Jo kariai tikėjosi po kampanijos grįžti į savo namus su grobiu. Jei konsulas laimėdavo triuškinančią pergalę, jo kariai jį sveikindavo kaip imperatorių ir galėjo prašyti, kad jam būtų suteiktas triumfas.
Konsulas galėjo vykdyti kampaniją savo nuožiūra ir turėjo neribotus įgaliojimus. Tačiau po kampanijos jis galėjo būti persekiojamas už savo netinkamus veiksmus.
Statusas imperijos laikotarpiu
Romos imperijoje konsulai buvo tik figūrinis Romos respublikoniškojo paveldo atstovas. Tuomet konsulatas turėjo daug mažiau galios ir valdžios, nes aukščiausiasis vadovas buvo imperatorius. Vis dėlto konsulai dažnai buvo aukšto rango ir svarbūs patys savaime. Kai kurie jų buvo paskirti savo imperatoriaus įpėdiniais. Be to, imperatoriai dažnai patys save skirdavo konsulais.Biuras (gerokai pakeistas) išliko iki IX a. pradžios.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokios buvo aukščiausios renkamos politinės pareigos Romos Respublikoje?
A: Aukščiausias renkamas politinis postas Romos Respublikoje buvo Romos konsulas.
K: Kiek konsulų buvo renkama kiekvienais metais?
A: Kasmet buvo renkami du konsulai vienerių metų kadencijai.
K: Kas turėjo veto teisę savo kolegai?
A: Kiekvienas konsulas turėjo veto teisę savo kolegos atžvilgiu.
K: Kas galėjo kandidatuoti į konsulus po 367 m. pr. m. e.?
A: Po 367 m. pr. m. e. į konsulus galėjo kandidatuoti plebėjai (paprasti žmonės; plebėjai).
K: Kokias galias konsuliai turėjo taikos metu?
A: Taikos metu konsulai turėjo plačius administracinius, įstatymų leidybos ir teisminius įgaliojimus.
K: Kokį vaidmenį jie atliko karo metu?
A: Karo metu konsulai dažnai turėjo aukščiausią karinę vadovybę.
K: Kokias religines apeigas galėjo atlikti tik aukščiausi valstybės pareigūnai?
A: Aukščiausi valstybės pareigūnai buvo atsakingi už kai kurių religinių apeigų, kurias galėjo atlikti tik jie, atlikimą.
