Legionas

Organizacija

Graikų falanga

Ankstyvojo legiono raidą galima laikyti romėniška graikų falangos formacijos versija. Iki IV a. pr. m. e. mūšio būdas buvo masyvi graikų falanga. Todėl romėnų kariai turėjo būti labai panašūs į graikų hoplitus. Taktika niekuo nesiskyrė nuo ankstyvųjų graikų taktikos, o mūšiai vykdavo lygumoje. Sparnuočiai išsidėstydavo glaudžiomis eilėmis, sudarydami skydo sieną, o jų ietys būdavo nukreiptos į priekį.

Respublika

Dabar mūšio rikiuotėje buvo trys karių eilės. Romėnų kariai turėjo patys įsigyti įrangą.

Respublikos viduryje legionus sudarė šie daliniai:

• raiteliai (kavalerija): Iš pradžių kavalerija buvo prestižiškiausias dalinys, kuriame turtingi jauni romėnų vyrai demonstruodavo savo įgūdžius ir meistriškumą, taip padėdami pamatus galimai politinei karjerai.
  Iš viso legione buvo apie 3000 vyrų (kartu su velitais, kurių skaičius paprastai padidėdavo iki maždaug 4200), legionas turėjo tik apie 300 raitelių, suskirstytų į 10 dalinių (turmae) po 30 vyrų. Šiems vyrams vadovavo dekurionai.
  Be sunkiosios kavalerijos, buvo ir lengvoji kavalerija. Mūšyje jie buvo naudojami priešo pėstininkų junginiams
  ardyti ir aplenkti bei priešo kavalerijai atremti. Pastarajame mūšyje jie dažnai (nors ne visada) nulipdavo nuo kai kurių ar visų raitelių ir pėsčiomis kaudavosi stacionariame mūšyje - tuo metu neįprasta taktika, tačiau tais laikais, kai dar nebuvo strėnų, ji suteikdavo didelių stabilumo ir judrumo pranašumų.

• Velitai (lengvieji pėstininkai): Velitai buvo daugiausia neturtingesni piliečiai, kurie negalėjo sau leisti tinkamai apsirengti. Pagrindinė jų funkcija buvo veikti kaip skyrininkai - ieties metikai, kurie anksti įsitraukdavo į priešą, kad jį persekiotų arba pridengtų už jų esančių karių judėjimą.

• Sunkieji pėstininkai: Tai buvo pagrindinis legiono dalinys. Sunkiuosius pėstininkus sudarė piliečiai legionieriai, kurie galėjo sau leisti įsigyti įrangą, sudarytą iš geležinio šalmo, skydo, šarvų ir pilumo - sunkios ieties, kurios atstumas siekė apie 30 metrų.
  Po 387 m. pr. m. e. pirmenybė buvo teikiama gladijui - trumpam kalavijui. Jų auliniai sandalai taip pat buvo veiksmingas ginklas prieš puolantį priešą. Sunkioji pėstininkų kariuomenė pagal patirtį buvo suskirstyta į tris atskiras eiles:
• Hastati (lot. hastatus) buvo žali arba nepatyrę kariai, kurie buvo laikomi mažiau patikimais nei kelerius metus tarnavę legionieriai.
• Principai (sing. princeps) buvo vyrai, sulaukę geriausio amžiaus (nuo dvidešimties iki trisdešimties metų).
• Triarijai (lot. triarius) buvo kariai veteranai, kuriuos mūšyje reikėdavo naudoti tik ekstremaliomis situacijomis; nedalyvaudami mūšyje jie atsilošdavo vienu keliu žemyn. Triarijai pirmiausia tarnavo kaip rezervas arba užkardos būriai, kurie saugojo hastati ir principes. Jie turėjo ilgas hastae (ietis), o ne pilum ir gladius. Taip apsiginklavę jie kovėsi falangos formacija. Žvilgsnis į artėjantį šarvuotą triarijų legionierių būrį dažnai atbaidydavo besidžiaugiančius priešus, persekiojančius besitraukiančius hastati ir principes karius. Puolimas ant triarijų buvo romėnų idioma, reiškianti paskutinės priemonės panaudojimą.

Kiekviena iš šių trijų linijų buvo suskirstyta į manipulius, kuriuos sudarė du centurionai po 60 vyrų, vadovaujami vyresniojo iš dviejų centurionų. Centurijas paprastai sudarydavo po 60 karių, šiuo metu hastati ir principes (nebe 100 vyrų). Vidurio respublikos legiono nominalioji sudėtis buvo apie 4500 vyrų.

Vėliau legionus sudarė 80 stiprių šimtmečių. Kiekviena šimtinė turėjo savo standartą ir buvo sudaryta iš dešimties būrių po aštuonis karius, kurie dalijosi palapine, malūnsparniu, mulu ir katilu maistui gaminti (priklausomai nuo kelionės trukmės).

Vėlyvoji Respublika

Vėlyvojoje Romos Respublikoje legionai atliko svarbų politinį vaidmenį. Iki I a. pr. m. e. buvo pripažinta demagogo valdomo legiono grėsmė. Romos gubernatoriams nebuvo leidžiama palikti savo provincijų su legionais. Kai Julijus Cezaris pažeidė šią taisyklę, palikęs savo provinciją Galiją ir peržengęs Rubikoną į Italiją, jis sukėlė konstitucinę krizę. Ši krizė ir po jos kilę pilietiniai karai nutraukė Respublikos gyvavimą ir lėmė, kad 27 m. pr. m. e., valdant Augustui, buvo įkurta imperija.

Ankstyvoji imperija (30 m. pr. m. e. - 284 m. e.)

Kadangi kiekvienas legionas turėjo 5 120 legionierių ir tiek pat pagalbinių karių, Pax Romana laikais legiono vado turimos pajėgos tikriausiai siekė nuo 11 000 iki mažesnio skaičiaus. Prestižiškesni legionai buvo dislokuoti prie priešiškų sienų arba neramiose provincijose, kur paprastai būdavo daugiau pagalbinių karių. Kai kurie legionai galėjo būti sustiprinti daliniais, todėl jų pajėgos siekė 15 000-16 000 karių arba maždaug šiuolaikinės divizijos dydį.

Legionui vadovavo legatas. Jis būdavo maždaug trisdešimties metų amžiaus, paprastai tai būdavo senatorius, paskirtas trejiems metams. Legatui iš karto buvo pavaldūs šeši paskirti karo tribūnai. Penki iš jų buvo štabo karininkai, o likęs vienas - Senatui vadovaujantis kilmingasis - iš pradžių šis tribūnas vadovavo legionui. Taip pat būtų grupė karininkų, atsakingų už medicinos personalą, inžinierius, raštvedžius, praefectus castrorum (stovyklos vadą) ir kitus specialistus, pavyzdžiui, kunigus ir muzikantus.

Vėliau

Nepaisant daugelio reformų, legionierių sistema išliko ir po Vakarų Romos imperijos žlugimo, o Rytų Romos imperijoje buvo tęsiama maždaug iki VII a. Rytų Romos ir Bizantijos kariuomenės ir toliau buvo veikiamos ankstesnių romėnų legionų, jose buvo palaikoma panašaus lygio drausmė, strateginis meistriškumas ir organizuotumas.

Rekonstruktorius kaip romėnų centurionas ~70 m. pr. m. e.


Rekonstruktorius, vaizduojantis romėnų legionierių, II mūsų eros amžius

Centurionai

Centurionai buvo klijai, kurie laikė Romos legioną. Jie buvo nuolatiniai profesionalūs Romos armijos karininkai. Pagrindinis centurionas vadovavo (paprastai) 83, o ne 100 vyrų. Jie kilo į aukštesnį rangą vadovaudami vis svarbesniems centurijams.

Patys geriausi centurionai buvo paaukštinami ir tapdavo pirmosios kohortos, vadinamos Primi Ordines, centurionais, kurie vadovaudavo vienam iš dešimties centurionų ir eidavo štabo pareigas. Vyriausias legiono centurionas buvo Primus Pilus, vadovavęs pirmajam amžiui. Tik aštuoni viso legiono karininkai buvo už jį aukštesni. Tai buvo:

• Penki tribunolai
• Stovyklos prefektas
• vyresnysis tribunolas (antrasis pagal rangą).
• Legatas (vadas)

Susiję puslapiai

• Romos imperija
• Romos Respublika