Hoplitas
Hoplitas buvo Senovės Graikijos miestų-valstybių pilietis kareivis. Pagrindinis hoplito ginklas buvo ietis. Jie kovojo glaudžiai vienas prie kito vadinamojoje falangos formacijoje. Falangoje kiekvieno vyro skydas saugojo jį patį ir šiek tiek saugojo kairėje esančio vyro dešinę ranką.
Žodis "hoplitas" kilęs nuo karių naudoto skydo tipo. Vėlesniuose tekstuose terminas "hoplitas" vartojamas bet kokiems šarvuotiems pėstininkams, nepriklausomai nuo ginkluotės ar etninės priklausomybės.
Hoplito šarvai buvo tokie:
Hoplitas paprastai būdavo laisvas pilietis, turintis savo šarvus ir ginklus. Daugumoje graikų miestų-valstybių piliečiai gaudavo pagrindinį karinį parengimą ir kurį laiką tarnaudavo nuolatinėje kariuomenėje. Iš jų buvo tikimasi, kad jie dalyvaus bet kokioje karinėje kampanijoje, kai bus pašaukti į tarnybą. Lakedemonijos (Spartos) piliečiai garsėjo visą gyvenimą trukusiu koviniu rengimu ir beveik mitiniais kariniais sugebėjimais, o didžiausi jų priešininkai atėniečiai nuo tarnybos buvo atleidžiami tik po 60-ųjų gyvenimo metų.
Falanga, taigi ir šarvai, buvo mokoma dirbti kaip komanda. Falangos paprastai būdavo 8 ar daugiau eilių, kiekviena eilė turėdavo vadą ir karininką, kuris palaikydavo tvarką užpakalyje. Pirmosios eilės smogdavo į priešininkus ir tuo pat metu stengdavosi išlaikyti poziciją. Už jų esančios eilės palaikydavo juos ietimis, o jų skydų masė švelniai stumdydavo juos, ne tam, kad įsirėžtų į priešą, bet tam, kad išlaikytų juos stabiliai ir vietoje. Tam tikrais momentais būdavo duodama komanda žengti tam tikrą skaičių žingsnių į priekį.
Mūšio metu falanga buvo linkusi pasislinkti į dešinę (hoplitai stengėsi laikytis už kaimyno skydo). Silpnoji falangos vieta buvo dešinėje, kur laisvosios rankos buvo neapsaugotos skydais. Siekiant išspręsti šias problemas, labiausiai patyrę hoplitai dažnai būdavo statomi dešinėje falangos pusėje.
Alkimacho sukurtas hoplitas ant attikinės raudonfigūrės vazos, ~460 m. pr. m. e. Skydas turi užuolaidą, saugančią nuo strėlių
Hoplitai pavaizduoti dviejose puolimo pozicijose, su smūgiu iš viršaus ir iš apačios.
Klausimai ir atsakymai
K: Koks buvo pagrindinis hoplito ginklas?
A: Pagrindinis hoplitų ginklas buvo ietis.
K: Kaip hoplitai kovojo mūšyje?
A: Hoplitai kovėsi arti vienas kito vadinamojoje falangos formacijoje. Šioje formacijoje kiekvieno vyro skydas saugojo jį patį, taip pat šiek tiek saugojo kairėje esančio vyro dešinę ranką.
K: Kokio tipo šarvus dėvėjo hoplitai?
A: Hoplitas dėvėjo šalmą su veidą dengiančiu skydu, kūno šarvus, gremėzdus (kojų šarvus), kardą ir ietį.
Klausimas: Kas jiems parūpindavo šarvus ir ginklus?
A: Hoplitas paprastai pats apsirūpindavo šarvais ir ginklais.
K: Kuo spartiečiai garsėjo savo kariniu meistriškumu?
A: Spartos gyventojai garsėjo visą gyvenimą trukusiu kovos mokymu ir kariniu meistriškumu.
K: Kaip falanga veikė kaip komanda mūšyje?
A: Pirmoji eilė smogdavo į priešininkus, stengdamasi išlaikyti glaudų išsidėstymą. Už jų esančios eilės remdavo juos ietimis ir švelniai stumdavo skydais, ne tam, kad priverstų juos įsirėžti į priešą, bet tam, kad išlaikytų stabilumą ir poziciją. Karininkui įsakius, falanga žengdavo tam tikrą skaičių žingsnių į priekį.
Klausimas: Kodėl patyrę hoplitai buvo statomi dešinėje falangos pusėje?
A: Patyrę hoplitai dažnai būdavo statomi dešinėje falangos pusėje, nes ji buvo pažeidžiamesnė už kairę, nes jos nesaugojo kaimyniniai skydai.
