Falanga

Taktika

Ankstyvuosiuose mūšiuose su falangomis paprastai panašios formuotės stumdėsi viena prieš kitą, kol viena iš jų lūžo. Falangos potencialas parodė, kad falanga gali nuveikti daugiau, Maratono mūšyje (490 m. pr. m. e.). Susidūrę su didžiule Darijaus I kariuomene, atėniečiai išretino savo falangą ir pailgino frontą, kad išvengtų apsupties. Tačiau net ir sumažinta falanga pasirodė neįveikiama lengvai ginkluotiems persų pėstininkams. Atėnų sparnuose esantys hoplitai, nušlavę persų sparnus, pasuko į vidų ir sunaikino persų centre esantį elitinį būrį. Tai buvo triuškinanti Atėnų pergalė. Per visus graikų ir persų karus hoplitų falangos ir toliau įveikdavo persų pėstininkus (pvz., Termopilų ir Platėjos mūšiai).

Bene geriausias falangos lankstumo pavyzdys - įstrižas žygis Leuktros mūšyje. Jame tebanų generolas Epaminondas išretino savo falangos dešinįjį flangą ir centrą, o kairįjį flangą sustiprino iki negirdėto 50 vyrų gylio. Tai pakeitė įprastą taisyklę, pagal kurią dešinysis falangos flangas buvo stipriausias. Naujoji tvarka leido Tėbams stipriai pulti elitinius Spartos karius dešiniajame priešininkų falangos flange. Tuo tarpu Tėbų linijos centras ir dešinysis flangas buvo atsitraukę nuo priešininkų falangos, todėl susilpnėjusios junginio dalys nebuvo įtrauktos į mūšį. Once the Spartan right had been routed by the Theban left, the remainder of the Spartan line also broke. Taigi, vadovaudamasis galingu sparnu, Epaminondas sugebėjo įveikti priešą, kuris anksčiau buvo laikomas nenugalimu.

Pilypas II Makedonietis kelerius metus praleido Tėbuose kaip įkaitas ir atkreipė dėmesį į Epaminondo naujoves. Grįžęs namo jis sukūrė revoliucines naujas pėstininkų pajėgas, kurios turėjo pakeisti graikų pasaulio veidą. Filipo falangitai buvo pirmosios profesionalių karių pajėgos Senovės Graikijoje (neskaitant Spartos). Jie buvo ginkluoti daug ilgesnėmis ietimis ir kruopščiau mokėsi sudėtingesnės taktikos ir manevrų. Tačiau dar svarbiau tai, kad Filipo falangos buvo sudėtinė daugialypės jungtinės kariuomenės dalis, kurią sudarė įvairūs skyrininkai ir kavalerija, visų pirma garsioji palydovų kavalerija.

Dabar makedonų falanga buvo naudojama priešo linijos centrui užspausti, o kavalerija ir judresni pėstininkai puolė priešo šonus. Jos pranašumą prieš statiškesnes Graikijos miestų-valstybių kariuomenes parodė Chaeronėjos mūšis, kuriame Pilypo II kariuomenė sutriuškino susivienijusias Tėbų ir Atėnų falangas.

Viršuje: supaprastinta tradicinės hoplitų mūšio ir žygio tvarkos schema (elitiniai kariai pažymėti raudonai). Apačioje: įstrižinė falanga, kurią naudojo Epaminondo vadovaujami tebai. Stiprus kairysis sparnas judėjo pirmyn, o silpnas dešinysis sparnas atsitraukė arba liko stovėti.


Išsidėstymas per Leuktros mūšį, 371 m. pr. m. e.