Maratono mūšis įvyko 490 m. pr. m. e. rugsėjį Maratono lygumoje. Jame kovėsi atėniečiai ir persai. Atėnus palaikė nedidelės pajėgos iš Platėjos miesto. Mūšis užbaigė pirmąjį Persijos, vadovaujamos karaliaus Darijaus I, bandymą užkariauti Graikiją. Tai buvo pirmojo graikų ir persų karo dalis.

Persų invazija buvo atsakas į graikų dalyvavimą Jonijos sukilime. Tada Atėnai ir Eretrija pasiuntė savo pajėgas paremti Jonijos miestų, kurie bandė nuversti persų valdžią. Atėniečiams ir Eretrijai pavyko užimti ir sudeginti Sardį, tačiau jie buvo priversti trauktis, patirdami didelių nuostolių. Atsakydamas į šį žygį Darijus prisiekė sudeginti Atėnus ir Eretriją iki pamatų.

Padėtis prieš mūšį

Po Darijaus sprendimo nubausti graikus persai surengė ekspediciją, kuriai vadovavo generolai Datis ir Artaphernas. Jų laivynas išsilaipino Maratone – lygyje šiaurės rytų nuo Atėnų. Atėnų kariuomenę vadovavo strategas Miltiadas, kuris kartu su kitais Atėnų vadais ir nedidele Platėjos karių atsiuntąja (apie 1 000) pasiruošė stoji į kovą prieš persus.

Pajėgos ir taktikos

  • Atėniečiai ir Plataeji: pagal senų šaltinių (pvz., Herodotą) apie 9–11 tūkst. sunkiųjų pėstininkų (hoplitų).
  • Persai: Herodotas mini 20–30 tūkst. karių (modernios analizės pateikia didesnį arba mažesnį diapazoną), daugiausia lengvoji pėstininkija ir lankininkai, taip pat laivynas.

Miltiadas panaudojo įgudusią hoplitų taktiką: graikų falanga – sunkiai ginkluoti, sunkiąją šarvuotę turintys kovotojai – sudarė stovą, o Atėnų važiuojamoji eilė buvo sustiprinta šonuose ir sulenkta taip, kad silpnesnis centras pritrauktų priešo spaudimą, o stipresni sparnai apsuptų ir sutriuškintų priešą. Persų lengvoji kavalerija ir lankininkai turėjo mažesnės sėkmės kai kovojo su sunkiąja falanga atvirame lauke.

Mūšio eiga

Kariams susidūrus persai, nors ir turėję archery pranašumą tolumoje, negalėjo išlaikyti savo linijų prieš greitą hoplitų šturmą. Atėniečių puolimas buvo staigus ir energingas; jie nubėgo nuo savo pozicijų per atstumą, kad sumažintų persų lankininkų poveikį, ir įsiveržė į mūšio liniją. Centras atlaikė spaudimą pakankamai ilgai, kad sparnai apsuptų persus, kuriuos paskui išbarstė ir privertė bėgti atgal link krantų ir laivų.

Pasekmės ir reikšmė

  • Žuvusių skaičius: pagal Herodotą persai prarado apie 6 400 karių, atėniečiai – apie 192. Modernūs istorikai pateikia įvairius įverčius ir pabrėžia, kad skaičiai gali skirtis priklausomai nuo šaltinių ir interpretacijų.
  • Taktinė ir moralinė pergalė: Maratono mūšis parodė graikų falangos ir sunkaus ginkluotųjų karių efektyvumą prieš persų lengvąją pėstininkiją ir sustiprino Atėnų bei kitų graikų miestų pasitikėjimą savimi.
  • Strateginis poveikis: mūšis atidėjo persų planus greitai užimti Atėnus ir paskatino tolimesnį Graikijos pasirengimą gynybai. Po šios pergalės persai grįžo į Aziją, tačiau per kelis metus (apie 480 m. pr. m. e.) pasikartojo dar didesnė invazija, kurią vadovavo Kserksas.

Legenda apie maratoną

Viena iš žinomiausių mūšio legendų teigia, kad karys, dažnai vadinamas Filipidu arba Feidipidzu (priklausomai nuo versijos), nubėgo iš Maratono į Atėnus pranešti pergalės ir mirė išsekęs netrukus po pranešimo. Ši istorija inspiravo modernią maratono bėgimo distanciją (42,195 km), tačiau istorikai pažymi, kad originalūs pasakojimai ir vardai skiriasi: Herodotas rašo apie pranešimą iš Atėnų į Spartanus (ilgesnį atstumą), o vėlesnės versijos priskiria trumpą bėgimą iš kovos lauko į Atėnus. Todėl legenda yra kultūrinis palikimas, bet ne visiškai patikimas istorinis faktas.

Kultūrinis ir politinis efektas

Maratono pergalė turėjo didelį simbolinį poveikį Atėnų demokratijai ir graikų bendram pasididžiavimui. Ji įtvirtino Atėnų vaidmenį kaip vieno iš pagrindinių graikų miestų, prieš kurį stovi Persijos grėsmė. Rezultatai taip pat paskatino tolesnį graikų valstybių bendradarbiavimą gynyboje prieš rytų imperiją.

Apibendrinant, Maratono mūšis yra vienas iš svarbiausių klasikinių karo istorijos įvykių: jis sustabdė pirmą persų įsiveržimą į Graikiją, sustiprino Atėnų prestižą ir paliko gilų pėdsaką tiek istorijoje, tiek kultūroje.