Maratonas: 42,195 km bėgimo rungtis — kilmė ir istorija

Sužinokite maratono — 42,195 km bėgimo rungties — kilmę, istoriją ir legendą apie Feidipidą; nuo senovės Maratono iki šiuolaikinių olimpinių varžybų.

Maratonas – tai ilgos distancijos bėgimo varžybos, kurių oficiali ilgis yra 42,195 km (26 mylias ir 385 jardus). Kasmet visame pasaulyje rengiama daugybė maratonų: nuo elitinių profesionalių lenktynių iki masinių bėgimų, kuriuose dalyvauja hobi bėgikai. Tai fiziškai ir psichologiškai labai reikalaujanti rungtis, todėl pradedantiesiems ir patyrusiems bėgikams rekomenduojama sisteminga paruošimo programa, ilgi treniruočių kilometražai ir tinkama mityba bei poilsis prieš varžybas. Maratonas gavo pavadinimą pagal istorinio mūšio vietovę.

Kilmė ir legenda

Garsusis Maratono mūšis įvyko 490 m. pr. m. e. tuo metu Persijos kariuomenė kovojo su Atėnų kariuomene. Pagal populiariąją legendą, po pergalės atėniečiai išsiuntė bėgiką pranešti apie pergalę į Atėnus. Šis bėgikas, dažniausiai vadinamas Feidipidu (lot. Pheidippides), tariamai nubėgo apie 25 mylias ir, pranešęs žinią, mirė nuo išsekimo. Ši istorija tapo įkvėpimu moderniai maratono rungčiai.

Istorikai pabrėžia, kad pradinė legenda ir faktai iš Herodoto bei kitų šaltinių nėra visiškai vienareikšmiai: Herodotas rašo apie bėgimą iš Atėnų į Spartą, o vėlesnės versijos sumaišė kelis pasakojimus. Taigi legendos elementai ir tikrieji istoriniai įvykiai dalinai persipynę.

Maratonas moderniose varžybose ir atstumo standartizacija

Pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės 1896 m. Atėnuose įtraukė maratoną kaip simbolinį ir istorinį konkurso elementą — tuometinė distancija buvo maždaug 40 km (apie 25 mylias). Vėlesnėse žaidynėse atstumai keitėsi: 1908 m. Londono olimpinėse žaidynėse maratono distancija buvo nustatyta kaip 26 mylios ir 385 jardai (26 mi 385 yd), nes startas buvo Windsorio pilyje, o finišas – šalia karališkosios ložės White City stadione. Būtent ta distancija vėliau tapo tarptautiniu standartu: 1921 m. Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF, dabar World Athletics) oficialiai patvirtino 42,195 km kaip standartinį maratono ilgį.

Šiuolaikiniai maratonai

Šiandien vyksta tiek profesionalūs elitiniai maratonai, tiek masiniai miestų renginiai. Ypatingai žinomi Pasaulio maratonų „Grand Slam“ arba „World Marathon Majors“ yra:

• Bostonas (vienas seniausių – nuo 1897 m.),
• Londonas,
• Berlynas,
• Čikaga,
• Niujorkas,
• Tokijas.

Daugelis šių lenktynių turi ir elito, ir masinį segmentą; kai kur reikalingi kvalifikaciniai laikai (pvz., Bostonas) pagal amžiaus kategorijas.

Treniruotės, taktikos ir sauga

Maratonui rengiantis svarbu:

• Ilgi treniruotės – savaitiniai ilgųjų bėgimų (iki 30–35 km arba ilgesni, priklausomai nuo patirties) ciklai;
• progresyvus krūvis ir periodizacija – kaitaliojant apkrovas, tempo darbą, intervalles ir atsigavimą;
• degimas ir hidratacija – treniruotėse išbandyti skysčių, elektrolytų ir energijos pakavimo strategijas (geliai, batonėliai);
• tapering – savaitės prieš varžybas sumažinti krūvį, kad organizmas atsistatytų;
• teisinga avalynė – pasirinkti tinkamus bėgimo batelius ir juos „ištampuoti“ prieš varžybas;
• medicininė būklė – pasitikrinti pas gydytoją esant sveikatos problemoms, stebėti sutrenkimų ir traumų riziką.

Varžybų metu reikia saugotis perkaitimo, dehidratacijos arba, priešingai, hiponatremijos (per didelio vandens vartojimo be druskų papildymo). Taktika ir tempų paskirstymas (pacing) dažnai lemia sėkmę arba nesėkmę.

Rekordai ir įdomybės

Per pastaruosius dešimtmečius maratono rezultatai gerokai pagerėjo dėl geresnės treniruočių metodikos, inovatyvios avalynės ir organizacijos. Tarp svarbiausių faktų:

• Vyrų pasaulio rekordas (oficialiose sąlygose) – Eliud Kipchoge (Kenija) 2:01:09 (Berlynas, 2022).
• Moterys – Brigid Kosgei (Kenija) 2:14:04 (Čikaga, 2019).
• Eliud Kipchoge taip pat nubėgo mažiau nei 2 valandas (1:59:40) specialiai organizuotame INEOS 1:59 Challenge projekte (2019), tačiau šis rezultatas nėra pripažintas oficialiu pasaulio rekordu dėl specialių sąlygų.

Be tradicinių varžybų, populiarėja ir įvairios maratono variacijos: tiltų maratonai, trail maratonai (bekelės), taip pat ultramaratonai – distancijos ilgesnės nei maratonas.

Ne tik profesionalams

Maratonas šiandien yra prieinamas daugeliui – nuo jaunimo iki vyresnio amžiaus bėgikų. Daugelis miestų rengia trumpesnes rungtis (pusmaratonį, 10 km), vaikų bėgimus ir ramesnes versijas, todėl maratono renginys dažnai tampa dideliu visuomenės sporto ir labdaros įvykiu. Yra ir specialios kategorijos neįgaliesiems bei vežimėlių klasės, kuriose dalyvauja aukšto lygio sportininkai.

Maratonas turi gilias istorines šaknis ir kartu yra gyvas, besikeičiantis sportas: jis jungia legendą, olimpinę tradiciją, profesionalią atletiką ir masinį sveikatingumo judėjimą.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra maratonas?

K: Kiek maratonų kasmet vyksta visame pasaulyje?

K: Ar maratonai yra lengvi?

K: Kodėl renginys pavadintas maratonu?

K: Kas nutiko po Maratono mūšio?

K: Kada įvyko pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės?

K: Ar pirmosiose šiuolaikinėse olimpinėse žaidynėse buvo maratono bėgimas?

Paieška pagal raidę