Aleksandras Didysis Makedonietis biografija ir karvedžio reikšmė
Aleksandras Didysis (Aleksandras III Makedonietis) buvo Makedonijos karalius nuo 336 m. pr. m. e. iki mirties 323 m. pr. m. e. Jis laikomas vienu įtakingiausių ir sėkmingiausių visų laikų karvedžių. Aleksandras gimė 356 m. pr. m. e. senovės Makedonijos sostinėje Peloje ir per savo trumpą gyvenimą pakeitė politinį bei kultūrinį Vidurio Rytų, Viduržemio jūros ir Azijos veidą.
Aleksandras buvo Makedonijos karaliaus Pilypo II ir Epyro princesės Olimpijos sūnus. Vaikystėje jis stebėjo, kaip Pilypas pertvarko Makedoniją į stiprią karinę jėgą ir išplėtė jos įtaką Balkanų regione, todėl Aleksandro auklėjime ir karjeros pasirinkime buvo stiprus karinis bei politinis pagrindas.
Kai Aleksandrui buvo apie 13 metų, Pilypas samdė graikų filosofą Aristotelį tapti jaunimo mokytoju. Per kelerius metus Aristotelis mokė Aleksandrą retorikos ir literatūros, skatino domėtis mokslu, medicina ir filosofija. Ši išsilavinimo bagažas vėliau atsispindėjo Aleksandro požiūryje į kultūrų sąveiką ir miesto steigimą.
Ankstyvieji metai ir kova už sostą
Jaunystėje Aleksandras įrodyti savo drąsą turėjo jau vaikystėje — jam priskiriamas žirgo Bucephalus prijaukinimas, padrąsinęs jo reputaciją. 336 m. pr. m. e., po Pilypo II nužudymo, apie 20 metų sulaukęs Aleksandras užėmė sostą. Jis greitai sutramdė vidaus priešininkus ir patvirtino savo valdžią Graikijoje, tęsiant tėvo pradėtą hegemoniją.
Karai ir žygiai į Rytus
Aleksandro karinė kampanija prieš Persų imperiją prasidėjo 334 m. pr. m. e. ir per keletą metų atvedė jį į visišką pergalę prieš persų karalių Dareišą III. Labiausiai reikšmingos kovos ir įvykiai:
- 334 m. pr. m. e. – Per pirmą žygį kerta Helesponto sąsiaurį ir laimi prie Granikos upės.
- 333 m. pr. m. e. – Pergalė prie Issos, kur nukovė Dareišo pajėgas ir užėmė Persų vakarinius regionus.
- 332 m. pr. m. e. – Po ilgos apgulties užima uostamiestį Tyrus; tų pačių metų metu įkuriama Aleksandrija Egipte.
- 331 m. pr. m. e. – Lemtinga pergalė prie Gaugamelos, kuri praktiškai nulemia Persų imperijos žlugimą.
- Vėlesni metai – Tolimesnis žygis per Mezopotamiją, Irano plokščiakalnes, Vakarų ir Centrinę Aziją; 327–325 m. pr. m. e. – kampanija Indijos upių slėnyje (kovos prie Hydaspeso upės).
Aleksandro taktikos pagrindą sudarė kompaktiška makedonų sarisaška falanga kartu su greitąja kavalerija (Companion cavalry), lankstus manevravimas, inovatyvios žvalgybos ir logistikos sprendimai bei profesionali karininkų grandis.
Valdymas, kultūrų susiliejimas ir miestai
Po pergalių Aleksandras ne tik užkariavo žemes — jis stengėsi jas administruoti, steigė miestus (viele Aleksandrijų), skatinančius graikų kultūros plitimą ir kultūrinių mainų formavimą. Jis dažnai palikdavo makedonų garnizonus, skyrė satrapus, bet taip pat skatino santuokas tarp makedonų ir vietinių aristokratų (pvz., Suso susituokimai 324 m.), praktikuodamas tam tikrą integracijos politiką. Aleksandras priėmė kai kurias persų tradicijas ir rengė centralizuotą administracinę sistemą, kuri vėliau tapo Hellenistinių valstybių pagrindu.
Mirtis ir ginčai dėl jos priežasčių
323 m. pr. m. e. Aleksandras mirė Babylonijoje, jam buvo apie 32 metai. Tiksli mirties priežastis iki šiol yra nesuderinta — minimos galimybės: plaučių uždegimas, maliarija, natūralios ligos, komplikacijos po žaizdų ar net apnuodijimas. Po Aleksandro mirties jo didžiulė imperija netrukus ėmė byrėti, prasidėjo Generolų karai (diadochų kovos), kurių metu buvę generolai ir vadai pasidalino jo teritorijas ir įkūrė atskiras Hellenistines monarchijas.
Paveldo reikšmė
Aleksandro reikšmė yra daugialypė: kariuomeninis genijus, kurio taktikos ir įvestos naujovės paveikė vėlesnių šimtmečių karinius veiksmus; kultūrinis tiltas tarp Graikijos ir Rytų, kuris paskatino helenizmo ero susiformavimą; miestų ir prekybos tinklų kūrimas, kurie skleidė graikų kalbą, meną, mokslo idėjas. Jo asmenybė greitai tapo legendine — jis vaizduojamas tiek kaip herojiškas užkariautojas, tiek kaip kontraversiška figūra, kurios veiksmai turėjo ir teigiamų, ir neigiamų padarinių įvairioms tautoms.
Aleksandro palikimas išliko per Hellenistinių karalysčių laikotarpį, Graikijos kultūros įtaką Artimuosiuose Rytuose ir Artimųjų Rytų bei Centrinės Azijos istorinį vystymąsi. Jo gyvenimo istorija ir žygiai iki šiol domina istorikus, menininkus ir plačiąją visuomenę visame pasaulyje.
Aleksandras Aleksandro mozaikoje iš Fauno namų Pompėjoje 347 m. pr. m. e.
Aleksandro Didžiojo biustas
Aleksandro karas
340 m. pr. m. e. Pilypas surinko didelę makedonų kariuomenę ir įsiveržė į Trakiją. Jis paliko šešiolikmečiui Aleksandrui teisę valdyti Makedoniją jam nesant regentu. Tačiau Makedonijos kariuomenei veržiantis gilyn į Trakiją, su šiaurės rytų Makedonija besiribojanti trakų gentis madi sukilo ir kėlė pavojų šaliai. Aleksandras surinko kariuomenę, vedė ją prieš sukilėlius ir greitais veiksmais nugalėjo maedus, užėmė jų tvirtovę ir pervadino ją Aleksandropoliu.
Aleksandras tapo Makedonijos karaliumi 336 m. pr. m. e., kai jo tėvas buvo nužudytas. Graikijos miestų susirinkime jis tapo strategu (generolu arba vyriausiuoju vadu). Šia valdžia jis pasinaudojo pradėdamas įgyvendinti tėvo karinės ekspansijos planus. 334 m. pr. m. e. jis įsiveržė į persų valdomą Mažąją Aziją. Jis pradėjo dešimt metų trukusių kampanijų seriją. Aleksandras palaužė Persijos valdžią keliuose lemtinguose mūšiuose, ypač Isuso ir Gaugamelos mūšiuose. Jis nuvertė persų karalių Darijų III ir užkariavo visą Persijosimperiją. Tuo metu Aleksandro imperija driekėsi nuo Adrijos jūros iki Indo upės.
326 m. pr. m. e. jis užpuolė Indiją ir nugalėjo karalių Porą, kuris valdė Pandžabo regioną. Vėliau jie tapo sąjungininkais. Tuo metu Indija buvo suskirstyta į šimtus karalysčių. Kariuomenė atsisakė pereiti Indą ir kovoti su kitoje pusėje esančiais karaliais, todėl Aleksandras išvedė ją iš Indijos.
Aleksandras mirė Babilone 323 m. pr. m. e. dėl nežinomų priežasčių. Buvo spėjama, kad jis apsinuodijo, buvo nužudytas arba karščiavo po mūšio. Mirties dieną jis planavo kampanijas, kurios turėjo prasidėti invazija į Arabiją. Po jo mirties prasidėjo pilietiniai karai, kurie sugriovė jo imperiją. Kelias valstybes valdė Diadochai, išlikę Aleksandro generolai ir paveldėtojai. Jie kariavo ir užkariavo vieni kitus. Didžiausia išlikusi dalis buvo Seleukidų imperija.
Aleksandro palikimas apima makedonų idėjų ir kalbos kultūrinę sklaidą. Jis įkūrė apie dvidešimt miestų, kurie buvo pavadinti jo vardu, ypač Aleksandrija Egipte. Aleksandrui apgyvendinus makedonų kolonistus, susiformavo nauja helenistinė civilizacija. Jos požymių galima įžvelgti Bizantijos imperijoje XV a. viduryje po Kr. Vidurio ir Tolimųjų Rytų Anatolijoje iki XX a. trečiojo dešimtmečio buvo makedoniškai kalbančių žmonių.
Kai Aleksandras mirė, jam buvo tik 32 metai.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Aleksandras Didysis?
A: Aleksandras Didysis buvo Senovės Graikijos Makedonijos karalystės karalius nuo 336 m. pr. m. e. iki savo mirties 323 m. pr. m. e. Jis buvo didis karvedys.
K: Kada ir kur gimė Aleksandras?
A: Aleksandras gimė 356 m. pr. m. e. senovės Makedonijos sostinėje Peloje.
K: Kas buvo Aleksandro tėvai?
A: Aleksandro tėvai buvo Makedonijos karalius Pilypas II ir kaimyninio Epyro princesė Olimpija.
K: Ką Aleksandras veikė vaikystėje?
A: Vaikystėje Aleksandras stebėjo, kaip jo tėvas pavertė Makedoniją didžia karine galia, ir stebėjo, kaip jis skina pergales Balkanų mūšių laukuose.
K: Kokia kalba kalbėjo Aleksandras Didysis ir kokią kultūrą jis skleidė?
A: Aleksandras Didysis kalbėjo graikų kalba ir skleidė graikų kultūrą visoje Azijoje.
K: Kas buvo asmeninis Aleksandro mokytojas ir ko jis jį mokė?
A: Aleksandro asmeninis mokytojas buvo graikų filosofas Aristotelis, kuris mokė jį retorikos ir literatūros, skatino domėtis mokslu, medicina ir filosofija.
K: Kas tapo svarbu vėlesniame Aleksandro gyvenime?
A: Aleksandro iš Aristotelio gautas mokslo, medicinos ir filosofijos išsilavinimas tapo svarbus vėlesniame jo gyvenime.
