Babilonas

Asirijos laikotarpis

Asirijos Sennacheribo valdymo metu Babilonijoje nuolat kilo sukilimas, kuris buvo numalšintas tik visiškai sunaikinus Babilono miestą. 689 m. pr. m. e. jo sienos, šventyklos ir rūmai buvo sulyginti su žeme, o nuolaužos įmestos į Arachtu, upę pietinėje miesto pusėje. Šis aktas sukrėtė Mesopotamijos religinę sąmonę. Sennacheribui nužudžius du savo sūnus, jo įpėdinis Esarhaddonas suskubo atstatyti senąjį miestą. Ten jis buvo karūnuotas ir dalį metų gyveno.

Vėliau, kai buvo sugriauta Asirijos imperija, babiloniečiai pamatė dar vieną dieviškojo keršto pavyzdį.

Neobabiloniečių Chaldėjų imperija

612 m. pr. m. e. Babilonas atsikratė asirų valdžios ir tapo neobabiloniečių chaldėjų imperijos sostine.

Babilonijai atgavus nepriklausomybę, prasidėjo nauja statybų era, ir Nebukadnecaras II (604-561 m. pr. m. e.) pavertė Babiloną vienu iš senovės pasaulio stebuklų. Nebukadnecaras įsakė visiškai rekonstruoti imperijos teritoriją, įskaitant Etemenankės zikurato atstatymą ir Ištarės vartų - įspūdingiausių iš aštuonių Babilono perimetrą juosusių vartų - statybą. Iš originalių Ištar vartų buvo rasti tik pamatai ir išmėtytos plytos.

Nebukadnecarui taip pat priskiriama Babilono kabančiųjų sodų (vieno iš septynių senovės pasaulio stebuklų) statyba, kurie, kaip teigiama, buvo pastatyti jo žmonai Amyitis, pasiilgusiai namų. Ar tie sodai iš tiesų egzistavo, yra ginčytinas klausimas. Istorikai nesutaria dėl vietos, o kai kurie mano, kad jie galėjo būti supainioti su sodais Ninevėje.

Persija užima Babiloną

539 m. pr. m. e. Neobabilonijos imperija krito prieš Persijos karalių Kyrą Didįjį Opiso mūšyje. Babilono sienos buvo labai aukštos ir storos. Į miestą buvo galima patekti tik pro vienus iš daugelio vartų. Šalia sienų tekėjo Eufratas, ir Kyras nusprendė pasinaudoti upe, kad patektų į miestą. Kyro kariai nukreipė Eufrato upę. Dėl to upės lygis nukrito ir kareiviai galėjo patekti į miestą.

Tą vakarą babiloniečiai surengė šventę. Persų kariuomenė užėmė didžiąją miesto dalį, kol babiloniečiai sužinojo, kad persai pateko į miestą. Šį pasakojimą aprašė Herodotas, jis taip pat minimas Hebrajų Biblijoje. Kyras užėmė miestą eidamas pro Babilono vartus, girtiems babiloniečiams beveik nesipriešinant.

Vėliau Kyras išleido dekretą, leidžiantį žmonėms, įskaitant žydus, grįžti į savo žemę. Apie tai užsimenama Senajame Testamente. Jis leido atstatyti žydų šventyklą Jeruzalėje.

Valdant Kyrui ir vėliau persų karaliui Darijui Didžiajam, Babilonas tapo 9-osios satrapijos (Babilonija pietuose ir Atūras šiaurėje) sostine. Jis buvo mokslo ir mokslinės pažangos centras. Achemenidų Persijoje buvo atgaivinti babiloniečių astronomijos ir matematikos menai. Babilono mokslininkai sudarė žvaigždynų žemėlapius. Miestas buvo Persijos imperijos administracinė sostinė. Ši imperija buvo galingiausia tuometiniame pasaulyje. Padaryta daug svarbių archeologinių atradimų, kurie pagerino mūsų supratimą apie tą epochą.

Ankstyvieji persų karaliai stengėsi išlaikyti Marduko religines apeigas. Valdant Darijui III, dėl per didelių mokesčių ir daugybės karų pagrindinės Babilono šventyklos ir kanalai sunyko, o regionas sunyko. Nepaisant trijų sukilimų 522 m. pr. m. e., 521 m. pr. m. e. ir 482 m. pr. m. e., Babilono kraštas ir miestas du šimtmečius išliko persų valdžioje. 331 m. pr. m. e. valdžią perėmė Aleksandras Didysis. Valdant Partų imperijai, Babilonas toliau mažėjo ir prarado svarbą.