Babilonas buvo senovės Mesopotamijos miestas-valstybė, įsikūręs dabartiniame Irake, maždaug už 85 km į pietus nuo Bagdado. Iš senovinio Babilono miesto šiandien liko daugiausia sudužusių purvo plytų pastatų, nuolaužų ir kalvų derlingoje Mesopotamijos lygumoje tarp Tigro ir Eufrato upių. Miesto vieta, intensyvios žemdirbystės galimybės ir svarbios prekybos trasos lėmė jo ilgą istoriją ir politinę įtaką regione.

Istorija ir chronologija

Babilonas iš pradžių buvo nedidelis gyvenvietė ir įgavo reikšmę III tūkstantmetyje pr. m. e. (tai rodo ankstyvieji radiniai ir tekstai). Miestas ypač išsikėlė į svarbią politinę ir kultūrinę centro vietą vėliau. Vienas ryškiausių Babilono vadovų buvo Hammurabis, kuris valdė apie 1792–1750 m. pr. m. e. ir suvienijo didžiąją dalį pietinės Mesopotamijos, sukūrė galingą Senąją Babilonijos valstybę ir paliko garsųjį Hammurabio įstatymų rinkinį.

Per ilgą savo istoriją Babilonas patyrė pakilimų ir nuosmukių: po senųjų dinastijų laikotarpio sekė kassitų, asirų ir kitų valdžių įtaka. Ypač reikšmingas buvo vėlesnis Neobabilonijos (Chaldejų) laikotarpis (apie 7–6 a. pr. m. e.), kai miestas tapo galingos imperijos sostine. Šiuo laikotarpiu, valdant valdovams tokiems kaip Nabopolasaras ir jo sūnus Nebukadnecaras II (apie 605–562 m. pr. m. e.), Babilonas buvo reikšmingai išplėstas ir išpuoštas. Neobabiloniečių epochos pabaiga žymi ir miesto politinį nuosmukį: 539 m. pr. m. e. Babilonas buvo užimtas persų karaliaus Kiro Didžiojo.

Architektūra ir pagrindiniai paminklai

Babilono urbanistinė struktūra buvo charakteringa pietų Mesopotamijai: aukštos gynybinės sienos, plataus masto šventyklų kompleksai ir dideli viešieji pastatai. Kai kurie svarbiausi elementai:

  • Ishtar vartai ir procesijų kelias – ištapytomis glaistytomis plytomis dekoruoti vartai bei prie jų vedęs margas procesijų kelias buvo viena iš miesto puošmenų Neobabilonijos laikotarpiu. Ishtar vartų fragmentai yra išlikę ir dalis jų eksponuojama muziejuose.
  • Etemenanki – didelis ziguratų komplekso centrinis bokštas, siejamas su bibliniu „Babelio bokštu“ (Tower of Babel). Ziguratų forma ir reikšmė religiniuose ritualuose buvo itin svarbi.
  • Šventyklos Mardukui ir kitiems dievams – pagrindinė babiloniečių šventykla buvo skirta Mardukui, miesto globėjui.
  • Gynybinės sienos ir vartai – Babilonas XVII–VI a. pr. m. e. buvo garsus savo masyviais gynybiniais pylimais, kurie pabrėždavo miesto svarbą ir grožį.

Hammurabis ir teisinės tradicijos

Hammurabis yra vienas žymiausių Babilono valdovų. Jam priskiriamas Hammurabio kodeksas – žymiausias išlikęs senovės Mesopotamijos įstatymų rinkinys, datuojamas maždaug 18 a. pr. m. e. Šis kodeksas pateikia tiek civilines, tiek baudžiamąsias nuostatas, atskleidžia socialinę struktūrą, šeimos teisę, prekybą ir profesines atsakomybes tuo laikotarpiu.

Kabantys sodai

Kabantys Babilono sodai buvo paminėti tarp septynių senovės pasaulio stebuklų ir apipinti legendomis. Tradicinė versija sako, kad juos galėjo įrengti Neobabilonijos karalius Nebukadnecaras II kaip dovana jo medei kilusiai žmonai, siekiant jai priminti kalnų kraštovaizdį. Tačiau istorikai ir archeologai ginčijasi dėl jų egzistavimo ir tikrosios vietos: trūksta tiesioginių archeologinių įrodymų, o kai kurie šaltiniai rodo, kad panašūs sodai galėjo būti įrengti ir kitur, pavyzdžiui, Asirijos sostinėje Ninevėje. Dabar Kabantys sodai dažnai minimi kaip istorinė ir kultūrinė legenda, pabrėžianti Babilono prabangą ir inžinerinius pasiekimus (sudėtingos laistymo ir drenažo sistemos, terasuotos struktūros).

Kalba, raštas ir kultūra

Babiloniečiai kalbėjo akadiečių kalbos potekste (babiloniečių dialektas), o vėlesnėse epochos dalyse plačiai paplito aramėjų kalba. Babilono kultūra naudojo klinijinį raštą (dantytą raštą) – molinių lentelių raštą, kuriame išliko daug teisinių, literatūrinių, astronominių ir administracinių tekstų. Miestas buvo svarbus mokslo, religijos ir literatūros centras visame regione.

Ekonomika ir inžinerija

Babilono ekonomika rėmėsi intensyvia žemdirbyste (drėkinimas tarp Eufrato ir Tigro), prekyba ir amatų gamyba. Mieste vystėsi molinių plytų statyba, glazūravimas, metalo apdirbimas ir sudėtingos drėkinimo sistemos. Inžineriniai sprendimai – akvedukai, kanalai ir rezervuarai – leido palaikyti sodininkystę ir miestų aprūpinimą vandeniu net sausuoju sezonu.

Archeologija ir paveldas

Babilono teritorijoje vykę kasinėjimai atskleidė daug sluoksnių iš skirtingų epochų. Vėlyvojo 19–20 a. kasinėjimai (tarp jų vadovaujami vokiečių archeologų) atskleidė Ishtar vartų fragmentus, miesto planą ir daugybę molinių lentelių. Dalis rastų eksponuojama muziejuose. Šiuolaikiniai tyrimai ir restauracijos darbai susidūrė su iššūkiais – dėl ankstesnių restauracijų, karo veiksmų ir aplinkos poveikio dalis paveldosauginės medžiagos yra pažeista. Nepaisant to, Babilonas išlieka vienu svarbiausių pasaulio archeologijos ir kultūros paminklų, liudijančiu civilizacijos raidą Mesopotamijoje.

Šiandien Babilono vietovė tebėra archeologinis objektas, kuriame mokslininkai ir lankytojai gali susipažinti su vienos iš svarbiausių senovės civilizacijų palikimu. Nors dalis informacijos vis dar lieka neaiški ar ginčytina, miesto reikšmė istorijai, teisės raidai, urbanistikai ir mitologijai yra nesudvejinta.