Nipūras, arba Enlilis ("vėjo valdovas"), yra šiuolaikinis Nuffaras Irake. Nipūras buvo vienas seniausių šumerų miestų ir ilgą laiką išliko svarbiu religiniu centru. Tai buvo ypatinga šumerų dievo Enlilio, kosmoso (visatos) valdovo, pavaldaus tik Anui, garbinimo vieta; pagrindinė Enlilio šventykla – Ekur – sudarė miesto religinius ir simbolinius centrus.
Istorinė reikšmė
Nipūras visada buvo didesnės imperijos dalis. Jos kontrolė buvo labai svarbi, nes ji suteikdavo bendrą karaliaus valdžią kitų miestų-valstybių monarchams. Miestas turėjo ypatingą, beveik sakralinį statusą: nors politinė valdžia kito, Enlilio šventykla išlaikė savo reikšmę kaip Sumerų religijos centras. Tai buvo šventas miestas, svarbus tuo, kad jame buvo garsioji Enlilio šventykla, kuri pritraukdavo dovanas ir aukas iš įvairių valdovų bei dinastijų.
Užkariavimai ir dinastijos
III tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje Nipurą užkariavo ir užėmė semitų Akado valdovai, o jų valdovai, kaip ir Sargonas, šioje šventykloje palikdavo dovanų. Kitas valdovas Naram-Suenas atstatė šventyklą ir miesto sienas; šiose senovinėse vietose rasti įrašai ir architektūros liekanos liudija apie jo statybinius darbus. Šią akadų okupaciją pakeitė trečiosios dinastijos Urų įtaka; Ur-Nammu ir kiti Urų dinastijos valdovai taip pat atliko Ekur ir miesto tvarkybos darbus, o jų statinių liekanos ir užrašai išliko archeologiniuose sluoksniuose.
Archeologija ir radiniai
Nipūras yra vienas vaisingiausių archeologinių objektų Mesopotamijoje. Per kasinėjimus XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje (įskaitant ekspedicijas, kurioms vadovavo JAV archeologai ir remė Pensilvanijos universitetas) iškastas didelis kiekis klinčių lentelių, administracinių dokumentų, religinės literatūros ir teisinių tekstų. Tarp radinių yra mitologiniai ir epiniai tekstai, himnai, ekonominiai įrašai ir medicinos receptai – daugelis tekstų leido atkurti šumerų kalbą, kultūrą ir administracinį gyvenimą.
Taip pat išliko miesto religinė architektūra: Ekur šventyklos liekanos, galimi ziguratų pagrindai ir kitos ceremonialinės konstrukcijos. Antkapiai, įrašai ir dedikacinės plytos suteikė informaciją apie valdovų statybinius projektus, tokius kaip Naram-Sueno ir Ur-Nammu iniciatyvos.
Kultūrinis ir politinis vaidmuo
Nipūras nebuvo dažnai ilgalaikiai nepriklausoma politinė jėga, tačiau jo religinė svarba garantavo politinį simbolinį svorį: valdovai, norėdami įtvirtinti savo teisėtumą ir gauti dievišką pripažinimą, siekdavo paramos iš Enlilio šventovių arba siųsdavo dovanas ir restauruodavo šventyklas. Todėl miesto kontrolė dažnai buvo vienas pagrindinių tikslų platesnių regioninių konfliktų metu.
Nuosmukis ir dabartinė būklė
Miesto reikšmė palaipsniui mažėjo dėl geopolitinių permainų, klimato svyravimų, upių vagų poslinkių ir ilgalaikių karinių kampanijų. Nors vietovė buvo iš dalies apgyvendinta įvairiais laikotarpiais, kaip archeologinė vietovė Nipūras ilgainiui tapo griuvėsiais. Dabartiniu metu Nippuras — svarbi archeologinė vieta, tačiau ji susiduria su problemomis: nelegalūs kasinėjimai, eros poveikis ir kartais karo veiksmų padariniai. Dėl to dalis radinių iškeliavo į muziejus užsienyje per ankstyvųjų ekspedicijų laikotarpį, o kitas paveldas tebėra pažeidžiamas.
Reikšmė šiandien
Nipūras yra ne tik praeities paminklas: jo radiniai yra kertiniai šumerų civilizacijos, Mesopotamijos raštijos ir senovinės religijos tyrimams. Klinčių lentelės iš Nipurio padėjo mokslininkams atkurti šumerų kalbą, tekstinius žanrus ir administravimo sistemas. Išsaugojimo ir dokumentavimo pastangos, dalinai vykdomos tarptautinių institucijų ir vietinių archeologų, siekia apsaugoti šią paveldą ateities kartoms.
Pastaba: dėl ankstyvųjų ekspedicijų praktikos ir neteisėtų kasinėjimų nemaža dalis Nipurio radinių dabar yra įvairių pasaulio muziejų kolekcijose; tuo pačiu dalis vietovės liekanų tebėra nevisiškai ištirta, todėl Nipurio archeologija vis dar teikia naujų atradimų ir interpretacijų.
