Sargonas iš Akado (Sargonas Didysis) – Akado imperijos įkūrėjas

Sargonas iš Akado – pirmosios Mesopotamijos imperijos įkūrėjas: nuo Kišo dvaro iki Tigro ir Eufrato žemių užkariavimo.

Sargonas buvo vienas pirmųjų istorijoje žmonių, sukūrusių imperiją arba daugiatautę valstybę. Jo imperija apėmė žemę tarp Tigro ir Eufrato upių ir dalį dabartinės Turkijos.

Jo sostinė akkadų kalba buvo vadinama Agada.

Sargonas iš Akado galėjo būti tas pats asmuo kaip ir pirmasis Asirijos Sargonas (dar žinomas kaip Šarrukinas arba Šarru-kinas). Sargono imperijai tikriausiai priklausė ir Asirija. Asirijos karalių sąraše jis minimas kaip Ikunumo sūnus ir dinastijos įkūrėjas. Jis tapo žymiu Kišo karališkojo dvaro nariu ir galiausiai nuvertė jo karalių prieš pradėdamas Mesopotamijos užkariavimą.

Gyvenimas ir kilmė

Sargono (akadiškai dažnai rašoma Šarru-ukīn) kilmė ir jaunystė yra apipintos tiek istorinių užrašų, tiek legendų. Pagal vėlesnę tradiciją jis tariamai kilo iš kuklių sąlygų — vienoje versijoje jis buvo sodininko arba taurės nešėjo įvaikintas sargybinio (arba sodininko) šeimoje. Istoriniai šaltiniai, ypač karališkieji įrašai, pateikia jį kaip ambicingą vado ir valstybės kūrėją. Datavimas nėra tikslus, tačiau dauguma mokslininkų Sargoną sieja su maždaug 24–23 a. pr. m. e. (apytiksliai 2334–2279 m. pr. m. e.).

Imperijos išplitimas ir užkariavimai

Sargonas organizavo plataus masto karinius žygius ir prijungė Sumerą, įvairias vakarų Mesopotamijos šalis, dalis Sirijos ir Anatolijos pietų regionų. Jis įtvirtino kontrolę svarbiuose miestuose bei prekybos keliuose, taip užtikrindamas tiek politinę, tiek ekonominę įtaką. Imperijos teritorija apėmė svarbias kultūrines bei prekybines zonas: nuo Persijos įlankos prie jūros pakrančių iki vidurinių Levanto sričių ir kitų Mesopotamijos centrų.

Valdymas, administracija ir kultūra

Sargonas diegė centralizuotą valdžią: jis paskyrė savo gubernatorius, įtvirtino administracines sistemas ir kontrolę per vietinius pareigūnus. Jo valdymo laikais akkadų (semitiška) kalba įgavo platesnį prestižą ir tapo tarpine kalba administracijoje bei žiniasklaidoje, palaipsniui užleisdamas vietines sumerų kalbos pozicijas oficialiuose reikaluose. Karališkieji įrašai pažymi ir ekonominius priėmimus — kontrolę prekybai, vergų ir žemės apskaitą, taip pat statybos darbus.

Palikimas ir dinastija

Sargono sukurtą dinastiją tęsė keli jo įpėdiniai, iš kurių žymiausi: Rimušas, Manisštušas ir ypač Naram-Sinas, kuris save paskelbė dievu ir dar labiau išplėtė bei centralizavo valdymą. Akkado imperija tapo pirmuoju ilgalaikiu pavyzdžiu, kaip vienas centras gali valdyti įvairių tautų ir miestų kūrinį.

Nuosmukis ir atminimas

Po kelių kartų valdytos dinastijos Imperija susidūrė su vidaus suirutėmis, maišais ir užpuolimais iš šiaurės kilusių tautų (pvz., gutių), taip pat galėjo prisidėti klimato svyravimai ir ekonominiai sunkumai. Vėlesniais laikais Sargonas ir jo veikla tapo legenda — asirų, babiloniečių ir kitų regiono tradicijų pasakojimuose jis dažnai minimas kaip idealus įkūrėjas ir galingas valdovas.

Istorinis vertinimas

Šiuolaikinė archeologija ir tekstologija Sargoną laiko vienu reikšmingiausių Senovės Artimųjų Rytų valdovų. Nors kai kurios senos istorijos detalės lieka neaiškios (pvz., tiksli Agados vieta ar visi kampanijų maršrutai), jo svarba valstybės kūrimui ir imperijų sampratai yra plačiai pripažįstama. Verta pabrėžti, kad klausimas ar Sargonas iš Akado yra tas pats asmuo kaip vėlesnis Asirijos Sargonas išlieka diskutuotinas — dauguma mokslininkų šiuos asmenis laiko atskiromis istorinėmis figūromis, nors senieji karalių sąrašai ir legendos kartais juos sieja.

• Pagrindiniai faktai: Sargonas – pirmųjų imperinių valdymų pavyzdys Mesopotamijoje.
• Sklaida: jo įtaka apėmė tiek Sumerą, tiek platesnes Vidurio Rytų teritorijas.
• Paveldas: centralizuota administracija, akkadų kalbos plėtra ir vėlesnių valdovų tradicija diegti imperinius modelius.

Paieška pagal raidę