Viduržemio jūra yra vandens telkinys, skiriantis Europą, Afriką ir Aziją.

Viduržemio jūrą su Atlanto vandenynu jungia siauras sąsiauris, vadinamas Gibraltaro sąsiauriu. Jūrą beveik visiškai supa sausuma: šiaurėje ją supa Europa, pietuose - Šiaurės Afrika, o rytuose - Artimieji Rytai. Jos plotas - apie 2,5 mln. km² (965 000 mylių²). Jos pavadinimas sugalvotas ankstyvaisiais viduramžiais iš lotyniškų žodžių, reiškiančių "viduryje sausumos".

Rytuose ji jungiasi su Marmuro jūra ir Juodąja jūra Dardaneliais ir Bosforo sąsiauriu. Marmuro jūra dažnai laikoma Viduržemio jūros dalimi. Daug didesnė Juodoji jūra paprastai nelaikoma Viduržemio jūros dalimi.

Pietryčiuose esantis 163 km (101 mylios) ilgio dirbtinis Sueco kanalas jungia Viduržemio jūrą su Raudonąja jūra. Kanalas yra tarp Egipto ir Sinajaus pusiasalio. Jį 1859-1869 m. statė prancūzų kompanija Compagnie Universelle du Canal Maritime de Suez.

Pagrindiniai duomenys

  • Plotas: apie 2,5 mln. km².
  • Vidutinis gylis: apie 1 500 m.
  • Didžiausias gylis: ~5 267 m (Heleno trench / Hellenic Trench regione).
  • Tūris: apie 3,75 mln. km³.
  • Druskingumas: dažniausiai didesnis nei Atlanto vandenyne – ~38 ‰ (rytiniuose baseinuose gali būti dar druskingesnis).
  • Pajūrio linijos ilgis: apie 46 000 km, įskaitant daug salų įlankų ir raibų krantų.

Geografija ir padalijimai

Viduržemio jūra susideda iš keleto funkcinių baseinų ir jūros sričių: Alboran, Balearų, Ligūrijos, Tirenijos, Jonijos, Adrijos, Aegean (Egėjo), Jonijos, Levantino ir kt. Didžiausios salos yra Sicilija, Sardinija, Korsika, Kipras, Kreta bei Balearų salos ir Malta. Jūros krantus skalauja daug valstybių: Ispanija, Prancūzija, Monakas, Italija, Slovėnija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Albanija, Graikija, Turkija, Kipras, Sirija, Libanas, Izraelis, Palestina, Egiptas, Libija, Tunisas, Alžyras, Marokas ir kt.

Hidrologija ir klimatas

Per Gibraltaro sąsiaurį Atlanto vanduo patenka į Viduržemio jūrą kaip paviršinis srautas, o druskingesnis ir tankesnis Viduržemio vanduo išteka giliau atgal į Atlantą. Dėl didesnio garavimo ir mažesnio įtekėjimo saldžiųjų vandenų druskingumas čia yra aukštesnis negu atviroje Atlanto dalyje. Ties Viduržemiu paplitę šiltas ir sausesnis klimatas – vasaros dažnai karštos ir sausos, žiemos švelnesnės nei analogiškuose platumose; rytinė dalis paprastai šiltesnė ir sotesnė.

Tidų svyravimai Viduržemio jūroje yra palyginti nedideli, tačiau bangavimas, mezoscala pavojai (pvz., stiprios audros) ir pakrančių srovių dinamikos gali sukelti reikšmingus potvynio efektus tam tikrose įlankose. Srovės, temperatūros ir druskingumo skirtumai lemia gerokai sudėtingą vandenų maišymą.

Biodiversitetas ir aplinkos problemos

Viduržemio jūra – biologinės įvairovės centras, kuriame gyvena daug žuvų, jūrinių roplių (pvz., jūros vėžliai), jūrų paukščių ir daugybė jūros augalų, įskaitant posidonia (šventyklėmis žaliuojančias padermes) ir jūrinės dumblių bendruomenes. Tačiau intensyvi laivyba, žvejyba, pakrančių urbanizacija, tarša (įskaitant plastikus, naftos produktus ir eutrofikaciją) bei invazinės rūšys (ypač per Sueco kanalo susikertančias migracijas, vadinamas Lessepsian migration) kelia didelę grėsmę vietinei ekosistemai.

Vienos iš svarbių problemų – pergaudymas, dėl kurio nyksta tam tikros žuvų rūšys, taip pat hipoksijos žemesniuose vandenų sluoksniuose kai kuriose itin sekliuose arba uždarose įlankose. Kintantis klimatas ir jūros temperatūros kilimas skatina rūšių pasiskirstymo pasikeitimus ir platinimą į šiaurę.

Istorija ir ekonominė reikšmė

Viduržemio jūra buvo svarbiausia laivybinė ir kultūrinė arterija tūkstantmečiais: čia susiformavo senovės civilizacijos (feničiai, graikai, romėnai, bizantiečiai, venecijiečiai, otomanai ir kt.), vyko intensyvūs prekybos, migracijos ir karinės operacijos. Pakrantėse gausu istorinių miestų, archeologinių radinių ir UNESCO paveldų.

Šiandien jūra yra intensyvių krovinių maršrutų, naftos ir dujų trasų, turizmo (ypač vasaros sezonu), žvejybos ir laivybos centras. Dideli uostai (pvz., Valensija, Barselona, Marselis, Genuja, Neapolis, Pirejus, Aleksandrija) aptarnauja tarptautinį krovinių ir keleivių srautą.

Apsauga ir valdymas

Dėl ekologinių iššūkių šalių bendruomenės ir tarptautinės organizacijos įgyvendina įvairias priemones: apsaugotos jūrų teritorijos, tarptautinės sutartys (pvz., Viduržemio jūros apsaugos konvencijos projektai), regioninės programos atliekų mažinimui ir tinkamesnės žvejybos praktikos diegimui. Viešasis susidomėjimas, moksliniai tyrimai ir turizmo reguliavimas taip pat prisideda prie jūros išsaugojimo.

Viduržemio jūra yra sudėtingas ir gyvybingas regionas, kuriame susikerta geografiniai, ekologiniai, istorijos ir ekonominiai interesai. Jos ateitis priklauso nuo tvaraus valdymo, tarptautinio bendradarbiavimo ir aktyvios gamtos išteklių apsaugos politikos.