Klimatas – kas tai? Apibrėžimas, tipai ir klasifikacijos

Kas yra klimatas?

Klimatas - tai įprasta temperatūros, drėgmės, atmosferos slėgio, vėjo, kritulių ir kitų meteorologinių elementų būklė tam tikroje Žemės paviršiaus srityje per ilgą laiką. Paprastai tariant, klimatas - tai vidutinė maždaug trisdešimties metų būklė. Klimatas ir orai yra skirtingi dalykai — orai nusako trumpalaikes, dienos ar savaites trunkančias atmosferos sąlygas, o klimatas apibendrina ilgalaikes tendencijas.

Klimatų tipai

Klimato tipai yra šie: Atogrąžų, dykumos ir sausumos, vidutinio klimato, poliarinis, Viduržemio jūros klimatas. Žemėje egzistuoja ir kiti detalūs potipiai (pvz., jūrinis/okianinis, kontinentalinis, monsuninis, stepės ir savanos zonos), tačiau pateikti penki yra pagrindiniai pagal dažnai naudojamas klasifikacijas.

• Poliarinis klimatas (dar vadinamas borealiniu klimatu) pasižymi ilgomis, paprastai labai šaltomis žiemomis ir trumpomis vasaromis. Dėl mažos saulės įtakos ir ilgų tamsių periodų daugelyje poliarinių sričių ilgai išlieka sniegas ir ledas; augalija dažnai išsivysto tik tundroje arba jos visai nėra. Gyvenimo sąlygos tokiuose regionuose yra sudėtingos – prisitaikę yra tik tam tikri gyvūnai ir augalai.
• Vidutinio klimato juostoje yra keturi metų laikai. Kai kurios vidutinio klimato šalys yra šios: Turkija ir dauguma Europos šalių. Vidutinio klimato regionuose sezoniniai temperatūrų ir kritulių pokyčiai yra aiškiai išreikšti, kas lemia žemės ūkio ciklus ir biologinę įvairovę.
• Dykumos. Jiems būdingas tik vienas ar du metų laikai, pvz: Saudo Arabija ir dauguma Afrikos šalių. Dykumose kritulių kiekis yra labai mažas, temperatūros dažnai svyruoja stipriai tarp dienos ir nakties, o augalai ir gyvūnai yra prisitaikę išgyventi sausrą.
• Atogrąžų klimatas pasižymi aukšta temperatūra ir tik dviem metų laikais: drėgnuoju ir sausuoju. Tropinio klimato pavyzdys - Amazonės atogrąžų miškai Brazilijoje. Atogrąžų zonose yra tanki biologinė įvairovė, intensyvios sausrinės ar lietingos periodų sinusoidės bei stiprūs vietiniai hidrologiniai ciklai.
• Viduržemio jūros regiono klimatas paprastai yra karštas ir sausas vasarą, o žiemą - vėsus ir drėgnas. Viduržemio jūros klimato šalis yra Ispanija. Tokie regionai tinkami tam tikroms žemės ūkio kultūroms (pvz., alyvuogėms, vynuogėms) ir pasižymi sezoniniu kritulių pasiskirstymu.

Klimatą formuojantys veiksniai ir klasifikacijos

Vietovės klimatą gali pakeisti geografinė platuma, žemės paviršius ir aukštis. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar netoliese yra vandenynų ar kitų didelių vandens telkinių. Be šių, klimato formavime reikšmę turi:

• jūros srovės (šiltos ar šaltos keičia pakrantės temperatūras);
• reljefas (kalnai keičia vėjo srautus ir kritulių pasiskirstymą – orografinis efektas);
• atstumas nuo atviros jūros (kontinentinė zonų kaita);
• žmogaus veikla (urbanizacija, žemės naudojimo pokyčiai, išmetamosios šiltnamio efektą sukeliančios dujos).

Klimatai dažniausiai klasifikuojami pagal temperatūrą ir kritulių kiekį. Labiausiai paplitusi klasifikacija - Köppeno klimato klasifikacija, kurią pirmasis sudarė Wladimiras Köppenas. Köppeno sistema skirsto klimatą į dideles grupes (pvz., A – atogrąžų, B – sausros, C – vidutinio klimato, D – kontinentinis, E – poliarinis) ir toliau jas detalizuoja pagal temperatūros ir kritulių sezoniškumą.

Thornthwaite'o sistemoje, kuri buvo naudojama nuo 1948 m., naudojama ne tik informacija apie temperatūrą ir kritulius, bet ir apie evapotranspiraciją. Dėl to ji naudinga tiriant, kiek yra įvairių gyvūnų rūšių, ir apie tai, kas gali nutikti pasikeitus klimatui. Bergerono ir Erdvinės sinoptinės klasifikacijos sistemose daugiau dėmesio skiriama tam, iš kur atkeliauja oro masės, padedančios formuoti klimatą — tai ypač svarbu prognozuojant ilgalaikes oro tendencijas ir ekstremalius reiškinius.

Klimato kaita ir jos pasekmės

Po ilgo laiko klimatas gali pasikeisti. Šiais laikais dėl žmonių pasaulis tampa šiltesnis. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (anglies dioksido, metano ir kt.) išmetimas didina vidutinę planetos temperatūrą, kas sukelia:

• vidutinio temperatūros kilimą ir dažnesnes karščio bangas;
• jūros lygio kilimą (dėl ledynų tirpimo ir šiltesnio vandens išsiplėtimo);
• kritulių pokyčius – intensyvesnės liūtys kai kuriose vietose ir didesnės sausros kitur;
• ekosistemų trikdžius ir biologinės įvairovės mažėjimą;
• pagalbos poreikį žmonių bendruomenėms (pritaikymo priemonės, migracija, infrastruktūros keitimai).

Siekiant sumažinti klimato kaitos poveikį, taikomi dvi pagrindinės strategijos: mažinti emisijas (švelninimas, mitiguoti) ir prisitaikyti prie jau vykstančių pokyčių (adaptacija). Tai apima energetikos pertvarką, tvarų žemės ūkį, miestų planavimą ir gamtinių buferių išsaugojimą.

Stebėjimai, klimato modeliai ir tarptautinis bendradarbiavimas padeda suprasti kintančio klimato tendencijas ir planuoti veiksmus, kad būtų sumažintos neigiamos pasekmės žmonėms bei gamtai.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra klimatas?

K: Kuo klimatas skiriasi nuo orų?

K: Kokie yra kai kurie klimato pavyzdžiai?

K: Koks klimatas vyrauja Europoje?

K: Kur galite rasti atogrąžų klimato pavyzdį?

K: Kokia klasifikacijos sistema buvo naudojama klimatui klasifikuoti iki 1948 m.?

Paieška pagal raidę