Dykumų klimatas (sausrasis klimatas): apibrėžimas, savybės ir pavyzdžiai
Sužinokite apie dykumų (sausruosius) klimatus: apibrėžimas, pagrindinės savybės, priežastys ir pasauliniai pavyzdžiai – Sachara, Arabija, Australija ir kt.
Dykumų klimatas (dažnai vadinamas sausringuoju klimatu) - tai toks klimatas, kai per metus paprastai iškrenta mažiau nei 250 milimetrų kritulių. Mažas kritulių kiekis būdingas tokioms dykumoms kaip Arabijos, centrinės Australijos ir Sacharos dykumos. Jis būdingas žemynų viduriui, vakarinėms žemynų pusėms ir aukštų kalnų grandinių pavėjinėms pusėms. Dalis Arkties ir Antarktidos teritorijų pasižymi sausringu klimatu, nors jos yra šaltos.
Apibrėžimas ir pagrindiniai kriterijai
Dykumų klimatas apibrėžiamas remiantis kritulių kiekiu ir santykinai aukštu išgarinimu. Pagrindinis kriterijus – metinis kritulių kiekis dažniausiai mažesnis nei 250 mm. Tačiau svarbu atsižvelgti ir į potencialų išgarinimą (evapotranspiraciją): dykumose išgarinama kur kas daugiau drėgmės, nei jos gauna iš kritulių, todėl teritorija lieka sausa.
Savybės
- Mažas kritulių kiekis ir dažnai netolygus pasiskirstymas per metus (trumpos, intensyvios liūtys arba jų visai nebūna).
- Aukšta potenciali išgarinimo norma, dėl ko dirvožemis greitai išsausėja.
- Stiprūs dienos ir nakties temperatūros svyravimai ypač sausose, atviros vietovėse.
- Maža oro drėgmė ir skurdus debesuotumas – daug saulėtų dienų per metus.
- Dirvožemiai dažnai turi mažai organinės medžiagos, gali būti druskingi arba akmenuoti.
- Vėjo erozija formuoja kopas ir uolienas; gali vykti vietinės smėlio audros.
- Gyvenimo formos prisitaikiusios prie sausros: sukulentai, gilias šaknis turinčios augalų rūšys, ephemerai (trumpo gyvenimo ciklo augalai).
Rūšys ir pavyzdžiai
- Karštos (subtropinės) dykumos – būdingos žemų platumų sritims su aukšta vasaros temperatūra (pvz., Sachara, Arabijos pusiasalis, centrinė Australija).
- Šaltos (kontinentinės) dykumos – randamos aukštesnėse platumose arba vidiniuose žemynų regionuose, kur žiemos gali būti šaltesnės (pvz., Gobi). Taip pat poliarinės dykumos (dalis Arkties ir Antarktidos) – jose kritulių labai mažai, bet temperatūros žemos.
- Pakrantinės dykumos – susidaro prie šaltų vandenynų srovių (pvz., Atakamos, Namibo dykuma), kur šaltas vanduo mažina oro drėgnį ir kritulius.
- Vėjo šešėlinės (rain‑shadow) dykumos – susidaro už aukštų kalnų grandinių, kur oro masės praranda drėgmę kylant kalnuose.
Priežastys
- Plokštumų ir subtropinių aukšto slėgio zonų poveikis – kylantis sausas oras, kuris slopina debesų formavimąsi.
- Vėjelio srovės ir šaltos vandenynų srovės, mažinančios drėgmės patekimą į pakrantes.
- Kalnų grandinės, sudarančios nuosmukio (rain‑shadow) zonas žemynų viduje.
- Didelis atstumas iki drėgnų jūros šaltinių (kontinentalumas), todėl kritulių trūkumas.
- Poliarinės aukšto slėgio zonos, ypač Antarktidoje ir Arkties regionuose.
Gyvenimas dykumose ir žmogaus veikla
Dykumų ekosistemos yra jautrios: augalai ir gyvūnai turi specifines adaptacijas, kad išgyventų ilgus sausringus periodus. Žmonių veikla dykumose apima tradicinį klajoklių ūkį, kultūrinius oazių miestelius, lašinamąjį drėkinimą ir dideles infrastruktūros investicijas (pvz., vandens telkinių statyba). Dykumose gausu ir gamtos išteklių – naftos, mineralų, taip pat ten puikios sąlygos saulės energijos gamybai.
Problemos ir iššūkiai
- Desertifikacija – dirvožemio degradacija ir žemės praradimas ūkininkavimui dėl klimato kaitos ir neracionalios žemės ūkio praktikos.
- Vandens valdymo iššūkiai – būtinybė saugoti ribotus vandens išteklius ir planuoti drėkinimą.
- Ekologinis jautrumas – dykumos ekosistemos ilgai atsigauna po žmogaus sukeltos žalos.
Apibendrinant: dykumų arba sausrusis klimatas pasižymi mažais kritulių kiekiais ir dideliu drėgmės trūkumu, o jo formavimąsi lemia įvairūs atmosferos ir geografijos veiksniai. Nors šios teritorijos atrodo negyvenamos, jos turi specifinę biologinę, geologinę ir kultūrinę reikšmę.
Pasaulio dykumų teritorijos
Dykumos apibrėžimas
Tikra dykuma - tai tokia, kurioje augalų danga yra labai reta, o kritulių iškrinta retai arba nedažnai. Kadangi dykumos oras yra sausas, joje yra mažai drėgmės, kuri sulaiko dienos karštį. Dykumos naktys paprastai būna labai šaltos. Dėl tokių didelių temperatūrų svyravimų dykumos klimate gali būti sunku gyventi.
Kai kuriose dykumose per metus iškrenta daugiau nei 250 mm kritulių, tačiau jos vis tiek yra sausringos. Pavyzdžiui, Kalahario dykumoje per metus iškrenta iki 640 mm kritulių. Joje, kaip ir Sacharoje, yra didelės smėlio kopos, tačiau jos nepereina nuo vėjų. Jose auga augalai, kurie įtvirtina smėlį ir padeda išlaikyti jų formą. Kitose vietovėse taip pat gali iškristi daugiau nei 250 mm kritulių, tačiau daugiau vandens prarandama dėl evapotranspiracijos, nei iškrenta kritulių pavidalu. Tuskonas ir Alice Springsas yra geri to pavyzdžiai. Tuksone per metus vidutiniškai iškrenta 303 milimetrai kritulių. Alice Springsas per metus gauna apie 540 milimetrų (21 colį) kritulių. Kai kurie mokslininkai nelaiko jų tikromis dykumomis.
Tipai
Skiriami trys dykumų klimato tipai: karštas dykumų klimatas (BWh), šaltas dykumų klimatas (BWk) ir švelnus dykumų klimatas (BWh/BWn). Karštosios dykumos pasižymi labai karštomis vasaromis, kurių temperatūra gali siekti net 45 °C (113 °F). Žiemą temperatūra gali būti net labai šilta. Šaltosios dykumos taip pat gali pasižymėti karštomis vasaromis, tačiau žiemos paprastai būna labai šaltos. Jos paprastai būna dideliame aukštyje ir gali būti sausesnės nei karštosios dykumos.
Saguro kaktusas
Pritaikymai
Dykumų augalai ir gyvūnai prisitaikė gyventi dykumų klimato sąlygomis. Kai kurie gyvūnai gali išsiversti su mažesniu vandens kiekiu. Kai kurie augalai geba kaupti vandenį. Kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, gyvatės, driežai ir skorpionai, naudoja nuodingus nuodus, kad galėtų žudyti dėl maisto. Taip jie sutaupo vertingos energijos: jiems nereikia persekioti, kovoti ar gaudyti grobio. Daugelis gyvūnų yra naktiniai. Dieną jie miega vėsiuose urvuose arba urvuose, o naktį medžioja. Augalai taip pat prisitaikė taupyti vandenį. Kai kurie turi vandeniui nelaidžius dangalus, kurie neleidžia augalui ar sėkloms išdžiūti. Kai kurie, pavyzdžiui, milžiniškas Saguaro kaktusas, kaupia vandenį. Jie taip gerai prisitaikė, kad gali gyventi daugiau kaip 150 metų ir būti vidutiniškai daugiau kaip 40 pėdų aukščio. Daugelio rūšių kaktusai turi spyglius ir apsauginius dyglius, kurie neleidžia gyvūnams patekti prie jų vandens atsargų.
Susiję puslapiai
- Dykuma
- Dykumų sąrašas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra dykumos klimatas?
A: Dykumų klimatas - tai toks klimatas, kai per metus paprastai iškrenta mažiau nei 250 milimetrų kritulių.
K: Kokios yra dvi dykumų klimato klasifikacijos pagal Köppeno klimato klasifikaciją?
A: Pagal Köppeno klimato klasifikaciją dykumų klimatas klasifikuojamas taip: BWh "karštas dykumų klimatas" ir BWk "šaltas dykumų klimatas".
K: Kuriose dykumose iškrenta mažai kritulių?
A: Mažai kritulių iškrenta tokiose dykumose kaip Arabijos, centrinės Australijos ir Sacharos dykumos.
K: Kokių tipų geografinėse vietovėse gali vyrauti dykumų klimatas?
A: Dykumų klimatas būdingas žemynų vidui, vakarinėms žemynų pusėms ir aukštų kalnų grandinių pavėjinėms pusėms.
K: Ar Arkties ir Antarktidos dalys pasižymi dykumų klimatu?
A: Arkties ir Antarktidos dalyse vyrauja sausringas klimatas, nors jos yra šaltos.
K: Koks vidutinis kritulių kiekis iškrenta dykumų klimate?
A: Vidutinis kritulių kiekis dykumų klimate paprastai būna mažesnis nei 250 milimetrų per metus.
K: Kokia yra Köppeno dykumų klimato klasifikacija?
A: Köppen dykumų klimato klasifikacija yra BWh "karštas dykumų klimatas" ir BWk "šaltas dykumų klimatas".
Ieškoti