Urvas
Urvas yra natūrali požeminė tuščiavidurė erdvė. Juose gali būti siaurų praėjimų (koridorių) ir kamerų (urvų). Paprastai jie susidaro, kai požeminis rūgštus (rūgštus) vanduo suardo minkštesnius akmenis, pavyzdžiui, kalkakmenį. Lieka tik kieta uoliena, pavyzdžiui, granitas. Urvai taip pat gali susidaryti per stichines nelaimes, pavyzdžiui, žemės drebėjimus, arba dėl ledo ir ledynų.
Urvuose gali būti tokių darinių kaip stalagmitai ir stalaktitai. Jie susidaro per tūkstančius metų, lašant vandeniui ir paliekant mineralines nuosėdas.
Daugybė gyvių gyvena urvų prieigose, pavyzdžiui, gyvatės, pelės, vorai ir dygliarykščiai. Tik nedaugelis gyvūnų gyvena urvų gilumoje. Šikšnosparniai dažnai gyvena urvuose. Kitas dažnas urvuose sutinkamas gyvūnas yra urviniai vikšrai.
Praeityje žmonės gyveno urvuose. Akmens amžiuje žmonės gyveno daugelyje Europos urvų. Urvuose vis dar galima rasti prieglobstį žygeiviams. Kai kuriuose urvuose ant sienų nutapyti gražūs paveikslai.
Žmonės, tyrinėjantys urvus, vadinami speleologais arba speleologais. (Urvų tyrinėjimas vadinamas speleologija).) Jie eina į urvus norėdami pasilinksminti, mankštintis ir pamatyti įvairius darinius. Tai gali būti pavojingas sportas, nes urvuose kartais būna gilių skylių. Be to, urvininkams tenka laipioti ir šliaužti per urvų ertmes. Į urvus urvotyrininkai paprastai eina su keturiais ar daugiau žmonių. Kiekvienas žmogus turi 2 arba 3 šviesos šaltinius. Prie kiekvieno šalmo pritvirtinama po vieną šviesą. Žmonės eina į urvus norėdami pabandyti daugiau sužinoti apie pasaulį.
Vaizdas iš urvo, žvelgiant į išorę. Šis urvas yra Prancūzijoje
Urvas Naujojoje Meksikoje
Acsibi urvas, Argentina
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra ola?
A: Urvas yra natūrali požeminė tuščiavidurė erdvė su siaurais praėjimais ir kameromis. Paprastai jie susidaro, kai rūgštus vanduo suardo minkštesnius akmenis, pavyzdžiui, kalkakmenį, palikdamas tik kietą uolieną, pavyzdžiui, granitą. Urvai taip pat gali susidaryti dėl gamtinių katastrofų arba ledo ir ledynų.
K: Kokių darinių galima rasti urvuose?
A: Urvuose gali būti tokių darinių kaip stalagmitai ir stalaktitai, kurie susidarė per tūkstančius metų lašant vandeniui ir paliekant mineralines nuosėdas.
K: Kokie gyvūnai gyvena urvuose?
A: Daugybė gyvūnų gyvena urvų prieigose, pavyzdžiui, gyvatės, pelės, vorai ir dygliaragiai. Giliai urvuose gyvena tik keletas gyvūnų, tačiau juose dažnai gyvena šikšnosparniai. Kitas dažnas urvuose sutinkamas gyvūnas - urviniai vikšrai.
Klausimas: Ar žmonės kada nors gyveno urvuose?
A: Taip, akmens amžiuje žmonės gyveno daugelyje Europos urvų, o kai kuriuose iš jų ir šiandien galima rasti prieglobstį keliautojams.
K: Ar ant kai kurių urvų sienų yra piešinių?
A: Taip, kai kurių urvų sienose yra gražių piešinių, kuriuos seniai sukūrė senovės civilizacijos ar kultūros.
K: Kas tyrinėja urvus?
A: Žmonės, tyrinėjantys urvus, vadinami speleologais (šių erdvių tyrinėjimo mokslas vadinamas speleologija). Jie eina į urvus norėdami pasilinksminti, mankštintis ir apžiūrėti juose esančius įvairius darinius.
K: Ar pavojinga tyrinėti urvus?
A:Taip, tyrinėti urvus gali būti pavojinga, nes kartais juose būna gilių skylių, kurias reikia atsargiai apeiti, o urvotyrininkams gali tekti laipioti ar šliaužti per ankštus praėjimus, todėl saugumo sumetimais visada reikia eiti su keturiais ar daugiau žmonių, kurių kiekvienas turi du ar tris šviesos šalmus, pritvirtintus prie šalmų.
