Urvai: kas tai? Susidarymas, gyvūnai, stalaktitai ir speleologija
Urvai: sužinokite, kaip susidaro urvai, kokie gyvūnai juose gyvena, kaip formuojasi stalaktitai ir stalagmitai bei ką veikia speleologai — atraskite požeminį pasaulį.
Urvas yra natūrali požeminė tuščiavidurė erdvė, kuri gali būti viena ar sudaryti sudėtingą požeminių koridorių ir didesnių kamerų tinklą. Dažniausiai urvai susidaro, kai rūgštus (anglies rūgšties turintis) vanduo po truputį ištirpdo minkštesnes uolienas, pavyzdžiui, kalkakmenį ar dolomitą; tokius procesus vadiname karstu. Taip pat urvai gali kilti per žemės drebėjimus, lavos srautų metu susidariusius vulkaninius vamzdžius, jūrų bangų eroziją ar ledynų ir ledo veikimą. Kai kur urvai atsiranda ir dėl mechaninio uolienų išsilaužymo — lieka tik kietesnės uolienos, pavyzdžiui, granitas. Urvų formavimosi procesai vyksta labai lėtai: kai kurie dariniai susidaro per tūkstančius ar net milijonus metų.
Kaip susidaro urvų dariniai
Urvuose dažnai randami įvairūs kalkiniai ir kiti mineraliniai dariniai, kurių formavimasis vyksta vandens perneštų mineralų nuosėdų kaupimosi dėka. Dažniausiai sutinkami yra stalaktitai (kabančios iš lubų varvų formos) ir stalagmitai (kyšantys iš grindų), kurie auga, kai vanduo, lašėdamas, palieka mineralines nuosėdas. Iš tokių darinių ilgainiui gali susiformuoti stulpai (kai stalaktitas susilieja su stalagmitu), taip pat plokštės (flowstone), šiaudeliai (soda straws), netaisyklingos spiralinės formos (helictitai) ir kiti unikalūs dariniai. Darinių augimo greitis priklauso nuo vandens pratekančio kiekio, mineralų koncentracijos ir klimato — dažniausiai tai milimetrai per metus ar net mažiau.
Gyvūnai ir urvų ekosistemos
Urvai ir jų prieigos yra svarbios daugeliui gyvūnų. Prie urvų įėjimų dažnai galima rasti gyvates, peles, vorus ir dygliarykščius, kurie naudojasi prieangio zonos šiluma ir maisto iš išorės. Giliai urvuose gyvena tik nedaugelis specializuotų rūšių — troglobiontų — kurios prisitaikė prie nuolatinės tamsos: jos dažnai neturi akies, yra be pigmento ir turi jautresnius jutimo organus. Dažnas urvų gyventojas yra Šikšnosparniai, kurie urvus naudoja kaip poilsio, žiemos mieguistumo (hibernacijos) ir jauniklių auginimo vietas. Taip pat urviniuose biotopuose sutinkami urviniai vikšrai, akli žuvų rūšys, vėžiagyviai ir kiti bestuburiai.
Žmonių ryšys su urvais
Praeityje urvai dažnai buvo naudojami kaip natūralus prieglobstis. Akmens amžiuje žmonės gyveno daugybėje Europos urvų, kai kuriose vietose palikdami sieninius piešinius, įrankius ir palaidojimus. Iki šiol urvai naudojami kaip laikiną prieglobstį žygeiviams ar medžiotojams, o kai kurie urvai tapo turistinėmis vietomis — vadinamaisiais lankomaisiais (show caves), kur lankytojams įrengiami takai ir apšvietimas.
Urvai taip pat turi praktinę reikšmę: jie būna svarbios požeminio vandens atsargos (karstinės akvifero sistemos), saugomos mokslo ir kultūros paminklų vietos. Dėl šios priežasties urvų apsauga yra svarbi — reikėtų vengti lankymosi vietose su archeologiniais piešiniais be gidų, neliesti ir neardyti stalaktitų ar stalagmitų, neremti gyvūnų ramybės ir nepalikti atliekų.
Speleologija — urvų tyrinėjimas
Žmonės, tyrinėjantys urvus, vadinami speleologais arba urvotyrinėtojais. Urvų tyrinėjimas vadinamas speleologija. Speleologija apima įvairias disciplinas: geologinį ir hidrologinį urvų tyrimą, biologines studijas (urvų fauna ir flora), archeologinius ir paleontologinius tyrimus, inžinerinę dokumentaciją (žemėlapių sudarymas) ir nardymą požeminėse požeminėse vandenų kasyklose (cave diving).
Speleologai dažnai vykdo žvalgybą grupėmis — į urvus paprastai rekomenduojama eiti ne vienam, dažnai su trimis ar daugiau žmonių. Kiekvienas dalyvis turėtų turėti ne mažiau kaip 2–3 šviesos šaltinius; dažnai viena šviesa pritvirtinama prie šalmo (priekinė žibinto lemputė), o rezervei — papildomos lempelės ir atsarginės baterijos. Tyrinėjant urvus naudojami šalmai, galvos žibintai, specialūs batai, pirštinės, virvės ir kitos saugos priemonės.
Saugos pavojai ir rekomendacijos
- Patikrinkite oro sąlygas ir galimą potvynių grėsmę — staigūs lietūs gali greitai užtvindyti urvų koridorius.
- Naudokite tinkamą įrangą: šalmą su žibintu, atsargines šviesas, tinkamą aprangą (šiluma, drėgmė) ir virves, jei reikia vertikaliems nusileidimams.
- Visada praneškite kam nors paviršiuje apie savo planus ir numatomą grįžimo laiką.
- Neieškokite saugumo pažeidimų vienas; laikykitės grupės ir patyrusio vadovo nurodymų.
- Gerbkite urvų gamtą ir kultūrinius objektus: nelieskite uolų piešinių, nelipkite ant stalaktitų ir stalagmitų, nepalikite šiukšlių.
- Būkite atsargūs dėl temperatūros pokyčių ir hipoter-mijos rizikos: urvų temperatūra dažnai yra žemesnė nei išorinė.
Urvai yra įdomios ir vertingos gamtinės sistemos — jie suteikia žinių apie geologinius procesus, saugo unikalias ekosistemas ir istorinį paveldo sluoksnį. Speleologija padeda šias žinias surinkti ir skatinti atsakingą urvų pažinimą bei apsaugą.
Vaizdas iš urvo, žvelgiant į išorę. Šis urvas yra Prancūzijoje
Urvas Naujojoje Meksikoje
Acsibi urvas, Argentina
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra ola?
A: Urvas yra natūrali požeminė tuščiavidurė erdvė su siaurais praėjimais ir kameromis. Paprastai jie susidaro, kai rūgštus vanduo suardo minkštesnius akmenis, pavyzdžiui, kalkakmenį, palikdamas tik kietą uolieną, pavyzdžiui, granitą. Urvai taip pat gali susidaryti dėl gamtinių katastrofų arba ledo ir ledynų.
K: Kokių darinių galima rasti urvuose?
A: Urvuose gali būti tokių darinių kaip stalagmitai ir stalaktitai, kurie susidarė per tūkstančius metų lašant vandeniui ir paliekant mineralines nuosėdas.
K: Kokie gyvūnai gyvena urvuose?
A: Daugybė gyvūnų gyvena urvų prieigose, pavyzdžiui, gyvatės, pelės, vorai ir dygliaragiai. Giliai urvuose gyvena tik keletas gyvūnų, tačiau juose dažnai gyvena šikšnosparniai. Kitas dažnas urvuose sutinkamas gyvūnas - urviniai vikšrai.
Klausimas: Ar žmonės kada nors gyveno urvuose?
A: Taip, akmens amžiuje žmonės gyveno daugelyje Europos urvų, o kai kuriuose iš jų ir šiandien galima rasti prieglobstį keliautojams.
K: Ar ant kai kurių urvų sienų yra piešinių?
A: Taip, kai kurių urvų sienose yra gražių piešinių, kuriuos seniai sukūrė senovės civilizacijos ar kultūros.
K: Kas tyrinėja urvus?
A: Žmonės, tyrinėjantys urvus, vadinami speleologais (šių erdvių tyrinėjimo mokslas vadinamas speleologija). Jie eina į urvus norėdami pasilinksminti, mankštintis ir apžiūrėti juose esančius įvairius darinius.
K: Ar pavojinga tyrinėti urvus?
A:Taip, tyrinėti urvus gali būti pavojinga, nes kartais juose būna gilių skylių, kurias reikia atsargiai apeiti, o urvotyrininkams gali tekti laipioti ar šliaužti per ankštus praėjimus, todėl saugumo sumetimais visada reikia eiti su keturiais ar daugiau žmonių, kurių kiekvienas turi du ar tris šviesos šalmus, pritvirtintus prie šalmų.
Ieškoti