Deimatinė gynyba
Deimatinė gynyba - kai grobis išgąsdina plėšrūnus ir taip gauna laiko pabėgti. Plėšrūnas patiria šoką ir išsigandęs dažnai atšoka atgal. Daugelis plėšrūnų naudoja šią taktiką, kai plėšrūnas priartėja. Tai gynyba nuo plėšrūnų.
Šis metodas yra suklastotas, kai tikras aposematinis įspėjamasis signalas yra tikras. Daugelis varlių rūšių rodo įspėjamuosius signalus, tačiau tik kai kurios iš jų turi nuodų liaukas.
Pagal tai, kaip gyvūnai reaguoja į demonstracijas, jos skirstomos į deimatines arba aposematines.
- Jei plėšrūnai iš pradžių išsigąsta, bet išmoksta suėsti demonstruojamą grobį, toks demonstravimas laikomas deimatiniu, o grobis blefuoja;
- Jei paragavę grobio jie ir toliau jo vengia, tai laikoma aposematiniu elgesiu, t. y. grobis jiems iš tiesų yra nemalonus.
Antruoju atveju elgesys yra ir deimatinis, ir aposematinis. Jis gąsdina plėšrūną, o pasirodymas iš tiesų rodo, kad grobis yra blogas maistui.
Klasikinis atvejis: staiga išryškėjo išgąsčio akių dėmės
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra deimatinė gynyba?
A: Deimatinė gynyba - kai grobis išgąsdina plėšrūnus ir turi laiko pabėgti.
K: Kas nutinka plėšrūnui, kai jis išsigąsta deimatinės gynybos?
A: Kai plėšrūnas išsigąsta deimatinės gynybos, jis patiria šoką ir dažnai atšoka atgal.
K: Koks yra deimatinės gynybos tikslas?
A: Deimatinės gynybos tikslas - suteikti grobiui laiko pabėgti nuo plėšrūno.
K: Kuo tikrasis aposematinis įspėjamasis signalas skiriasi nuo deimatinės gynybos?
A: Tikrasis aposematinis įspėjamasis signalas yra tikras, o deimatinė gynyba - netikra.
K: Kurios rūšys dažnai rodo įspėjamuosius signalus?
A: Daugelis varlių rūšių rodo įspėjamuosius signalus.
Klausimas: Ar visos įspėjamuosius signalus rodančios varlių rūšys turi nuodingas liaukas?
A: Ne, tik kai kurios įspėjamuosius ekranus demonstruojančios varlių rūšys turi nuodingas liaukas.
Klausimas: Kaip rodyklės klasifikuojamos kaip deimatinės ar aposematinės?
A.: Displėjai klasifikuojami kaip deimatiniai ar aposematiniai pagal juos matančių gyvūnų reakciją.
