Žemės drebėjimas
Žemės drebėjimas - tai staigus Žemės tektoninių plokščių judėjimas, sukeliantis žemės drebėjimą. Dėl šio drebėjimo gali būti sugadintos įvairios konstrukcijos, pavyzdžiui, pastatai, ir toliau ardomas Žemės paviršius.
Žemės drebėjimų tyrimas vadinamas seismologija. Žemės drebėjimai paprastai būna gana trumpi, tačiau per trumpą laiką jų gali būti daug. Staigus tektoninių plokščių įtempimo atsipalaidavimas sukelia energijos bangas, kurios keliauja per Žemę. Seismologija tiria žemės drebėjimų priežastis, dažnumą, tipą ir dydį.
Būna didelių ir mažų žemės drebėjimų. Dideli žemės drebėjimai gali sugriauti pastatus ir sukelti mirčių bei sužalojimų. Žemės drebėjimai matuojami seismografų stebėjimais. Žemės drebėjimo stiprumas ir požeminių smūgių intensyvumas paprastai nurodomas pagal Richterio skalę. Richterio skalę 1935 m. išrado Charlesas Francis Richteris. Pagal šią skalę 2 balų stiprumas yra vos pastebimas, o 5 (ar daugiau) balų stiprumas sukelia žalą didelėje teritorijoje.
Po vandenynu įvykęs žemės drebėjimas gali sukelti cunamį, kuris kalnuotose vietovėse gali sukelti tiek pat nuostolių, kiek ir pats žemės drebėjimas. Žemės drebėjimai taip pat gali sukelti nuošliaužas. Žemės drebėjimai yra natūralaus Žemės uolienų ciklo dalis. Žemės drebėjimo poveikį galima išmatuoti seismometru. Jis aptinka sukeltus virpesius ir šiuos judesius užrašo seismografe. Žemės drebėjimo stiprumas arba stiprumas matuojamas pagal Richterio skalę. Richterio skalė žymima 0-9 balais. Didžiausias kada nors išmatuotas žemės drebėjimas buvo 9,5 balų stiprumo, o 10 balų stiprumo žemės drebėjimas niekada nebuvo užfiksuotas.
Mokslininkai negali numatyti žemės drebėjimo prieš jam įvykstant. Tačiau žinome, kur ateityje gali įvykti žemės drebėjimai, pavyzdžiui, netoli lūžio linijų.Po vandenynu įvykęs žemės drebėjimas gali sukelti cunamį, kuris gali sukelti tiek pat nuostolių, kiek ir pats žemės drebėjimas.
San Francisko (Kalifornija) žemės drebėjimo žala 1906 m.
Istorija
Kartais žemės drebėjimai smogia miestams ir pražudo šimtus ar tūkstančius žmonių. Daugiausia žemės drebėjimų įvyksta Ramiojo vandenyno ugnies žiede, tačiau didžiausi žemės drebėjimai dažniausiai įvyksta kitose vietose. Tektoniškai aktyvios vietos - tai vietos, kuriose dažnai vyksta žemės drebėjimai arba ugnikalniųišsiveržimai.
Žemės drebėjimo priežastys
Žemės drebėjimus sukelia tektoniniai Žemės plutos judesiai. Pagrindinė priežastis - tektoninių plokščių judėjimas viena per kitą, sukeliantis orogeniją (kalnų statybą) ir stiprius žemės drebėjimus.
Ribos tarp judančių plokščių sudaro didžiausius lūžių paviršius Žemėje. Jiems susiklijavus, dėl judėjimo tarp plokščių didėja įtampa. Tai tęsiasi tol, kol įtampa padidėja ir nutrūksta, staiga leisdama slysti per užrakintą lūžio dalį. Taip išsiskiria sukaupta energija smūginių bangų pavidalu. San Andreaso lūžis San Franciske ir Rifto slėnio lūžis Afrikoje yra tokie lūžiai. 1. Vulkaniniai žemės drebėjimai : žemės drebėjimai, kuriuos sukelia ugnikalnių išsiveržimai, yra gana pražūtingi. Tačiau jie vyksta tik aktyvių ugnikalnių teritorijose. 2. Griūčių žemės drebėjimai : Intensyvios kasybos rajonuose dažnai griūva požeminių kasyklų stogai ir vyksta nedideli požeminiai smūgiai. Jie vadinami griūčių žemės drebėjimais.
Žemės drebėjimų lūžių tipai
Yra trys pagrindiniai geologinių lūžių, galinčių sukelti žemės drebėjimą, tipai: normalusis, atvirkštinis (stūmos) ir smūginis. Normalūs lūžiai dažniausiai pasitaiko tose vietose, kur pluta plečiasi. Atvirkštiniai lūžiai atsiranda tose vietose, kur pluta sutrumpėja. Smūginio slydimo lūžiai - tai stačios struktūros, kai abi lūžio pusės slysta horizontaliai viena pro kitą.
Senovinio seismometro su švytuokle, jautria žemės drebėjimams, kopija. 133 m. po Kr. mieste Lujane jis užfiksavo žemės drebėjimą, įvykusį už 400-500 km (250-310 mylių).
Žemės drebėjimų klasteriai
Dauguma žemės drebėjimų sudaro seką, susijusią vienas su kitu vietos ir laiko atžvilgiu. Daugumą žemės drebėjimų sektų sudaro nedideli smūgiai, kurie nedaro beveik jokios žalos, tačiau yra teorija, kad žemės drebėjimai gali kartotis reguliariai.
Priešžeminis smūgis - tai žemės drebėjimas, kuris įvyksta prieš didesnį žemės drebėjimą, vadinamą pagrindiniu smūgiu.
Požeminis smūgis - tai žemės drebėjimas, įvykęs po ankstesnio, pagrindinio, žemės drebėjimo. Požeminis smūgis įvyksta tame pačiame regione, kuriame įvyko pagrindinis smūgis, tačiau jo stiprumas visada būna mažesnis. Požeminiai smūgiai susidaro žemės plutai prisitaikant prie pagrindinio smūgio poveikio.
Žemės drebėjimų rojai - tai per trumpą laiką tam tikroje teritorijoje įvykusių žemės drebėjimų seka. Jie skiriasi nuo žemės drebėjimų, po kurių sekė virtinė požeminių smūgių, tuo, kad nė vienas žemės drebėjimas sekoje nėra pagrindinis smūgis, todėl nė vienas iš jų nėra žymiai stipresnis už kitus. Žemės drebėjimų rojaus pavyzdys - 2004 m. įvykęs žemės drebėjimas Yellowstone'o nacionaliniame parke.
Kartais serija žemės drebėjimų sukelia savotišką žemės drebėjimų audrą, kai žemės drebėjimai grupėmis smogia į lūžį, o kiekvieną iš jų sukelia ankstesnių žemės drebėjimų sukeltas virpesys arba įtempių persiskirstymas. Šios audros, panašios į požeminius smūgius, bet gretimuose lūžio segmentuose, vyksta metų metus, o kai kurie vėlesni žemės drebėjimai būna tokie pat žalingi kaip ir ankstyvieji. Toks modelis XX a. įvyko Šiaurės Anatolijos lūžyje Turkijoje.
Cunamis
Galingų žemės drebėjimų sukeltas cunamis arba greitai vandenyne slenkančių bangų grandinė yra labai rimtas iššūkis žmonių saugumui ir žemės drebėjimų inžinerijai. Šios bangos gali užlieti pakrančių teritorijas, sugriauti namus ir net nusinešti ištisus miestus. Tai kelia pavojų visai žmonijai.
Deja, cunamių neįmanoma išvengti. Tačiau yra įspėjimo sistemų, kurios gali perspėti gyventojus prieš didelėms bangoms pasiekiant sausumą, kad jie turėtų pakankamai laiko skubėti į saugią vietą.mes žinome apie šį cunamį.
Žiniasklaida 2011 m. Sendajaus cunamio animacija.
Apsauga nuo žemės drebėjimų
Žemės drebėjimams atsparūs pastatai statomi taip, kad atlaikytų griaunamąją žemės drebėjimo jėgą. Tai priklauso nuo konstrukcijos tipo, formos, masės pasiskirstymo ir standumo. Naudojami įvairūs deriniai. Kvadrato, stačiakampio ir kiauto formos pastatai žemės drebėjimus atlaiko geriau nei dangoraižiai. Siekiant sumažinti įtempius, pastato pirmąjį aukštą gali remti itin standžios tuščiavidurės kolonos, o likusią pastato dalį - lanksčios kolonos tuščiavidurių kolonų viduje. Kitas būdas - pagrindo kolonas nuo žemės paviršiaus atskirti ritinėliais arba guminėmis trinkelėmis, kad per žemės drebėjimą kolonos drebėtų lygiagrečiai viena kitai.
Kad stogas nesugriūtų, statybininkai stogą gamina iš lengvų medžiagų. Lauko sienos gaminamos iš tvirtesnių ir labiau sustiprintų medžiagų, pavyzdžiui, plieno arba gelžbetonio. Per žemės drebėjimą lanksčius langus gali padėti sulaikyti langai, kad jie nesudužtų.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra žemės drebėjimas?
Atsakymas: Žemės drebėjimas - tai staigus Žemės tektoninių plokščių judėjimas arba drebėjimas, dėl kurio dreba žemė. Šis drebėjimas gali sugriauti pastatus ir suardyti Žemės paviršių.
K: Kas sukelia žemės drebėjimus?
A: Žemės drebėjimus sukelia Žemės pusiausvyros sutrikimai. Skirtingos tektoninės plokštės lėtai juda viena pro kitą. Kai jos susikerta, jose susidaro įtampa, o kai ši įtampa staiga atslūgsta, kyla žemės drebėjimas.
Klausimas: Kas tiria žemės drebėjimus?
A: Žmonės, kurie tyrinėja žemės drebėjimus, vadinami seismologais. Jie tiria žemės drebėjimų priežastis, pasikartojimą, tipą ir dydį, taip pat jų poveikį žmonėms ir turtui.
K: Kaip matuojamas žemės drebėjimo stiprumas?
A: Žemės drebėjimo stiprumas arba stiprumas matuojamas pagal Richterio skalę, kurią 1935 m. išrado Charlesas Francis Richteris. Ji svyruoja nuo 0 iki 10 balų, kai 2 balai yra vos pastebimi, o 5 balai (ar daugiau) padaro žalos didelėje teritorijoje. Didžiausias kada nors užfiksuotas žemės drebėjimas buvo 9,5 balo, tačiau 10 balų pagal šią skalę dar niekada nebuvo užfiksuota.
Klausimas: Ar galime nuspėti, kada įvyks žemės drebėjimas?
Atsakymas: Mokslininkai negali numatyti žemės drebėjimo prieš jam įvykstant, tačiau jie gali nustatyti vietoves, kuriose ateityje gali įvykti žemės drebėjimai, pavyzdžiui, netoli lūžio linijų, kad žmonės galėtų jiems pasiruošti, jei jie įvyktų tose vietovėse.
K: Kokius nuostolius gali sukelti žemės drebėjimas?
A: Žemės drebėjimai gali sugriauti pastatus, suardyti Žemės paviršių, sukelti didžiules bangas, vadinamas cunamiais, kurie gali sukelti tiek pat žalos, kiek ir pats žemės drebėjimas, taip pat žemės nuošliaužas, kurios gali dar labiau sugadinti aplink esančią žemę ir turtą.
