Vandenynas

Spalva

Nors daugelis žmonių mano, kad vandenynai yra mėlyni, nes vandenyje atsispindi mėlynas dangus, iš tikrųjų tai netiesa. Vanduo turi labai silpną mėlyną spalvą, kuri matoma tik tada, kai vandens yra daug. Tačiau pagrindinė vandenynų mėlynos arba mėlynos ir žalios spalvos priežastis yra ta, kad vanduo sugeria raudonąją įeinančios šviesos dalį ir atspindi žaliąją ir mėlynąją šviesos dalį. Atsispindėjusią šviesą matome kaip vandens spalvą.

Mėlynai žalia vandens spalva

Augalai ir gyvūnai

Vandenynuose gyvenantys organizmai gali gyventi sūriame vandenyje. Juos veikia saulės šviesa, temperatūra, vandens slėgis ir vandens judėjimas. Skirtingi vandenynų organizmai gyvena prie paviršiaus, sekliuose ir giliuose vandenyse. Maži augaliniai organizmai, gyvenantys netoli paviršiaus ir naudojantys saulės šviesą maistui gaminti, vadinami fitoplanktonu. Nuo šių augalų tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso beveik visi vandenyno gyvūnai. Sekliuose vandenyse galima rasti omarų ir krabų. Gilesniuose vandenynuose plaukioja įvairių formų ir dydžių jūrų gyvūnai. Tai daugelio rūšių žuvys, pavyzdžiui, tunai, kardžuvės ir jūrų žinduoliai, pavyzdžiui, delfinai ir banginiai. Danguje virš atviro vandenyno gyvena dideli jūrų paukščiai, pavyzdžiui, albatrosai.

Vandenyno derliaus nuėmimas

Tokios valstybės kaip Rusija ir Japonija turi daugybę didžiulių laivų, kurie daugelį mėnesių plaukia į geriausius pasaulio žvejybos rajonus. Šiuose dideliuose laivuose yra bibliotekos, ligoninės, mokyklos, remonto (taisymo) dirbtuvės ir kiti žvejams ir jų šeimoms reikalingi dalykai.

Daugelis žmonių į jūrą žvelgia kaip į maisto, mineralų ir energijos šaltinį.

Žvejyba

FishBase.org svetainėje skelbiama, kad yra 33 200 žinomų žuvų rūšių ir daugelis jų gyvena vandenynuose. Daugelis šių žuvų yra puikus baltymų šaltinis, todėl daugelis žmonių jas valgo. Žuvininkystės pramonė yra labai svarbi, nes joje kuriamos darbo vietos ir suteikiama maisto milijonams žmonių. Šiuo metu paprastai dėl žvejybos vandenynuose vandenynas tiekia apie 2 % žmonėms reikalingų kalorijų. Tunai, ančiuviai ir silkės žvejojami netoli vandenyno paviršiaus. Menkės, plekšnės ir menkės gaudomos netoli vandenyno dugno. Kasmet šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje ir šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje sugaunama daugiau kaip milijonas tonų silkių, o beveik aštuonias iš dešimties žuvų žmonės suvalgo kaip maistą. Kitos žuvys naudojamos kaip trąšos, klijai, naminių gyvūnėlių ir kitų gyvūnų maistas.

Vandenyno temperatūra

Atvirajame vandenyne yra daug skirtingų vandenyno temperatūrų tiek vertikaliai (iš viršaus į apačią), tiek horizontaliai. Ledynai susidaro virš labai šaltų vandenų abiejuose ašigaliuose, o vandenys ties ekvatoriumi yra gana šilti. Vanduo atvėsta ir sušyla lėčiau nei sausuma, todėl vandenyno veikiamoje sausumoje metų laikai būna vėlesni ir švelnesni nei toliau nuo vandenyno esančioje sausumoje.

Paviršinė vandenyno dalis, dar vadinama mišriuoju sluoksniu, nėra daug šaltesnė, net ir tada, kai leidžiamės gilyn. Žemiau šios paviršinės zonos yra staigaus temperatūrų skirtumo sluoksnis, vadinamas termoklinu. Tai vidurinio sluoksnio kepurė nuo paviršinės zonos iki maždaug 2 600 pėdų (800 m). Termoklinos gali būti tik metų laikais arba nuolat ir gali kisti priklausomai nuo to, kur ir kaip giliai jos yra. Vykstant garavimui, vanduo pradeda vėsti, o jei vanduo garuoja labai greitai, jis tampa sūresnis. Sūrus, šaltas vanduo yra tankesnis, todėl jis grimzta. Štai kodėl šiltas ir šaltas vanduo nelengvai maišosi. Dauguma gyvūnų ir augalų gyvena šiltame viršutiniame sluoksnyje. Žemiau termoklino giluminėje zonoje temperatūra yra tokia žema, kad vos viršija nulio - 32-37,4 °F (0-3 °C).