Vandenynai — apibrėžimas, tipai, gylis ir svarbiausi faktai
Sužinokite vandenynų apibrėžimą, tipus, gylį ir įdomiausius faktus — nuo Ramiojo gylumų iki Antarktidos srovių ir unikalių jūrų gyvūnų.
Vandenynas — tai didelė druskingo vandens teritorija, plačiai išsidėsčiusi tarp žemynų. Vandenynai jungia ir apima mažesnes jūras ir sudaro taip vadinamą Pasaulinį vandenyną: visi atskiri vandenynai yra tarpusavyje susiję. Vandenynai (arba jūriniai biomai)) užima apie 72 % mūsų planetos paviršiaus. Vandenynuose gyvena labai įvairūs organizmai — nuo mikroskopinių dumblų ir planktono iki žuvų, krabų, jūrų žvaigždžių, ryklių ir banginių. Didžiausias vandenynas yra Ramusis vandenynas, užimantis apie trečdalį Žemės paviršiaus. Vandenynai lemia pasaulio klimatą, dalyvauja anglies apykaitoje, gamina didelę dalį deguonies ir yra pagrindinis maisto šaltinis milijonams žmonių.
Vandenynų tipai ir pagrindinės savybės
- Ramusis vandenynas — didžiausias, turi didžiausius gylio skirtumus ir gilias įdubas, tarp jų garsioji Marianų įduba, kurios gylis siekia apie 11 000 metrų.
- Atlanto vandenynas — antras pagal dydį, svarbus srautų ir klimato reguliavimui (pvz., Golfstrimas).
- Indijos vandenynas — trečias pagal dydį, šiltesnis ir sezoniškai paveiktas monsūnų srautų.
- Arkties vandenynas — mažiausias ir siauriausiai apsuptas ledo; jo ledynuotumas bei ekosistema yra jautrūs klimato pokyčiams.
- Pietų vandenynas (dar vadinamas Antarktidos vandenynu,) — apima vandenis aplink Antarktidą ir nuo jo atskiria stiprus Antarktidos apytakos srautas (Antarctic Circumpolar Current), kuris atskiria Pietų vandenyną nuo Atlanto, Ramiojo ir Indijos vandenynų.
Vandenynų gylis ir zonos
Vandenynai nėra vienodo gylio: yra seklūs pakrantės plotai (kontinentiniai šelfai), gilios jūros lygumos (abyssalinės lygumos), vidurio vandenyno keteros ir gilios įdubos (pvz., Marianų įduba, kurios). Tradiciškai vandenyno vandens masė vertinama pagal vertikalius sluoksnius:
- epipelaginė zona (0–200 m) — aktyvi fotosintezė, daugiausia fitoplanktono ir žuvų;
- mesopelagis (200–1000 m) — „auštanti tamsa“, daug organizmų migruoja naktimis;
- bathypelagis ir abyssopelagis (nuo ~1000 iki kelių tūkstančių metrų) — žemesnė temperatūra, didesnis slėgis;
- hadalinė zona (giliausios įdubos) — ekstremalios sąlygos, gyvena specializuoti organizmai, kai kurie pasikliauja cheminėmis medžiagomis iš Žemės gelmių (žr. hidroterminis šaltinis)).
Fizikinės ir cheminės savybės
- Druskingumas: vidutiniškai apie 35 ‰ (psu), tačiau priklauso nuo regiono, artumo upių, ledynų ištirpinimo ir garavimo.
- Temperatūra: nuo beveik 2 °C giliuose sluoksniuose iki daugiau nei 30 °C paviršiuje tropikuose.
- Srovės: vandenynų srovės (paviršinės ir giluminės) perneša šilumą ir medžiagas, formuoja klimato sistemas (pvz., Termohalinė cirkuliacija).
Ekologinė ir ekonominė reikšmė
Vandenynai turi gyvybiškai svarbias funkcijas:
- klimato reguliavimas — sugeria ir perneša šilumą bei anglies dioksidą;
- deguonies gamyba — fitoplanktonas gamina reikšmingą dalį atmosferos deguonies;
- maisto tiekimas — jūrų ištekliai aprūpina didelę dalį pasaulio baltymų;
- ištekliai ir energetika — nafta, dujos, mineralo telkiniai, vėjo ir bangų energija;
- transportas ir prekyba — pagrindinės jūrų laivybinės arterijos jungia pasaulio ekonomiką.
Pagrindinės grėsmės vandenynams
Vandenynai susiduria su daugeliu pavojų, kurie keičia jų ekosistemas ir funkcijas:
- šiltėjimas ir jūros lygio kilimas;
- okaninė rūgštėjimas dėl CO2 įgeriamumo;
- peržvejojimas ir biologinės įvairovės nykimas;
- tarša: plastikas, toksinės cheminės medžiagos ir naftos išsiliejimai;
- paviršinių ir gilių vandenų habitato naikinimas (pvz., dugninių žvejybos metodų poveikis).
Kaip galime apsaugoti vandenynus
Svarbios priemonės apima tvarų žuvininkystės valdymą, taršos mažinimą (ypač plastiko), išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą, saugomų jūrinių teritorijų plėtrą ir mokslinius tyrimus. Vandenynų sveikata tiesiogiai veikia žmonių gerovę ir planetos klimato stabilumą.
- Arkties vandenynas, Atlanto vandenynas, Indijos vandenynas, Ramusis vandenynas, Pietų vandenynas
Spalva
Nors daugelis žmonių mano, kad vandenynai yra mėlyni, nes vandenyje atsispindi mėlynas dangus, iš tikrųjų tai netiesa. Vanduo turi labai silpną mėlyną spalvą, kuri matoma tik tada, kai vandens yra daug. Tačiau pagrindinė vandenynų mėlynos arba mėlynos ir žalios spalvos priežastis yra ta, kad vanduo sugeria raudonąją įeinančios šviesos dalį ir atspindi žaliąją ir mėlynąją šviesos dalį. Atsispindėjusią šviesą matome kaip vandens spalvą.
Mėlynai žalia vandens spalva
Augalai ir gyvūnai
Vandenynuose gyvenantys organizmai gali gyventi sūriame vandenyje. Juos veikia saulės šviesa, temperatūra, vandens slėgis ir vandens judėjimas. Skirtingi vandenynų organizmai gyvena prie paviršiaus, sekliuose ir giliuose vandenyse. Maži augaliniai organizmai, gyvenantys netoli paviršiaus ir naudojantys saulės šviesą maistui gaminti, vadinami fitoplanktonu. Nuo šių augalų tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso beveik visi vandenyno gyvūnai. Sekliuose vandenyse galima rasti omarų ir krabų. Gilesniuose vandenynuose plaukioja įvairių formų ir dydžių jūrų gyvūnai. Tai daugelio rūšių žuvys, pavyzdžiui, tunai, kardžuvės ir jūrų žinduoliai, pavyzdžiui, delfinai ir banginiai. Danguje virš atviro vandenyno gyvena dideli jūrų paukščiai, pavyzdžiui, albatrosai.
Vandenyno derliaus nuėmimas
Tokios valstybės kaip Rusija ir Japonija turi daugybę didžiulių laivų, kurie daugelį mėnesių plaukia į geriausius pasaulio žvejybos rajonus. Šiuose dideliuose laivuose yra bibliotekos, ligoninės, mokyklos, remonto (taisymo) dirbtuvės ir kiti žvejams ir jų šeimoms reikalingi dalykai.
Daugelis žmonių į jūrą žvelgia kaip į maisto, mineralų ir energijos šaltinį.
Žvejyba
FishBase.org svetainėje skelbiama, kad yra 33 200 žinomų žuvų rūšių ir daugelis jų gyvena vandenynuose. Daugelis šių žuvų yra puikus baltymų šaltinis, todėl daugelis žmonių jas valgo. Žuvininkystės pramonė yra labai svarbi, nes joje kuriamos darbo vietos ir suteikiama maisto milijonams žmonių. Šiuo metu paprastai dėl žvejybos vandenynuose vandenynas tiekia apie 2 % žmonėms reikalingų kalorijų. Tunai, ančiuviai ir silkės žvejojami netoli vandenyno paviršiaus. Menkės, plekšnės ir menkės gaudomos netoli vandenyno dugno. Kasmet šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje ir šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje sugaunama daugiau kaip milijonas tonų silkių, o beveik aštuonias iš dešimties žuvų žmonės suvalgo kaip maistą. Kitos žuvys naudojamos kaip trąšos, klijai, naminių gyvūnėlių ir kitų gyvūnų maistas.
Vandenyno temperatūra
Atvirajame vandenyne yra daug skirtingų vandenyno temperatūrų tiek vertikaliai (iš viršaus į apačią), tiek horizontaliai. Ledynai susidaro virš labai šaltų vandenų abiejuose ašigaliuose, o vandenys ties ekvatoriumi yra gana šilti. Vanduo atvėsta ir sušyla lėčiau nei sausuma, todėl vandenyno veikiamoje sausumoje metų laikai būna vėlesni ir švelnesni nei toliau nuo vandenyno esančioje sausumoje.
Paviršinė vandenyno dalis, dar vadinama mišriuoju sluoksniu, nėra daug šaltesnė, net ir tada, kai leidžiamės gilyn. Žemiau šios paviršinės zonos yra staigaus temperatūrų skirtumo sluoksnis, vadinamas termoklinu. Tai vidurinio sluoksnio kepurė nuo paviršinės zonos iki maždaug 2 600 pėdų (800 m). Termoklinos gali būti tik metų laikais arba nuolat ir gali kisti priklausomai nuo to, kur ir kaip giliai jos yra. Vykstant garavimui, vanduo pradeda vėsti, o jei vanduo garuoja labai greitai, jis tampa sūresnis. Sūrus, šaltas vanduo yra tankesnis, todėl jis grimzta. Štai kodėl šiltas ir šaltas vanduo nelengvai maišosi. Dauguma gyvūnų ir augalų gyvena šiltame viršutiniame sluoksnyje. Žemiau termoklino giluminėje zonoje temperatūra yra tokia žema, kad vos viršija nulio - 32-37,4 °F (0-3 °C).
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra vandenynas?
Atsakymas: Vandenynas - tai didelė vandens teritorija tarp žemynų.
K: Kokią Žemės dalį užima vandenynai?
Atsakymas: Vandenynai užima 72 % Žemės ploto.
K: Išvardykite penkis pagrindinius vandenynus.
A: Penki pagrindiniai vandenynai yra Ramusis vandenynas, Atlanto vandenynas, Indijos vandenynas, Pietų vandenynas ir Arkties vandenynas.
K: Kuris vandenynas yra didžiausias?
A: Didžiausias vandenynas yra Ramusis vandenynas.
K: Kokios gyvūnų rūšys gyvena vandenynuose?
Atsakymas: Vandenynuose gyvena daugybė gyvūnų, pavyzdžiui, karpiai, krabai, jūrų žvaigždės, rykliai ir banginiai.
K: Kuris vandenynas dar vadinamas Antarktidos vandenynu ir kodėl?
A: Pietų vandenynas dar vadinamas Antarktidos vandenynu, nes jis apima teritoriją aplink Antarktidą.
K: Kuris vandenynas yra giliausias ir kuo jis pasižymi?
A: Giliausias vandenynas yra Ramusis vandenynas. Giliajam vandenynui būdinga žema temperatūra, aukštas slėgis ir visiška tamsa.
Ieškoti