Planktonas
Planktonas - tai dreifuojantys organizmai, gyvenantys paviršiniuose vandenyno sluoksniuose. Jie gyvena viršutiniame vandenyno sluoksnyje, vadinamame epipelagine zona. Jie nėra pakankamai stiprūs, kad galėtų plaukti prieš vandenyno sroves. Šis terminas skiriasi nuo nektono, kuris gali kontroliuoti savo judėjimą. Skiriamos trys grupės:
- Fitoplanktonas: gyvena vandenyno paviršiuje ir vykdo fotosintezę (naudoja šviesą cukrams ir kitoms molekulėms gaminti).
- Eukariotiniai dumbliai: diatomėjos, kokolitoforai, kai kurie dinoflagelatai.
- Bakterijos: cianobakterijos.
- Zooplanktonas: maži pirmuonys arba metazoanai: Ctenophores; medūzos; rotifers; foraminiferos; smulkūs vėžiagyviai ir kiti gyvūnai. Kai kurių didesnių gyvūnų, tokių kaip žuvys, vėžiagyviai ir annelidai, kiaušinėliai ir lervos. Be kiaušinėlių, visi jie minta kitu planktonu.
- Kai kurios grupės priklauso abiem kategorijoms. Dinoflagelatai gali būti fotosintetinantys gamintojai arba heterotrofai vartotojai; daugelis rūšių, priklausomai nuo aplinkybių, yra mišrūs. Virusus taip pat sunku įtraukti į šią schemą, tačiau jų yra labai daug.
Planktonas yra svarbus vandenyno mitybos grandinėje. Jis yra pagrindinis beveik visų žuvų lervų maisto šaltinis, kai jos iš trynio maišelių pereina prie grobio gaudymo. Plaukiojantys rykliai ir mėlynieji banginiai maitinasi jais tiesiogiai; kitos didelės žuvys maitinasi jais netiesiogiai, valgydamos mažesnio dydžio žuvis, pavyzdžiui, silkes.
Planktono pasiskirstymą labiau lemia maistinės medžiagos nei temperatūra. Dideli vandenyno plotai yra mėlyni ir sterilūs. Taip yra todėl, kad šiose teritorijose trūksta vienos ar kelių svarbiausių maistinių medžiagų fotosintetinančiam planktonui, nuo kurio priklauso visi kiti. Paprastai kalbant, netoli sausumos masyvų esančios teritorijos maistinių medžiagų gauna iš upių ir vėjo. Pagrindinė maistinė medžiaga, kurios trūksta Ramiajame vandenyne, yra geležis, būtina tokioms molekulėms kaip ferredoksinai, geležies ir sieros baltymai, kurie atlieka elektronų perdavimą įvairiose medžiagų apykaitos reakcijose.
Fitoplanktonas - tai maži vienaląsčiai eukariotai, kurie vykdo fotosintezę.
Noctiluca scintillans yra dinoflagelatas, kuris minta kitais smulkiais planktonais.
Šiauriniai kriliai - mėgstamiausias banginių su gūžta maistas
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra planktonas?
A: Planktonas - tai dreifuojantys organizmai, gyvenantys paviršiniuose vandenyno sluoksniuose. Jie nėra pakankamai stiprūs, kad galėtų plaukti prieš vandenyno sroves, ir paprastai gyvena viršutiniame vandenyno sluoksnyje, vadinamame epipelagine zona.
K: Kokios yra trys pagrindinės planktono grupės?
A: Trys pagrindinės planktono grupės yra fitoplanktonas, eukariotiniai dumbliai ir bakterijos. Fitoplanktonas gyvena vandenyno paviršiuje ir vykdo fotosintezę (naudoja šviesą cukrams ir kitoms molekulėms gaminti). Eukariotiniams dumbliams priskiriamos diatomėjos, kokolitoforos ir kai kurie dinoflagelatai. Bakterijoms priklauso cianobakterijos.
K: Kas yra zooplanktonas?
A: Zooplanktoną sudaro maži pirmuonys arba metazoanai, pavyzdžiui, ctenoforai, medūzos, rotifai, foraminiferos, smulkūs vėžiagyviai ir kiti gyvūnai. Šiai kategorijai taip pat priskiriami kai kurių didesnių gyvūnų, pavyzdžiui, žuvų, vėžiagyvių ir annelidų, kiaušinėliai ir lervos. Be kiaušinėlių, visi jie minta kitų rūšių planktonu.
Klausimas: Kaip į šią schemą įsilieja virusai?
A: Virusus sunku įtraukti į šią schemą, tačiau jų gausu viso pasaulio vandenynuose.
Klausimas: Kodėl planktonui svarbu būti vandenyno mitybos grandinės dalimi?
A: Planktonas yra svarbus vandenyno mitybos grandinėje, nes jis yra pagrindinis beveik visų žuvų lervų maisto šaltinis, kai jos iš trynio maišelių pereina prie grobio gaudymo. Rykliai ir mėlynieji banginiai maitinasi jais tiesiogiai, o kitos didelės žuvys maitinasi jais netiesiogiai, valgydamos mažesnes žuvis, pavyzdžiui, silkes.
K: Kas lemia, kur vandenyne galima rasti plankonų? A: Plankonų pasiskirstymą labiau lemia maistingosios medžiagos nei temperatūra - netoli sausumos masyvų esančiose teritorijose paprastai būna daugiau maistingųjų medžiagų dėl upių ar vėjo, o dideli plotai, kuriuose mažiau maistingųjų medžiagų, gali atrodyti mėlyni, bet nevaisingi, nes juose trūksta vienos ar daugiau svarbių maistingųjų medžiagų, reikalingų fotosintezės plankonams, nuo kurių priklauso visos kitos (pvz., geležies).
Klausimas: Kaip šioje schemoje dera mišrotrofinės rūšys? A.: Miksotrofinės rūšys priklauso nuo aplinkybių - kai kurie dinoflagelatai gali būti arba fotosintetinantys gamintojai, arba heterotrofiniai vartotojai, priklausomai nuo to, kokie ištekliai tuo metu yra prieinami.
