Kas yra lerva: apibrėžimas, vystymosi stadijos ir metamorfozė
Sužinokite, kas yra lerva, jos vystymosi stadijos ir metamorfozė — nuo kiaušinėlio iki suaugėlio, su pavyzdžiais, biologine reikšme ir įdomiais faktais.
Daugelis gyvūnų vystosi atskirais etapais. Iš kiaušinėlio išsivysto lerva (daugiskaita: lervos). Lerva yra atskira gyvenimo stadija, skirtinga nuo suaugusio žmogaus arba suaugusio gyvūno dauginimosi stadijos: ji dažnai nėra panaši į suaugėlį ir auga bei keičia formą per procesą, vadinamą metamorfoze. Į lervų kategoriją patenka įvairūs pavadinimai ir formos – pavyzdžiui, lervos ir vikšrai yra lervų pavyzdžiai.
Kas vyksta lervos stadijoje?
Per lervos stadiją organizmas daugiausia fokusuojasi augimui ir maitinimuisi. Daugeliu atvejų lerva skiriasi morfologiškai ir ekologiniu elgesiu nuo suaugusio gyvūno: turi kitokį kūno planą, kvėpavimo organus, judėjimo būdus ar mitybos šaltinius. Lervos auga per kelis tarpsnius, dažnai keisdamos išorinį kūno dangalą (ekdizės arba luošimosi procesas), kol pasiekia stadiją, kurioje gali vykti transformacija į suaugėlį.
Vystymosi stadijos ir metamorfozės tipai
Metamorfozė gali būti įvairių tipų:
- Visiška metamorfozė (holometabolija) – būdinga daugeliui vabzdžių (pvz., drugeliams, muškėms, uodams). Eiliškumas: kiaušinėlis → lerva (pvz., vikšras) → pupa (kutikis) → suaugėlis. Lervos dažnai stipriai skiriasi nuo suaugėlio tiek išvaizda, tiek mityba.
- Nevisiška metamorfozė (hemimetabolija) – kai jaunos stadijos (nimfos) panašios į suaugėlį, tik nesubrendusios ir be kai kurių organų. Nimfos po kelių apdulkėjimų palaipsniui įgauna suaugusio formą.
- Amfibiškos lervos – pvz., varliukų lervos, kurios pradžioje būna žuvies tipo (su žiaunomis ir uodega), o vėliau pamažu pertvarkomos į plaučio kvėpavimą ir kojų formavimąsi suaugėliui.
Jūrų ir pelaginės lervos
Jūrų organizmų lervų stadijos dažnai susijusios su dideliu kiaušinėlių ir spermatozoidų kiekiu, kurie į vandenį išskiriami laisvai. Po apvaisinimo iš kiaušinėlių išsivysto mažos lervos, kurios kurį laiką vystosi, auga ir galiausiai virsta suaugėliais. Dauguma jūrų bestuburių ir daugelis žuvų turi pelaginę lervų stadiją arba pelaginius kiaušinėlius. Tokios lervos gyvena planktone ir gali būti pernešamos dideliais atstumais, kas lemia platų rūšių pasiskirstymą ir genų maišymą tarp populiacijų.
Jūros lervų tipai gali būti labai įvairūs: nuo mikroskopinių, planktoninių formų iki didesnių, specializuotų stadijų (pvz., trochophore, veliger, nauplius, planula), kurios kiekviena turi savitą morfologiją ir ekologiškus adaptacijas.
Ekologinė reikšmė ir žmogaus interesai
Lervos atlieka svarbų vaidmenį maisto tinkluose: jos yra daugeliui plėšrūnų svarbus maisto šaltinis. Pelaginės lervos prisideda prie jūrinių populiacijų išplitimo, tačiau tuo pat metu gali palengvinti invazinių rūšių plitimą. Žemės ūkyje ir sodininkystėje lervos (pvz., vikšrai) gali būti reikšmingi augalų kenkėjai; tuo tarpu kai kurios lervos naudojamos valymui (pvz., organinių atliekų kaupimui) arba moksliniams tyrimams (metamorfozės, vystymosi biologija).
Santrauka
Lerva yra ankstyvojo gyvenimo stadija, kuri dažnai smarkiai skiriasi nuo suaugėlio ir kurioje dominuoja augimas bei mityba. Stadija baigiasi metamorfoze — transformacija, per kurią organizmas įgauna suaugėlio bruožus. Lervų formų ir vystymosi kelių įvairovė yra didelė: nuo sausumos vabzdžių vikšrų iki jūrinių planktoninių lervų, kurios turi didelę ekologinę ir praktinę reikšmę.
Trochoforo lervos
Echinoderm pluteus lervos
Vikšrai
Evoliucijos teorija
Bene labiausiai paplitusi teorija, paaiškinanti lervų stadijų evoliuciją, yra sklaidos poreikis. Sėdintiems organizmams, tokiems kaip barškuolės ir gaubtagyviai, ir jūros dugno grupėms, tokioms kaip midijos ir krabai, reikia kažkokio būdo perkelti jauniklius į naują teritoriją, nes suaugę jie negali judėti dideliais atstumais. Daugelio rūšių lervos yra gana ilgos pelaginės stadijos (kiek laiko lerva būna vandens storymėje). Per tą laiką lervos maitinasi ir auga, o daugelis rūšių pereina kelias vystymosi stadijas. Pavyzdžiui, dauguma barškuolių perauga per šešias nauplijų lervų stadijas, kol išsirita į cipris, kai nori įsikurti. Lervos minta kitokiu maistu nei suaugėliai ir išsisklaido.
Kita aplinkybė - maži kiaušiniai. Jei gyvūnai deda daug mažų kiaušinių (o taip yra daugumoje atvejų), tada jaunikliai negali gyventi tokio gyvenimo, kokį gyvena suaugusieji. Jie turi gyventi atskirą gyvenimą, kol pasiekia tokį dydį ir pajėgumą, kad galėtų gyventi kaip suaugusieji. Būtent tai ir daro lervos.
Stuburinių kilmė
Ilgai gyvavo teorija, kad stuburinių kilmė slypi transformuotose jūrų vėplių (gaubtagyvių) lervose. Tunikatai yra sėdintys, bet jų lervos yra judrios ir turi kai kurių ankstyviesiems stuburiniams būdingų bruožų. Siūlomas mechanizmas - pedomorfozės procesas, kai suaugusiam žmogui išlieka jaunatviniai bruožai. Genomo analizė rodo, kad gaubtagyviai yra artimiausi gyvi stuburinių giminaičiai.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra lervos?
Atsakymas: Lerva - tai atskira nuo suaugusio gyvūno dauginimosi stadija, kuri tam tikriems gyvūnams išsivysto iš kiaušinėlio.
K: Ar lerva atrodo kaip suaugęs gyvūnas?
Atsakymas: Ne, neturi. Lerva patiria metamorfozę ir augdama keičia formą.
K: Kokie yra gyvūnų, turinčių lervos stadiją, pavyzdžiai?
A: Lervos, lervos ir vikšrai yra keletas lervos stadijos gyvūnų pavyzdžių.
K: Kiek lervos stadijų gali pereiti gyvūnas, kol tampa suaugusiu?
A: Gyvūnas gali pereiti kelias lervos stadijas, kol pasiekia suaugusiojo formą.
K: Kuo skiriasi gyvūnų lervos stadija nuo suaugusiojo dauginimosi stadijos?
A: Lervos stadija yra atskira gyvybės stadija nuo suaugusio gyvūno dauginimosi stadijos, todėl šios dvi stadijos atrodo skirtingai ir turi savitų požymių.
K: Kokią reikšmę turi didelio kiekio kiaušinėlių ir spermatozoidų išleidimas į vandens storymę lervos stadijos jūrų organizmams?
A.: Lervos stadijos jūrų organizmai į vandens storymę gali išleisti daug kiaušinėlių ir spermatozoidų, kad padidintų apvaisinimo ir sėkmingo vystymosi galimybes.
K: Kas yra pelaginė lervos stadija arba pelaginiai kiaušinėliai?
A: Pelaginė lervų stadija arba pelaginiai kiaušinėliai reiškia lervų vystymąsi planktone ir jų gebėjimą pernešti didelius atstumus. Tai būdinga daugumai jūrų bestuburių ir daugeliui žuvų.
Ieškoti