Krabai: apibrėžimas, biologija ir apie 7000 rūšių įvairovė

Krabai priklauso vėžiagyvių (Crustacea) pošeimiui. Kartu su omarais, vėžiais ir krevetėmis jie yra dekapodai (turi aštuonias vaikščiojančias kojas ir du griebiamuosius nagus). Krabai sudaro dešimtakojų būrį, vadinamą Brachyura. Jų trumpą kūną dengia storas egzoskeletas.

Tai itin sėkminga grupė, kurią galima rasti visame pasaulyje. Iš esmės tai sunkiai šarvuoti šarvuočiai. Dauguma krabų gyvena jūros vandenyje, tačiau yra ir tokių, kurie gyvena gėlame vandenyje, o kai kurie - sausumoje. Mažiausi krabai yra žirnio dydžio; didžiausi (japoniniai voragyviai) užauga iki 4 metrų ilgio. Žinoma apie 7 000 rūšių.

Bazinė anatomija ir elgsena

Krabų kūnas susideda iš trumpai sutrumpėjusios krūtinės ir galvos dalies (cefalotoraksas), padengtos kieta krūtine (karapaksu). Svarbiausi bruožai:

• Griebiamieji nagai (chelae) – naudojami maistui laikyti, gynybai ir kartais poravimosi ritualams. Dažnai puikiai išreikšti ir skiriasi tarp patinų ir patelių.
• Aštuonios vaikščiojančios kojos – naudojamos judėjimui; kai kurios rūšys geba greitai bėgioti, kitos – lėtai ropoti ar net kasti.
• Egzoskeletas – suteikia apsaugą, tačiau krabai turi reguliariai jį mesti (ekdisis), kad augtų.
• Lėto vystymosi fazės – daugelis rūšių turi laisvas lervų stadijas (zoea, megalopa), kurios plauko vandenyje tol, kol išvysto tipinį suaugusio krabo kūną.

Gyvenamosios vietos ir ekologinė įvairovė

Krabus galima rasti įvairiausiose aplinkose:

• Marine (jūrinės) ekosistemos – pakrantės, rifai, atviros pakrantės zonos.
• Gėlavandenės sritys – upės, ežerai, drėgnos pelkės.
• Terestrinės rūšys – sausumos krabai (pvz., kokoso krabai ir kiti žemės krabai), kurie dažnai sugrįžta į vandenį daugintis.

Krabai atlieka svarbias ekologines funkcijas: jie yra skerdėjai, plėšrūnai ir skaidytojai, padedantys perdirbti organinę medžiagą, reguliuoti bestuburių populiacijas ir formuoti jūrų dugno struktūras.

Rūšių įvairovė ir morfologinės ypatybės

Yra apie 7 000 žinomų krabų rūšių. Jie labai skiriasi dydžiu, spalva ir formomis. Kai kurie svarbūs pastebėjimai:

• Mažiausi krabai gali būti vos keli milimetrai; didžiausi – japoniniai voragyviai – gali turėti iki ~4 m kojų išskėtimą.
• Daugelis krabų turi kamufliažo spalvas ar dengiantius augalus/šešėlius, kad pasislėptų nuo plėšrūnų arba slaptai medžiotų.
• Yra konvergencijos pavyzdžių: kai kurios anomūrinės grupės (pvz., hermitiniai krabai ir karaliaus krabai) primena tikruosius krabus formos atžvilgiu, nors sistematiškai yra skirtingos.

Mityba ir dauginimasis

Krabų mityba yra įvairi: nuo pūvančios organikos ir dumblų iki aktyvių medžiojimų kitų bestuburių ir žuvų. Kai kurios rūšys specializuotos – pvz., jūros krabai, kurie graužia koralus ar valgo moliuskus.

Dauginimasis dažnai vyksta seklų ar pakrantės zonomis, kur patelė nešioja ikrus po pilvu (abdomenu). Išsirita lervos, kurios praleidžia kelias plaukančias stadijas, kol virsta mažais krabais. Terestriniai krabai dažnai teikia pirmenybę tam tikroms migracijoms, kad nerštųsi jūroje.

Žmogaus reikšmė ir apsauga

Krabai turi didelę ekonominę ir kultūrinę reikšmę: jie gaudomi komerciniais tikslais (maistui), auginami akvakultūroje ir yra svarbi pakrantės turizmo dalis. Tačiau daug rūšių kenčia nuo:

• Pergaudymo ir netvarios žvejybos;
• Buveinių praradimo (seklumų užteršimas, koralų nykimas);
• Taršos, klimato kaitos ir rūgštėjimo, keičiant vandens sąlygas;
• Invazinių rūšių plitimo, trukdančio vietinėms populiacijoms.

Apsaugos priemonės apima ūkininkavimo kontrolę, apsaugotas zonos kūrimą, tinkamą žvejybinę praktiką ir mokslinį stebėjimą.

Įdomūs faktai

• Ne visi, kuriuos vadiname „krabais“, yra tikrieji krabai (Brachyura) – kai kurie priklauso artimoms grupėms, kurios nepriklauso šiai infraorderiai, bet panašios dėl konvergencijos.
• Krabai minta itin įvairiai: kai kurie valo pakrantę nuo nuvirtusių organinių liekanų, kiti kerta koralus ar net naudoja įrankius (retai stebėta elgsena).
• Egzoskeletą metantys procesai (moltavimas) yra ypač pažeidžiami laikotarpiai, per kuriuos krabai yra aktyvūs ir nesudrėkti nuo plėšrūnų.

Krabai – ne tik įdomūs tyrimams, bet ir svarbūs planetos ekosistemų dalyviai. Dėl jų biologinės ir ekologinės įvairovės jie išlieka reikšminga sritis tiek mokslui, tiek žuvininkystei ir gamtos apsaugai.

Struktūra ir gyvenimo būdas

Kūnas

Krabai turi trumpas uodegas. Krabo uodega ir sumažėjęs pilvas yra visiškai paslėpti po krūtinės ląsta. Ji būna sulankstyta po kūnu ir gali būti visai nematoma, nebent krabas būtų apverstas. Paprastai jie turi labai kietą egzoskeletą. Tai reiškia, kad jie gerai apsaugoti nuo plėšrūnų. Krabai yra ginkluoti viena pora nagų. Krabų galima rasti visuose vandenynuose. Kai kurie krabai taip pat gyvena gėlame vandenyje arba gyvena visiškai sausumoje.

Žnyplės

Krabų žnyplės (nagai) yra svarbiausi jų ginklai. Jie atlieka bent tris funkcijas. Žnyplės skirtos grobiui suimti ir suvaldyti. Jei maistas yra vėžiagyvis (moliuskas), žnyplės gali panaudoti jėgą, kad atidarytų arba sulaužytų moliusko kiautą. Žnyplės taip pat naudojamos kovojant patinams ir signalizuojant kitiems krabams.

Maistas

Krabai yra visaėdžiai, jie ėda beveik viską, ką randa. Dažnai tai būna dumbliai, tačiau gyvūninis maistas būtinas gerai jų sveikatai ir vystymuisi. Jie minta moliuskais, kitais vėžiagyviais, kirmėlėmis, grybais ir bakterijomis.

Vikšrinio krabo anatomija

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra krabai?

K.: Kaip vadinama jų eiliškumo eilė tarp dešimtkojų?

K: Ar krabai yra sėkmingi?

K: Kokio dydžio yra mažiausias krabas?

K: Ar visi krabai gyvena jūros vandenyje?

K: Kokio dydžio yra didžiausias krabas?

K: Kiek žinoma krabų rūšių?

Paieška pagal raidę