Krevetės: apibrėžimas, rūšys, biologija ir ekologinė reikšmė

Krevetės: išsamus paaiškinimas apie rūšis, biologiją ir ekologinę reikšmę — jų vaidmenį mitybos grandinėje, buveinių įvairovę ir poveikį aplinkai.

Autorius: Leandro Alegsa

Krevetės - tai maži dekapodiniai vėžiagyviai, kurių grupėje yra tūkstančiai rūšių. Jas dažniausiai skirsto į tris dideles grupes: Caridea, Procarididea ir Dendrobranchiata. Daug krevečių rūšių prisitaikiusios prie labai konkrečių buveinių — nuo atviro vandenyno iki estuarijų ir gėlavandenių upių. Kasdienėje kalboje terminas „krevetė“ vartojamas gana laisvai ir gali reikšti įvairius mažus vėžiagyvius, panašius į šias grupes.

Morfologija ir dydis

Suaugusių krevečių kūnas įprastai yra suskirstytas į galvą ir krūtinę (cephalothorax) bei pilvelį (abdomen). Dydis labai priklauso nuo rūšies: yra mikroskopinių krevečių ir tokios, kurių ilgis siekia kelis dešimtis centimetrų. Žiaunų sandara yra vienas iš požymių, pagal kuriuos biologai skiria tam tikras grupes — pavyzdžiui, Dendrobranchiata žiaunos dažnai būna šakotos (dendritinės) ir skiriasi nuo kitų dekapodų.

Mityba ir elgsena

Daugelis krevečių yra dugno gyventojai ir gali būti filtru besimaitinantys arba rinkti maistą nuo dugno. Kai kurios rūšys yra planktono filtretojai, kitos — visėjos ar grobuonys, valgydamos smulkius bestuburius, nuodingas likučius ar organines daleles. Krevetės dažnai gyvena būriais arba telkiasi į grupes, o pavojui esant jos sugeba staigiai plaukti atgal naudodamos pilvelio raumenis.

Dauginimasis ir gyvenimo ciklas

Krevetės dauginasi kiaušiniais; dauguma rūšių turi planktonines lervines stadijas (pvz., nauplius, protozoea, mysis ir pan.), kurios vėliau transformuojasi į suaugėlius. Gyvenimo trukmė svyruoja nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, priklausomai nuo rūšies ir buveinės sąlygų.

Ekologinė reikšmė

Krevetės atlieka svarbų vaidmenį mitybos grandinėje: jos yra maistas daugeliui žuvų (žuvų), moliuskų, vėliau — net ir didesniems žinduoliams, tokiems kaip banginiai. Dėl savo svarbos maisto tinklelyje krevetės veikia kaip energijos perdavimo grandis tarp planktono, bentoso ir aukštesnių trofinių lygių.

Krevetės ir žmonės

Gaminant maistą, dažnai praktikoje skirtumas tarp „krevečių“ ir kitų panašių vėžiagyvių nusakomas tiesiog jų dydžiu — didesnės rūšys gali būti vadinamos „krevetėmis“ arba „prawn“. Tačiau moksliniu požiūriu skirtumai remiasi anatomija (pvz., žiaunų ir artikuliacijos struktūra), o ne vien tik dydžiu. Maisto pramonėje krevetės yra vienas reikšmingiausių jūrų produktų — jos gaudomos laukinėje gamtoje ir auginamos akvakultūroje.

Aplinkosaugos ir sveikatos aspektai

Krevetės gali toleruoti įvairius sąlygų pokyčius ir tam tikrą užterštumo lygį, tačiau daug rūšių kaupia toksinus ir sunkiuosius metalus savo audiniuose. Dėl to jos gali perduoti taršos medžiagas aukštesniems plėšrūnams (plėšrūnų) ir taip prisidėti prie teršalų koncentrovimosi ekosistemose. Intensyvi krevečių žvejyba ir netvarus akvakultūros praktikavimas gali kenkti buveinėms, todėl svarbus yra tvarus valdymas ir stebėsena.

Biologiniai skirtumai tarp grupių

Nors kasdieniame kalbėjime pavadinimai kartais maišomi, biologiniai skirtumai tarp pagrindinių grupių yra aiškūs. Dendrobranchiata atstovai (kartais vadinami „prawn“) turi specifinę žiaunų struktūrą, o Caridea grupės (dažnai vadinami „krevetėmis“) žiaunos ir kitokia galvos–krūtinės artikuliacija. Šie anatomijos skirtumai — ne tik akademinis niuansas — padeda sistematikams atskirti giminės ir rūšis.

Iššūkiai ir apsauga

Krevečių populiacijos susiduria su keliomis grėsmėmis: perteklinė žvejyba, buveinių nykimas (ypač mangrovės ir estuarijų zonose), klimato kaita ir vandens užterštumas. Apsaugos priemonės apima žvejybos kvotų nustatymą, apsaugotų teritorijų kūrimą, akvakultūros praktikų tobulinimą ir taršos mažinimą. Tvarus vartojimas ir sertifikuotos produkcijos pasirinkimas padeda sumažinti neigiamą poveikį.

Pabaigai: krevetės yra įvairi ir ekologiniu požiūriu reikšminga vėžiagyvių grupė, kurios biologija, vaidmuo ekosistemose ir žmogaus poveikis joms dar turi daug tyrimų ir valdymo poreikių.

Krevečių laimikisZoom
Krevečių laimikis

Maistas

Daugelis krevečių rūšių gaudomos maistui. Paprastai prieš valgant krevetę pašalinama galva ir virškinamasis traktas. Krevečių raumeninės uodegos gali būti valgomos, jos plačiai gaudomos ir auginamos žmonių maistui.

Komercinės krevečių rūšys sudaro 50 mlrd. dolerių vertės pramonę per metus. 2010 m. visa komercinė krevečių produkcija siekė beveik 7 mln. tonų. Krevečių auginimas sparčiai plėtėsi devintajame dešimtmetyje, ypač Kinijoje, ir iki 2007 m. krevečių ūkiuose gautas derlius viršijo laukinių krevečių sugavimą. Krevečių auginimui naudojamos estuarijos dažnai patiria taršos žalą.

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra krevetės?


A: Krevetės - tai maži dekapodiniai vėžiagyviai.

K: Kiek grupių krevečių daugiausia yra?


A.: Krevetės daugiausia skirstomos į tris grupes: Caridea, Procarididea ir Dendrobranchiata.

K: Kiek yra krevečių rūšių?


A: Yra tūkstančiai krevečių rūšių.

K: Kur gyvena krevetės?


A: Suaugusios krevetės yra filtru besimaitinantys dugno gyvūnai, gyvenantys arti dugno.

K: Ar krevetės gali gyventi būriais?


A: Taip, krevetės gali gyventi būriais.

K: Kuo biologiškai skiriasi krevetės nuo krevečių?


A.: Krevetes galima atskirti pagal žiaunų struktūrą. Krevečių žiaunos yra šakotos, o krevečių - ne.

K: Kokia krevečių svarba mitybos grandinėje?


A: Krevetės vaidina svarbų vaidmenį mitybos grandinėje ir yra svarbus maisto šaltinis didesniems gyvūnams - nuo žuvų iki banginių.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3