Kriliai — mažos vėžiagyvės ir jų ekologinė reikšmė

Sužinokite apie krilius — mažus vėžiagyvius, jų milžinišką biomasę, vaidmenį mitybos grandinėje ir ekologinę reikšmę, ypač Antarktidos krilių poveikį ekosistemoms.

Krilis - tai maži, į krevetes panašūs maždaug centimetro ilgio vėžiagyviai, aptinkami visuose pasaulio vandenynuose. Tose vietose, kur yra maistingųjų medžiagų, jų būna didžiuliai būriai - daugiau kaip 10 000 krilių viename kubiniame metre. Jie minta fitoplanktonu ir kiek mažiau zooplanktonu. Krilių dydis ir išvaizda gali skirtis priklausomai nuo rūšies: dauguma rūšių yra kelių milimetrų iki kelių centimetrų ilgio, o kai kurios, pavyzdžiui, Antarktidos kriliai, gali užaugti iki kelių centimetrų.

Kriliai yra labai svarbūs ekologiniu požiūriu, nes jie yra mitybos grandinės apačioje. Jie sudaro didžiausią daugelio gyvūnų mitybos dalį. Pietų vandenyne vienos rūšies - Antarktidos krilių Euphausia superba - biomasė sudaro daugiau kaip 500 000 000 tonų (490 000 000 000 ilgųjų tonų; 550 000 000 000 trumpųjų tonų), t. y. maždaug dvigubai daugiau nei žmonių biomasė. Jomis minta daugybė gyvūnų, įskaitant banginius, ruonius, pingvinus, paukščius, žuvis, kalmarus ir bangininiusryklius. Iš jų daugiau kaip pusė kasmet suvalgoma ir pakeičiama augant ir dauginantis. Be to, kriliai prisideda prie anglies transportavimo į gilesnius vandenyno sluoksnius per savo išmatas ir negyvą organinę medžiagą, taip veikdami anglies ciklą.

Dauguma krilių rūšių atlieka dideles vertikalias migracijas. Nuo kitų vėžiagyvių, pavyzdžiui, tikrųjų krevečių, juos skiria iš išorės matomos žiaunos. Dėl dieninių (dielinių) migracijų kriliai dieną dažnai leidžiasi į gilesnius ir tamsesnius vandenis, o naktį kylą į paviršinį sluoksnį maitintis – taip jie mažina susidūrimo su plėšrūnais riziką ir perneša organinę medžiagą į gilesnius sluoksnius.

Išvaizda, klasifikacija ir gyvenimo ciklas

Kriliai priklauso klasei Malacostraca ir ordinei Euphausiacea. Jie turi segmentuotą kūną, kūno dangalą (kietą išorinį eksoskeletą) ir kelių porų kojas. Daug rūšių turi švytėjimo organus (bioliuminescenciją), kurie padeda bendrauti ir maskuotis tamsoje. Dauginimasis ir gyvenimo ciklas priklauso nuo rūšies bei gyvenamosios vietos: dauguma krilių deda kiaušinėlius, kurie tam tikromis rūšimis leidžiasi į gilesnius vandenis, o lervos vėliau pakyla į paviršių, kur yra daug maisto. Krilių gyvenimo trukmė svyruoja nuo vienerių iki kelių metų.

Mityba ir ekologinė reikšmė

Krilių pagrindinė mityba — fitoplanktonas, bet jos taip pat gali filtruoti smulkų zooplanktoną ar organines daleles. Dėl didelių krilių masių jie atlieka svarbų vaidmenį energijos perdavime nuo fotosintezuojančių organizmų iki didesnių plėšrūnų. Krilių išmatos ir negyvūs kūnai greitai grimzta, taip užnešdami anglies junginius į gilesnius vandenis ir prisidedant prie atmosferos CO2 seklumo mažinimo.

Plėšrūnai ir ekosistemos priklausomybė

Daugelis jūrų gyvūnų tiesiogiai priklauso nuo krilių kaip maisto šaltinio. Pavyzdžiai:

• Didieji žinduoliai — banginiai, kai kurios ruonių rūšys;
• Paukščiai — pvz. pingvinai ir jūriniai paukščiai;
• Žuvys, kalmarai ir kiti vandenyno plėšrūnai.

Intensyvus plėšymasis ir natūralūs svyravimai gali turėti didelį poveikį vietinėms populiacijoms ir visai maisto grandinei.

Žmogaus įtaka ir apsauga

Krilių žvejyba vyksta komerciškai — jų produktai naudojami kaip pašarai, žuvų miltai, maisto papildai (pvz., krilių aliejus). Dėl didelės svarbos ekosistemoms ir potencialių pernelyg intensyvios žvejybos pasekmių, tarptautinės organizacijos, tokios kaip Pietų vandenyno žuvininkystės valdymo institucijos, stebi ir reguliuoja krilių žvejybą. Klimato kaita, vandenyno atšilimas ir rūgštėjimas taip pat kelia riziką krilių populiacijoms, nes keičiasi fitoplanktono prieinamumas, ledų dangos plotas ir dauginimosi sąlygos.

Tyrimai ir valdymas

Mokslininkai tiria krilių ekologiją, biomasę, migracijas ir vaidmenį anglies cikle, kad geriau suprastų jų reikšmę pasauliniam vandenynų sveikumui. Atsakingas valdymas ir tarptautinis bendradarbiavimas yra būtini, kad būtų išsaugotos krilių populiacijos ir su jomis susijusios jūrinės ekosistemos.

Santrauka: kriliai — smulkūs, bet ekologiškai itin svarbūs vėžiagyviai, kurie palaiko daugumą jūrinių maisto tinklų, prisideda prie anglies sekvestracijos ir yra veikiami tiek natūralių svyravimų, tiek žmogaus veiklos bei klimato kaitos.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra krilis?

K: Kuo maitinasi krilis?

K: Kodėl kriliai yra svarbūs ekologiniu požiūriu?

K: Kiek biomasės turi Antarktidos krilis?

K: Kas valgo krilius?

K: Kiek biomasės kasmet suvalgoma?

Paieška pagal raidę