Pingvininiai

Fizinis aprašymas

Visų pingvinų pilvas yra baltas, o nugara - tamsi, dažniausiai juoda. Tai yra tam tikra maskuotė, kuri padeda jiems saugiai plaukti, nes taip jie susilieja su aplinka. Balta ir juoda spalvos sukuria efektą, vadinamą priešpriešiniu šešėliavimu. Kai plėšrūnas, žiūrėdamas iš apačios, mato baltą plaukiojančio pingvino pilvą ir sparnus, jis negali gerai įžiūrėti pingvino, nes šviesa sklinda iš viršaus. Tačiau žiūrint iš viršaus juoda pingvino nugara susilieja su apačioje esančiu tamsiu vandeniu, todėl juos sunku įžiūrėti.

Didžiausių pingvinų ūgis gali siekti beveik 4 pėdų (110 cm), o svoris - beveik 100 svarų (40 kg). Mažiausiųjų pingvinų ūgis siekia tik apie vieną pėdą (32 cm).

Pingvinai turi storą riebalų sluoksnį, kuris padeda jiems išlaikyti šilumą, o jų plunksnos yra labai glaudžiai suspaustos, kad sudarytų dar vieną dangą. Jie taip pat turi vilnonių pūkinių plunksnų sluoksnį, po išorinėmis gyslotomis plunksnomis, kurios padengtos tam tikru aliejumi, todėl yra atsparios vandeniui.

Pingvinai turi tinklines kojas, kuriomis irkluoja vandenyje. Jie nemoka gerai vaikščioti, todėl klampoja. Pingvinai nemoka skraidyti, bet moka labai gerai plaukti. Jų sparnai sustingę, o plaukimo pelekai - maži. Jie gerai girdi ir mato po vandeniu.

Gyvenimas

Dauguma pingvinų per metus deda du kiaušinius, tačiau imperatoriškieji pingvinai deda tik vieną. Po to, kai pingvinai susiporuoja, motina padeda kiaušinį ar kiaušinius ir netrukus išplaukia į vandenyną maitintis. Tėvas ir motina paeiliui saugo kiaušinius, o išsiritę jaunikliai - šilumą. Tėvas, atliekantis mažylio pareigas, neturi ko valgyti. Grįžę iš maitinimosi vietų tėvai pingvinai skambina, kad surastų vienas kitą tarp tūkstančių paukščių. Laikas, kai vienas iš tėvų lieka vienas su kiaušiniais ar jaunikliais ir badauja, gali trukti savaites ar mėnesius, priklausomai nuo to, kokios rūšies pingvinai jie yra. Jei vienas iš tėvų negrįžta, kitas turi palikti kiaušinį ir eiti maitintis.

Dieta

Pingvinai minta kriliais, žuvimis, kalmarais ir kitais vandenyne sugautais smulkiais gyvūnais. Jie gyvena vandenyne. Jie išlipa ant sausumos arba ledo dėti kiaušinių ir auginti jauniklių. Jie ten nevalgo, nes gyvena ten, kur sausumoje nėra jiems tinkamo maisto. Daugumos rūšių paukščiai lizdus suka visi kartu, susibūrę į didžiulę grupę, vadinamą gūžta. Lizdus jie paprastai suka ant žemės, iš akmenų arba purvo.

Pingvinai negali paragauti žuvies. Tai paaiškėjo, kai tyrėjų komanda pastebėjo, kad jiems trūksta kai kurių svarbiausių skonio genų. Atidžiau išnagrinėjus pingvinų DNR paaiškėjo, kad visoms rūšims trūksta veikiančių saldaus, umami ir kartaus skonio receptorių genų. Jiems tai nesvarbu, nes žuvį jie praryja visą, nekramtydami.

Įvairios rūšys

Gyvena 15-20 rūšių (tipų) pingvinų. Šiandien baltasparnis pingvinas paprastai laikomas mažojo pingvino porūšiu. Vis dar neaišku, ar karališkasis pingvinas yra makaroninio pingvino porūšis. Mokslininkai taip pat nėra tikri, ar uoliniai pingvinai yra viena, dvi ar trys rūšys.

Pingvinų sąrašas

• Aptenodytes
• Karališkasis pingvinas (Aptenodytes patagonicus)
• Imperatoriškasis pingvinas (Aptenodytes forsteri)
• Pygoscoscoscelis
• Adélie pingvinas (Pygoscelis adeliae)
• Antarktinis pingvinas (Pygoscelis Antarctica)
• Gentoo pingvinas (Pygoscelis papua)
• Eudyptes (gūbriniai pingvinai)
• Uolinis pingvinas (Eudyptes chrysocome)
• Fiordlando pingvinas (Eudyptes pachyrhynchus)
• Sraiginis pingvinas (Eudyptes robustus)
• Karališkasis pingvinas (Eudyptes schlegeli)
• Stačiasparnis pingvinas (Eudyptes sclateri)
• Makaroninis pingvinas (Eudyptes chrysolophus)
• Megadyptes
• Geltonuodegis pingvinas (Megadyptes antipodes)
• Eudyptula
• Mažasis pingvinas (Eudyptula minor)
• Baltasparnis pingvinas (Eudyptula minor albosignata)
• Afrikinis pingvinas (Spheniscus demersus)
• Magelaninis pingvinas (Spheniscus magellanicus)
• Humbolto pingvinas (Spheniscus humboldti)
• Galapagų pingvinas (Spheniscus mendiculus)

Vaizdai

Susiję puslapiai

• Tuksas (Linux talismanas)