Pingvinai – rūšys, biologija ir paplitimas Pietiniame pusrutulyje

Sužinokite viską apie pingvinų rūšis, jų biologiją ir paplitimą Pietiniame pusrutulyje — nuo Antarktidos iki Galapagų salų.

Pingvinai - Spheniscidae šeimos jūrų paukščiai. Sparnais jie "skraido" po vandeniu, tačiau ore skraidyti negali. Jie minta žuvimi ir kitomis jūros gėrybėmis. Pingvinai deda kiaušinius ir augina jauniklius sausumoje. Yra apie 18 pingvinų rūšių, kurios skiriasi dydžiu, gyvenimo būdu ir buveinėmis.

Pingvinai gyvena tik pietiniame pasaulio pusrutulyje: Antarktidoje, Naujojoje Zelandijoje, pietų Australijoje, Pietų Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Toliausiai į šiaurę jie patenka į Galapagų salas, kur teka šaltoji Humbolto srovė. Pingvinų paplitimą lemia vandens temperatūra, maisto prieinamumas ir buveinių saugumas nuo plėšrūnų.

Rūšys ir dydžiai

Pingvinų rūšys labai įvairios: nuo mažojo pingvino (Eudyptula/Eudyptes rūšys), siekiančio apie 30–40 cm, iki imperatoriškojo pingvino (Aptenodytes forsteri), užaugantio iki 110–120 cm ir sveriančio iki 30 kg. Žymios rūšys:

• imperatoriškasis pingvinas (Aptenodytes forsteri)
• karališkasis pingvinas (Aptenodytes patagonicus)
• Adelės pingvinas (Pygoscelis adeliae)
• brūkšninis (chinstrap) pingvinas (Pygoscelis antarcticus)
• gentū (gentoo) pingvinas (Pygoscelis papua)
• Magelano (Magellanic) pingvinas (Spheniscus magellanicus)
• Humbolto pingvinas (Spheniscus humboldti)
• Galapagų pingvinas (Spheniscus mendiculus)
• afrikietiškasis (jackass) pingvinas (Spheniscus demersus)
• mažasis pingvinas (Eudyptula novaehollandiae)

Biologija ir prisitaikymai

Pingvinai turi daugybę prisitaikymų gyvenimui vandenyje ir šaltyje:

• Sparnai kaip mentės: plokščios ir tvirtos uodega primenančios menteles – skirtos plaukimui ir greitam manevravimui po vandeniu.
• Tankūs, neperšlampami plunksnai: su aliejine danga, saugančia nuo šalčio ir drėgmės.
• Storos riebalinės sankaupos (pojuostė): izoliacijai ir energijos rezervui ekstremaliomis sąlygomis.
• Kūno forma: srautine linija sumažina pasipriešinimą vandenyje.
• Sūriųjų skysčių liaukos: pašalina perteklinį druskų kiekį, gautą su maistu.
• Termoreguliacija: kai kurios rūšys (pvz., imperatoriškieji) susiglaudžia į tankias "grupes" (huddles), kad išsaugotų šilumą per atšiaurias žiemas.

Maistas ir medžioklė

Pingvinai minta žuvimi, krevetėmis (kriliu), kalmarais ir kitomis jūros gyvūnų rūšimis. Medžioja pasitelkdami greitį ir nardymo galimybes. Kai kurios rūšys gali nerti šimtus metrų (imperatorius – iki kelių šimtų metrų gylio) ir išbūti po vandeniu kelias minutes.

Veisimosi ypatumai

Pingvinų veisimosi sezonas priklauso nuo rūšies ir buveinės. Daugelis veisiasi kolonijomis, kuriose saugoma nuo plėšrūnų ir organizuojama bendras jauniklių priežiūros elgesys:

• kiaušinių dėjimas ir inkubacija (pvz., imperatoriškieji patinai inkubuoja kiaušinį ant kojų padengę specialiu šildančiu maišeliu apie 65 dienas);
• djeikčia dažnai poravimasis per keletą sezonų (dauguma rūšių linkusios būti monogamiškos sezono metu);
• jaunikliai su auginančiomis poromis arba "lopšeliais" (crèches), kuriuose jaunieji susiburia saugumo;
• metinis perėjimas (molt) – pingvinai periodiškai išmeta ir atsinaujina plunksną, todėl privalo praleisti laiką sausumoje, nes per tą laiką negali plaukti.

Plėšrūnai ir grėsmės

Gamtoje pingvinus medžioja jūrų plėšrūnai (banginiai, jūrų liūtai, ruoniai) bei skraidantys plėšrūnai (pvz., skua, naudulingi paukščiai, kurie naikina kiaušinius ir jauniklius). Ant salų įvesti žinduoliai (žiurkės, katės, šunys) gali kelti rimtą grėsmę kolonijoms.

Apsaugos būklė ir žmonių poveikis

Daugelis pingvinų rūšių susiduria su grėsmėmis, kurių priežastys yra:

• klimato kaita (keičiasi jūros ledo kiekis, migracijos ir maisto prieinamumas);
• žvejybos spaudimas (maisto šaltinių sumažėjimas dėl pramoninės žvejybos);
• naftos išsiliejimai ir tarša, ypač pavojinga, nes aliejus pažeidžia plunksnų apsaugą;
• turizmo ir buveinių trikdymas netaisyklingai organizuojamose lankymo vietose;
• įvesti plėšrūnai ir ligos.

Kelios rūšys yra ypač pažeidžiamos arba įtrauktos į tarptautinius apsaugos sąrašus: pvz., Galapagų pingvinas ir Afrikos pingvinas yra laikomi pažeidžiamais arba nykstančiomis rūšimis. Apsaugos priemonės apima rezervatų steigimą, žvejybos reguliacijas, naftos išsiliejimų kontrolę bei invazinių rūšių kontrolę.

Įdomybės

• Pingvinai turi kontrastingą spalvinimą: tamsi nugaros dalis ir balta pilvo dalis – tai natūrali kamufliažo forma plėšrūnams po vandeniu.
• Kai kurios rūšys, pvz., Galapagų pingvinai, gyvena netoli pusiaujinės zonos, nes šaltasis srovių poveikis sukuria tinkamas maisto sąlygas.
• Pingvinai yra socialūs paukščiai: kolonijos gali būti labai didelės – nuo kelių dešimčių iki šimtų tūkstančių individų.

Pingvinai yra stulbinanti paukščių grupė, prisitaikiusi prie gyvenimo jūroje ir šaltesnėse sąlygose. Jie atlieka svarbų vaidmenį jūrų ekosistemose, o jų išlikimas priklauso nuo žmonių pastangų saugoti vandenynus ir pakrantes.

Paieška pagal raidę