Linux

Kaip sukurta "Linux

Aštuntajame dešimtmetyje daugelis žmonių mėgo naudoti "Unix" operacinę sistemą. Tačiau kadangi ji ribojo naudotojų galimybes dalytis sistema ir ją tobulinti, kai kurie žmonės sukūrė naują operacinę sistemą, kuri veiktų kaip "Unix", bet kuria galėtų dalytis ir tobulinti bet kas. MINIX, panaši į "Unix", buvo naudojama kaip mokymo priemonė universitetų studentams mokytis, kaip veikia operacinės sistemos. MINIX taip pat ribojo naudotojų dalijimąsi ja ir jos tobulinimą.

Žmonių grupė, vadinama GNU projektu, parašė įvairias naujos operacinės sistemos, vadinamos G.N.U., dalis, tačiau ji neturėjo visų operacinei sistemai reikalingų dalių. 1991 m. Linusas Torvaldsas (Linus Torvalds) pradėjo kurti MINIX pakaitalą, kurį būtų galima naudoti nemokamai ir kuris nieko nekainuotų. Linusas projektą pradėjo dar besimokydamas Helsinkio universitete. Galiausiai tai tapo "Linux" branduoliu.

Linusas Torvaldsas dalijosi "Linux" branduoliu kai kuriose interneto grupėse, skirtose MINIX naudotojams. Linusas pirmą kartą operacinę sistemą pavadino "Freax". Pavadinimas "Freax" atsirado sujungus angliškus žodžius "free" (laisvas) ir "freak" (keistuolis) ir prie pavadinimo pridėjus X, nes "Unix" pavadinime yra X. Kartu su Linusu universitete dirbęs Ari Lemmke buvo atsakingas už serverius, kuriuose buvo saugoma "Freax". Ari nemanė, kad "Freax" yra geras pavadinimas, todėl neatsiklausęs Linuso pavadino projektą "Linux". Vėliau Linusas sutiko, kad "Linux" yra geresnis projekto pavadinimas.

Iš pradžių "Linux" rėmėsi MINIX programinės įrangos kodu. Tačiau, kai G.N.U. sistemos kodas buvo prieinamas nemokamai, jis nusprendė, kad "Linux" būtų gerai, jei ji galėtų naudoti šį kodą, o ne MINIX kodą, nes MINIX neleido žmonėms juo dalytis ar keisti taip, kaip jie norėjo. G.N.U. bendroji viešoji licencija - tai programinės įrangos licencija, kuri leidžia žmonėms keisti bet kurią norimą kodo dalį, jei jie dalijasi visais padarytais pakeitimais su žmonėmis, kuriems perduoda savo programinę įrangą, ir leidžia jiems ją platinti nemokamai arba už tam tikrą kainą. Visa G.N.U. programinė įranga buvo licencijuota pagal G.N.U. Bendrąją viešąją licenciją, todėl Linusas ir kiti prie "Linux" dirbę žmonės taip pat galėjo ja naudotis.

Norėdamas, kad "Linux" branduolys būtų tinkamas naudoti su G.N.U. projekto kodu, Linusas Torvaldsas pradėjo pereiti nuo savo pradinės licencijos (kuri neleido jos parduoti) prie G.N.U. GPL. Linux ir G.N.U. kūrėjai dirbo kartu, siekdami integruoti G.N.U. kodą į Linux ir sukurti laisvą operacinę sistemą.

Nuo 1991 m. tūkstančiai programuotojų ir įmonių, įskaitant "Google", dirbo, kad patobulintų "Linux".

Pingvinas Tuksas

"Linux" talismanas yra animacinis pingvinas Tuksas. Kai žmogus mato pingviną ant programinės ir techninės įrangos, tai reiškia, kad ji veiks su "Linux", o kartais ir su visomis į "Unix" panašiomis sistemomis.

Pingvino idėja kilo "Linux" kūrėjui Linusui Torvaldsui. Šį atvaizdą sukūrė vyras, vardu Larry Ewingas, dalyvaudamas logotipo kūrimo konkurse. Įvaizdis, Tuxas, nelaimėjo, tačiau vėliau jis buvo pasirinktas kaip talismanas.

Dabar "Tux" tapo "Linux", o kartais net atvirojo kodo simboliu. Jį galima pamatyti daugelyje skirtingų vietų, ir dažnai, kai žmonės kalba apie "Linux", jie galvoja apie Tuksą. Tuksas netgi įtrauktas į daugelį vaizdo žaidimų, pavyzdžiui, "Super Tux" (kaip "Super Mario Bros. ), "Tux Racer" (kuriame žaidėjai lenktyniauja su Tuksu nuo apledėjusio kalno) ir "Pingus" (kaip "Lemmings").

Pingvinas Tuksas

Naudoja

Darbalaukio naudojimas

Nors yra tik keletas "Linux" versijų kai kurioms "Mac OS X" ir "Microsoft Windows" programoms tokiose srityse kaip darbalaukio leidyba ir profesionalus garso bei vaizdo įrašų apdorojimas, yra programų, kurių kokybė yra palyginti panaši į "Mac" ir "Windows" skirtų programų kokybę.

Daug nemokamų programų, kurios populiarios "Windows", pavyzdžiui, "Pidgin", "Mozilla Firefox", "LibreOffice", "Chromium", VLC ir GIMP, yra prieinamos ir "Linux". Vis daugiau nuosavybinės darbalaukio programinės įrangos, pavyzdžiui, "Adobe Flash Player", "Spotify" ir "Skype", taip pat galima naudoti "Linux". CrossOver yra nuosavybinis sprendimas, paremtas atvirojo kodo projektu Wine, kuriuo galima naudoti "Windows" programas, tokias kaip "Microsoft Office" ir "Adobe Photoshop", naudojant "Linux".

Serveriai ir superkompiuteriai

"Linux" daugiausia buvo naudojama kaip serverių operacinė sistema ir tapo žinoma daugeliui šios srities atstovų; 2008 m. vasario mėn. "Netcraft" pranešė, kad penkiose iš dešimties geriausių interneto prieglobos bendrovių interneto serveriuose naudojama "Linux". Taip yra dėl jos stabilumo ir veikimo laiko, taip pat dėl to, kad serveriams dažnai nereikalinga darbalaukio programinė įranga su grafine vartotojo sąsaja.

"Linux" paprastai naudojama kaip superkompiuterių operacinė sistema. 2017 m. lapkričio mėn. duomenimis, visuose 500 didžiausių superkompiuterių veikia "Linux".

"Roadrunner" - greičiausias pasaulyje superkompiuteris (nuo 2009 m.), kuriame veikia "Linux".

Tarimas

1992 m. Torvaldsas paaiškino, kaip jis taria žodį "Linux":

“

"li" tariamas su trumpuoju [ee] garsu: palyginkite prInt, mInImal ir kt. 'nux' taip pat yra trumpas, ne diftongas, kaip ir pUt. Iš dalies tai susiję su minix: linux buvo tik mano darbinis šio dalyko pavadinimas, o kadangi parašiau jį vietoj minix savo sistemoje, rezultatas yra toks, koks yra... linus' minix tapo linux.

”

A. Torvaldsas pateikė garso pavyzdį, kuriame girdimas jo paties tarimas anglų ir švedų kalbomis.

Kai kurie anglakalbiai šį pavadinimą taria kaip lee-narks, lee-nix arba lie-nix. Pasak Torvaldso, tai neteisingas tarimas. ^[]

Kodo dydis

2001 m. atlikus "Red Hat Linux 7.1" tyrimą paaiškėjo, kad šis distributyvas turi 30 milijonų kodo eilučių. Tyrimas parodė, kad "Red Hat 7.1" sukurti prireikė maždaug 8 000 metų. Tyrime taip pat teigiama, kad jei visa ši programinė įranga būtų buvusi sukurta nuosavybinėmis priemonėmis, jos sukūrimas Jungtinėse Amerikos Valstijose būtų kainavęs apie 1,08 mlrd. dolerių. 2011 m. kovo 7 d. duomenimis, "Linux" branduolys kainuotų apie 3 mlrd. dolerių.

2013 m. birželį išleistoje "Linux" branduolio 3.10 versijoje yra 15 mln. kodo eilučių, o 2015 m. birželį išleistoje 4.1 versijoje beveik 14 000 programuotojų sukūrė daugiau nei 19,5 mln. kodo eilučių.

Didžioji dalis kodo (apie 71 %) buvo parašyta C programavimo kalba, tačiau buvo naudojama ir daug kitų kalbų, įskaitant C++, asemblerio kalbą, "Perl", "Python", "Fortran" ir įvairias "shell scripting" kalbas. Kiek daugiau nei pusė visų kodo eilučių buvo licencijuotos pagal GPL licenciją.

Skirtingos "Linux" versijos

Norintys įsigyti "Linux" gali atsisiųsti ją iš interneto arba nusipirkti parduotuvėje ar svetainėje. Kartais knygose ir žurnaluose apie "Linux" būna CD arba D.V.D. su "Linux". Bet kuri tam tikra "Linux" versija vadinama "distribucija" arba "distributyvu". Linux versijoje yra Linux branduolys ir G.N.U. programinė įranga bei keletas papildomų programų, kurios gali būti ne G.N.U. Skirtingose versijose yra skirtingų papildomų programų. Daugiausia žmonių naudoja šias versijas:

• "Linux Mint
• Ubuntu
• "Arch Linux
• CentOS
• Debian
• "Fedora"
• Gentoo
• Slackware
• openSUSE
• Mageia

Žmonės gali sumokėti tam tikrą pinigų sumą už versiją, kad galėtų turėti CD-ROM arba DVD ir padėti bendrovei tobulinti versijas. Paprastai, kai kas nors moka, tai daroma tam, kad bendrovė padėtų naudotojui po to, kai jis įdiegs versiją, ir tai vadinama "palaikymu".

"Linux" programinė įranga apima:

• Branduolys ir apvalkalas.
• "Apache" leidžia naudotojams paleisti savo svetainę.
• KDE ir GNOME yra darbalaukio aplinkos.
• "LibreOffice" skirta darbui biure.
• "Mozilla Firefox" yra interneto (žiniatinklio) naršyklė.
• GIMP, "Inkscape" ir "Blender" padeda dirbti su paveikslėliais.
• Tokie žaidimai kaip Tux Racer.
• GNU kompiliatorius.

"Fedora", "Linux" distributyvas

Licencijavimas, prekių ženklas ir pavadinimai

"Linux" branduolio ir daugumos GNU programinės įrangos licencija yra GNU bendroji viešoji licencija (GPL). Pagal GPL reikalaujama, kad kiekvienas, kuris platina "Linux" branduolį, privalo suteikti pirminį kodą (ir bet kokius pakeitimus) gavėjui tomis pačiomis sąlygomis. 1997 m. Linusas Torvaldsas pasakė: "Linux" GPL licencijos suteikimas tikrai buvo geriausias dalykas, kurį kada nors padariau". Kitiems svarbiausiems "Linux" sistemos komponentams gali būti taikomos kitos licencijos; daugeliui bibliotekų taikoma GNU mažesnioji bendroji viešoji licencija (LGPL) - GPL rūšis, kuri yra mažiau apribota, o X langų sistemai taikoma MIT licencija. "Linux" yra Linuso Torvaldso prekės ženklas.

Susiję puslapiai

• Linux distribucijų sąrašas