Linux arba GNU/Linux yra į "Unix" panaši operacinė sistema (tikslingiau – operacinių sistemų šeima), skirta įvairių tipų kompiuteriams. Operacinė sistema – tai programų rinkinys, teikiantis pagrindines instrukcijas, kuriomis valdomos elektroninės kompiuterio dalys, leidžiančias paleisti ir valdyti taikomąsias programas. Linux platinama kaip laisvoji programinė įranga: kiekvienas gali laisvai ją naudoti, peržiūrėti šaltinį, keisti ar dalytis pakeitimais pagal licencijų sąlygas.

Branduolys (kernel) ir sistema

Pagrindinis Linux komponentas yra Linux" branduolys – tai faktinis operacinės sistemos šerdies programinis kodas, atsakingas už procesų tvarkymą, atminties valdymą, įrenginių tvarkykles ir kt. Branduolio samprata geriau apibūdinama per operacinės sistemos branduolį, kurį pirmasis sukūrė Linusas Torvaldsas. Branduolys dažnai derinamas su įvairiais sistemos įrankiais, bibliotekomis ir vartotojo aplinka – tokiu rinkiniu ir yra vadinamas "Linux" distributyvas (trumpinys – distro).

Distribucijų į paketą dažnai įtraukiama pagalbinė sisteminė programinė įranga ir bibliotekos, daug jų teikia GNU projektas; taip pat – paketų tvarkyklės, instaliavimo įrankiai, dokumentacija ir vartotojo sąsajos.

Populiarios distribucijos ir komercinis palaikymas

Tarp plačiai naudojamų laisvųjų distribucijų dažnai minimos Debian", "Fedora" ir "Ubuntu". Komercinį palaikymą ir verslo klasės palaikymo sutartis siūlo tokios distribucijos kaip Red Hat Enterprise Linux ir "SUSE Linux Enterprise Server". Kiekviena distribucija gali turėti skirtingą paketų formatą, atnaujinimų politiką ir palaikomų įrankių rinkinį.

Darbalaukis, serveriai ir specializuotos sistemos

Darbalaukio Linux distribucijose įprastai rasite langų sistemą, tokias kaip X11 arba Wayland, ir darbalaukio aplinką, pavyzdžiui, GNOME arba KDE Plasma, kurios suteikia grafines programų valdymo priemones ir darbalaukio patirtį. Serveriams skirtuose distributyvuose grafinė sąsaja dažnai visai nebūna (grafikos nebuvimas sumažina resursų naudojimą ir saugumo paviršių); serveriuose paplitę sprendimų stekai, pvz., LAMP (Linux, Apache, MySQL/MariaDB, PHP/Perl/Python).

Serveriuose Linux dominuoja – jis veikia tiek standartiniuose tinklo serveriuose, tiek didžiuosiuose kompiuteriuose (pagrindiniuose kompiuteriuose) ir superkompiuteriuose; nuo 2017 m. lapkričio visi TOP500 sąrašo superkompiuteriai naudojo Linux (superkompiuteriuose).

Desktop, nešiojami įrenginiai ir Chromebooks

Nors asmeninių stacionariųjų kompiuterių rinkoje Linux turi mažesnę dalį (apie 2,3 %), jis populiarus tarp techninių vartotojų, kūrėjų ir organizacijų, vertinančių saugumą bei konfigūravimą. Kompiuteriai "Chromebook", kuriuose veikia "Chrome OS" (sukurtas ant Linux branduolio), yra plačiai paplitę JAV švietimo rinkoje ir mažesnės kainos nešiojamųjų kompiuterių segmente.

Įterptosios sistemos ir mobilieji įrenginiai

Linux dažnai naudojamas įterptosiose sistemose, t. y. įrenginiuose, kurių OS integruota į programinę įrangą ir stipriai pritaikyta konkrečiam įrenginiui. Tokie įrenginiai apima maršrutizatorius (maršrutizatoriai), televizorius, skaitmeninius vaizdo įrašymo įrenginius, vaizdo žaidimų konsoles, pramonės automatizacijos įrenginius ir net išmaniuosius laikrodžius. Mobiliajame sektoriuje pats žinomiausias pavyzdys yra Android – mobilioji operacinė sistema, pastatyta ant Linux branduolio, kuri pagal diegimų skaičių pranoksta daugumą bendrosios paskirties operacinių sistemų; 2017 m. kovo duomenimis Android vartotojų skaičius viršijo Microsoft Windows vartotojų skaičių tam tikruose segmentuose.

Licencijavimas, bendruomenė ir plėtra

Linux ekosistemos stiprybė – jos atvira plėtros modelis. Pirminį kodą gali naudoti, keisti ir platinti bet kas, komerciniais ar nekomerciniais tikslais, laikantis atitinkamų licencijų sąlygų, pavyzdžiui, GNU bendrosios viešosios licencijos. Tai sudaro prielaidas plačiam bendradarbiavimui tarp savanorių, įmonių ir akademinių institucijų. Projekto plėtrą koordinuoja branduolio prižiūrėtojai (maintainers) ir Linusas Torvaldsas kaip pagrindinis branduolio palaikytojas, o pridėjimus ir pataisas prižiūri hierarchinė priėmimo sistema.

Saugumas, atnaujinimai ir palaikymas

Linux saugumo modelis apima reguliarias saugumo pataisas, teises ir atskirų procesų apribojimus. Dauguma distribucijų naudoja paketų valdymą (pvz., APT, RPM), leidžiantį patogiai diegti atnaujinimus ir taisymus. Komercinės distribucijos siūlo mokamą palaikymą bei ilgalaikio palaikymo (LTS) versijas, kas svarbu įmonėms ir kritinėms sistemoms.

Techninės savybės ir modernūs pokyčiai

Linux palaiko daugybę failų sistemų (EXT4, XFS, Btrfs ir kt.), virtualizacijos technologijas (KVM, Xen), konteinerizaciją (Docker, Podman) ir pažangias init sistemas (pvz., systemd) bei tinklo valdymo priemones. Dėl atviro kodo bendradarbiavimo dažnai greitai įdiegiamas palaikymas naujai įrangai, tačiau konkretus palaikymas priklauso nuo branduolio versijos ir aparatinės įrangos gamintojo tvarkyklių.

Kaip pasirinkti ir pradėti naudoti

Pradedantiesiems dažnai rekomenduojamos draugiškos distribucijos, tokios kaip Ubuntu ar Fedora; pažangesni vartotojai renkasi Debian arba specializuotus sprendimus. Diegimas paprastai atliekamas iš gyvos (live) laikmenos arba instaliatoriaus su skyrių (partition) valdymu; daugumą įrenginių galima paleisti ir iš USB atmintinės. Prieš diegiant į gamybinę aplinką, verta patikrinti aparatinės įrangos suderinamumą ir pasirinktos distribucijos palaikymo terminus.

Santrauka

Linux – tai plačiausia, atviro kodo pagrindu kuriama operacinių sistemų šeima, apimanti tiek asmeninių kompiuterių darbalaukius, tiek galingiausius serverius ir įterptąją elektroniką. Dėl laisvosios licencijos, plataus bendruomenės palaikymo ir verslo sprendimų palaikymo, Linux tapo kertiniu elementu šiuolaikinėje informacinių technologijų infrastruktūroje.