Google Chrome – apibrėžimas, istorija ir Chromium projektas
Sužinokite viską apie Google Chrome: naršyklės apibrėžimą, istoriją, Chromium atvirojo kodo projektą, plėtros etapus ir svarbiausias funkcijas.
"Google Chrome" yra nemokama "Google" sukurta interneto naršyklė, skirta naršyti tinklalapiams, paleisti žiniatinklio programas ir valdyti interneto turinį. Ji sukurta pasinaudojant įvairių atvirojo kodo projektų komponentais — pavyzdžiui, pradžioje kaip renderavimo variklis buvo naudojamas "WebKit", o JavaScript vykdymui Google sukūrė savo V8 variklį. Nors projektas pasiskolino idėjų ir kai kurių sprendimų iš kitų naršyklių ekosistemų (paminėtina ir Mozilla Firefox kaip svarbi atvirojo kodo naršyklių įtaka), Chrome nevartoja Firefox Gecko renderavimo variklio.
Istorija
Google pirmą viešą beta versiją "Chrome" paskelbė 2008 m. rugsėjo mėn. ir netrukus vėliau išleido stabilią 1.0 versiją. Naršyklė greitai pritraukė dėmesį dėl savo paprastos vartotojo sąsajos, greito JavaScript vykdymo ir naujoviškos daugprocesinės architektūros. Vėliau "Chrome" portuota į kitas operacines sistemas: palaipsniui pasirodė versijos ir OS X, ir "Linux" platformoms (2009–2010 m.). Nuo tada "Chrome" nuolat atnaujinama: Google reguliariai leidžia naujas versijas, pridėdama saugumo pataisas, našumo patobulinimus ir naujas funkcijas.
Chromium projektas
Atvirojo kodo projektas, kuriame vykdomas "Chrome" pagrindas, vadinamas "Chromium". Chromium yra atvirojo kodo repozitorija, iš kurios Google kuria savo komercinę "Chrome" versiją. Chromium teikia daugumą technologijų ir API, tačiau Google Chrome dažnai turi papildomų uždarojo kodo komponentų (pvz., automatinio atnaujinimo įrankį, patentuotus multimedijos kodekus ar prekės ženklo elementus) ir integracijų su Google paslaugomis.
Svarbiausios savybės
- Daugprocesinė architektūra: kiekvienas skirtukas ir plėtinys gali veikti atskirame procesų kontekste, todėl vieno puslapio klaida mažiau paveikia visą naršyklę.
- Sandbox: stiprus izoliavimas tarp procesų gerina saugumą ir apsaugo sistemą nuo kenksmingo kodo.
- V8 JavaScript variklis: greitas scenarijų vykdymas, kuris pagerina dinaminio tinklapio našumą.
- Omnibox: adreso juosta, kuri veikia ir kaip paieškos laukelis, teikia pasiūlymus ir automatinį pildymą.
- Plėtiniai: didelė plėtinių (extensions) ekosistema leidžia praplėsti funkcionalumą.
- Sąsajos paprastumas ir sinchronizacija: prisijungus prie Google paskyros galima sinchronizuoti žymes, istoriją, slaptažodžius ir nustatymus tarp įrenginių.
Sauga ir privatumas
"Chrome" daug investuoja į saugumą: automatiniai atnaujinimai (Google Update), saugumo pataisos, naršyklės skyriavimas (sandbox) ir saugaus naršymo (Safe Browsing) apsauga nuo kenkėjiškų svetainių. Vis dėlto dėl glaudesnės integracijos su Google paslaugomis kyla privatumo diskusijų — vartotojai turėtų atidžiai peržiūrėti sinchronizacijos ir telemetrijos nustatymus bei naudoti papildomas priemones (pvz., privatumo plėtinius), jei to pageidauja.
Versijos ir licencijavimas
Chromium yra atvirojo kodo projektas, kurio kodas skelbiamas viešai ir gali būti naudojamas kitų naršyklių bazėms. Google Chrome — tai komercinis Chromium pagrindas su papildomais, uždarais komponentais ir prekės ženklo elementais. Dėl to kai kurios funkcijos (pvz., DRM palaikymas arba tam tikri multimedijos kodekai) gali būti prieinamos tik "Chrome" arba kitose versijose, paremtose Chromium, bet suimant atitinkamas licencijas.
Pastaba: šiame tekste išlaikyti pradiniai teksto nuorodų elementai, kad būtų užtikrintas nuorodų vientisumas ir informacija liktų susieta su pradiniu turiniu.
Skelbimas
Apie išleidimą ketinta paskelbti 2008 m. rugsėjo 3 d., o žurnalistams ir tinklaraštininkams turėjo būti išsiųstas Scott McCloud komiksas, kuriame būtų paaiškintos naujosios naršyklės funkcijos ir priežastys. Europai skirtos kopijos buvo išsiųstos anksčiau, o vokiečių tinklaraštininkas Philippas Lenssenas iš "Google Blogoscoped", 2008 m. rugsėjo 1 d. gavęs 38 puslapių komikso kopiją, ją skenuotą paskelbė savo svetainėje. Po to "Google" komiksą paskelbė "Google Books" ir savo svetainėje bei pateikė nuorodą į jį savo oficialiame tinklaraštyje kartu su ankstyvo išleidimo paaiškinimu. Nuo 2008 m. rugsėjo 2 d. "Google" savo pagrindiniame puslapyje pateikė nuorodą į "Google Chrome".
Dizainas
Apsauga
Juodieji sąrašai
"Chrome" parsisiunčia dviejų juodųjų sąrašų atnaujinimus (vieno - sukčiavimo ir kito - kenkėjiškų programų) ir įspėja naudotojus, kai jie bando apsilankyti kenksmingoje svetainėje. Šia paslauga taip pat gali naudotis kiti naudodamiesi nemokama vieša API, vadinama "Google Safe Browsing API". Tvarkydama šiuos juoduosius sąrašus, "Google" taip pat praneša į juos įtrauktų svetainių savininkams, kurie gali nežinoti apie kenksmingą programinę įrangą.
Smėlio dėžės
Kiekvienas "Chrome" skirtukas yra apsaugotas nuo kenkėjiškos programinės įrangos diegimo arba nuo to, kad viename skirtuke vykstantys veiksmai galėtų paveikti kituose skirtukuose vykstančius veiksmus. Vadovaujantis mažiausios privilegijos principu, iš kiekvieno proceso atimamos teisės ir jis gali atlikti skaičiavimus, bet negali rašyti failų ar skaityti iš jautrių sričių (pvz., dokumentų, darbalaukio); tai panašu į "Protected Mode", kuris naudojamas "Internet Explorer 7" sistemoje "Windows Vista". Teigiama, kad "Sandbox Team" "paėmė šią esamą procesų ribą ir pavertė ją kalėjimu"; pavyzdžiui, viename skirtuke veikianti kenkėjiška programinė įranga negali išvilioti kredito kortelių numerių, sąveikauti su pele arba nurodyti "Windows" paleisti vykdomąją programą paleidimo metu ir bus nutraukta, kai skirtukas bus uždarytas. Taip įgyvendinamas paprastas kompiuterių saugumo modelis, pagal kurį yra du daugiapakopio saugumo lygiai (naudotojo ir smėlio dėžės), o smėlio dėžė gali reaguoti tik į naudotojo inicijuotas ryšio užklausas.
Įskiepiai
Tokie įskiepiai, kaip "Adobe Flash Player", paprastai nėra standartizuoti, todėl jų negalima apsaugoti kaip skirtukų. Dažnai jie turi veikti pačios naršyklės saugumo lygiu arba aukštesniu. Siekiant sumažinti atakų tikimybę, įskiepiai paleidžiami atskiruose procesuose, kurie palaiko ryšį su atvaizdavimo programa, kuri pati veikia su "labai mažomis privilegijomis" specialiuose kiekvienam skirtukui skirtuose procesuose.
Inkognito
"Chrome" yra inkognito režimas (panašus į "Safari" privataus naršymo ir "Internet Explorer 8" "InPrivate" režimą), kuriuo "galite naršyti internete visiškai konfidencialiai, nes jis neįrašo jokios jūsų veiklos" ir pašalina slapukus. Įjungus langą, "niekas, kas vyksta tame lange, nėra registruojama jūsų kompiuteryje".
Greitis
JavaScript
"Javascript" virtualioji mašina buvo laikoma pakankamai svarbiu projektu, kad ją būtų galima atskirti (kaip "Adobe" / "Mozilla" "Tamarin") ir ja rūpintųsi speciali komanda Danijoje. Esamos realizacijos buvo skirtos "mažoms programoms, kai sistemos našumas ir interaktyvumas nebuvo tokie svarbūs", tačiau interneto programose, pavyzdžiui, "Gmail", "interneto naršyklė išnaudojama maksimaliai, kai kalbama apie DOM manipuliacijas ir "Javascript". Sukurtas "V8 JavaScript" variklis buvo sukurtas siekiant užtikrinti greitį ir atsižvelgiant į tai įdiegtos naujos funkcijos, pavyzdžiui, paslėptas klasių perėjimas, dinaminis kodo generavimas ir tikslus šiukšlių surinkimas. "Google" atlikti bandymai rodo, kad V8 yra maždaug du kartus greitesnis už "Firefox 3" ir "Safari 4 beta".
Vartotojo sąsaja
Pagrindinėje naudotojo sąsajoje yra į "Safari" naršyklę panašios grįžimo atgal, persiuntimo į priekį, atnaujinimo, žymės, ėjimo ir atšaukimo parinktys, o nustatymų vieta primena "Internet Explorer 7/8". Langų minimizavimo, maksimizavimo ir uždarymo mygtukai sukurti pagal "Windows Vista
Pavarų dėžės
Į "Chrome" įtraukta programinė įranga "Gears", į kurią įtraukiamos kūrėjų funkcijos, kurios gali tapti arba netapti žiniatinklio standartais, paprastai susijusios su žiniatinklio programų kūrimu (įskaitant neprisijungus palaikomąsias).
Naujas skirtuko puslapis
"Chrome" pakeičia naršyklės pagrindinį puslapį, rodomą sukūrus naują skirtuką, naujuoju skirtuko puslapiu. Jame rodomos aštuonių dažniausiai lankomų svetainių miniatiūros, dažniausiai ieškomos svetainės, naujausios žymės ir neseniai uždaryti skirtukai. Ši koncepcija pirmą kartą pasirodė "Opera" programoje "Speed Dial".
"Omnibox"
"Omnibox" yra URL langelis kiekvieno skirtuko viršuje, sukurtas pagal "Opera" langelį. Jame yra automatinio užbaigimo funkcija, tačiau ji automatiškai užbaigia tik rankiniu būdu įvestus URL adresus (o ne visas nuorodas), paieškos pasiūlymus, populiariausius puslapius (anksčiau aplankytus), populiarius puslapius (nelankytus) ir teksto paiešką istorijoje. Paieškos variklius taip pat galima užfiksuoti naršyklėje, kai ji naudojama per vietinę naudotojo sąsają, paspaudus Tab.
Iššokantys langai
Iškylantieji langai "yra priskiriami skirtukui, iš kurio jie atėjo", ir nebus rodomi už skirtuko ribų, nebent naudotojas juos aiškiai ištrauks. Neaišku, ar jie taip pat veikia atskirame procese.
Atvaizdavimo variklis
"Chrome" naudoja "WebKit" atvaizdavimo variklį pagal "Android" komandos patarimą. "WebKit" variklis yra paprastas, taupiai naudojantis atmintį, naudingas įterptiesiems įrenginiams ir lengvai išmokstamas naujiems kūrėjams.
Skirtukai
Skirtukai yra pagrindinis "Chrome" naudotojo sąsajos komponentas, todėl jie perkelti į lango viršų, o ne po valdikliais (panašiai kaip "Opera"). Šis subtilus pakeitimas skiriasi nuo daugelio esamų naršyklių su skirtukais, kurių pagrindą sudaro langai su skirtukais. Skirtukus (įskaitant jų būseną) galima sklandžiai perkelti iš vieno lango konteinerio į kitą vilkimu. Kiekvienas skirtukas turi savo valdiklių rinkinį, įskaitant "Omnibox" URL langelį.
Standartai


Pirmoji "Google Chrome" beta versija (1583 sukonstravimas) neišlaikė "Acid3" testo; ji surinko 77/100 balų ir neteisingai atvaizduoja vaizdą. Iš pradžių ji išlaikė "Acid2" testą, tačiau pakeitus dydį jo atlikti nepavyko. Nuo 4 versijos "Google Chrome" išlaikė "Acid1", "Acid2" ir "Acid3" testus.
Web aplikacijos
Interneto programas galima paleisti atskirame supaprastintame lange be "Omnibox" URL lango ir naršyklės įrankių juostos. Tai apriboja naršyklės "Chrome", kad "netrukdytų naudotojui atlikti veiksmų", todėl žiniatinklio programos gali veikti kartu su vietine programine įranga (panašiai kaip "Mozilla Prism", "Adobe AIR" ir "Fluid").
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra "Google Chrome"?
A: "Google Chrome" yra nemokama "Google" sukurta interneto naršyklė, kuri pirmą kartą buvo išleista 2008 m.
K: Ar "Google Chrome" naudoja kitų atvirojo kodo programų dalis?
A: Taip, "Google Chrome" naudoja kitų atvirojo kodo programų, įskaitant "WebKit" ir "Mozilla Firefox", dalis.
K: Iš kur kilęs "Google Chrome" pavadinimas?
A.: Pavadinimas "Google Chrome" kilęs iš interneto naršyklių grafinės vartotojo sąsajos rėmelio arba "chromo".
K.: Kaip vadinamas atvirojo kodo projektas, už kurio slypi "Google Chrome"?
A.: Atvirojo kodo projektas, kuriuo grindžiamas "Google Chrome", vadinamas "Chromium".
K: Kada buvo išleista pirmoji "Google Chrome" versija, skirta "Microsoft Windows"?
A: Pirmoji "Google Chrome" versija, skirta "Microsoft Windows", buvo išleista 2008 m. rugsėjo 2 d.
K: Kada buvo išleistos "Google Chrome" versijos "MacOS" ir "Linux"?
A.: "Google Chrome" versijos "MacOS" ir "Linux" buvo išleistos 2009 m. gruodžio mėn.
K: Ar "Google Chrome" yra nemokama interneto naršyklė?
A: Taip, "Google Chrome" yra nemokama "Google" sukurta interneto naršyklė.
Ieškoti