Vaizdo žaidimai - tai elektroniniai žaidimai, žaidžiami vaizdo ekrane (paprastai televizoriuje, integruotame ekrane, kai žaidžiama nešiojamame kompiuteryje, arba kompiuteryje). Be vaizdinės informacijos, dauguma žaidimų apima ir garso elementus bei valdymo sąsają (valdiklius, klaviatūrą, jutiklinius ekranus ar kitus įvesties įrenginius). Žaidimo tikslas gali būti labai įvairus: nuo aukščiausio rezultato pasiekimo iki pasakojimo patyrimo ir bendravimo su kitais žaidėjais. Yra vieno žaidėjo (single-player) ir daugelio žaidėjų (multiplayer) režimai, o pastaraisiais dešimtmečiais įprasta ir internetinė (online) sąveika bei nuolatiniai turinio atnaujinimai.
Žanrai ir žaidimo mechanikos
Šių žaidimų yra daugybė tipų arba žanrų: vaidmenų žaidimai, šaudyklės, pirmojo asmens šaudyklės, šoninio slinkimo žaidimai ir platforminiai žaidimai - tai tik keletas iš jų. Kiekvienas žanras pasižymi tam tikromis žaidimo mechanikomis ir žaidėjo patirtimi:
- Vaidmenų žaidimai (RPG) – dėmesys personažų vystymui, istorijai, užduotims ir pasirinkimams.
- Veiksmo ir šaudyklės – greitas veiksmas, taiklumą ir reakciją reikalaujantys žaidimai, būna pirmojo ar trečiojo asmens perspektyvoje.
- Platforminiai žaidimai – judėjimas per lygius, šokinėjimas ir kliūčių įveikimas.
- Strateginiai žaidimai – planavimas, išteklių valdymas ir ilgalaikių sprendimų priėmimas (realiojo laiko arba ėjimų pagrindu).
- Simuliatoriai – imituoja realaus pasaulio veiklas: lenktynes, skraidymą, miestų statybą ir kt.
- Indie ir eksperimentiniai žaidimai – mažesni kūrėjų projektai, dažnai orientuoti į kūrybiškumą, naujas idėjas ar meninę išraišką.
Daug žaidimų maišo žanrus (pvz., veiksmo vaidmenų žaidimai arba strateginiai simuliatoriai) ir nuolat atsiranda naujos subkategorijos. Taip pat svarbios žaidimo mechanikos: progresavimo sistemos, lošimo elementai (loot), procedūrinis turinys, permadeath, atviro pasaulio dizainas ir kt.
Platinimas ir konsolės
Vaizdo žaidimai paprastai pateikiami CD, DVD arba skaitmeniniu būdu parsisiunčiami. Anksčiau daugelis žaidimų buvo siunčiami kasetėse. Specializuotas prietaisas, naudojamas vaizdo žaidimams žaisti namuose, vadinamas konsole. Vaizdo žaidimams žaisti buvo naudojama daugybė konsolių ir namų kompiuterių tipų. Vieni pirmųjų buvo Atari 2600, Sega Master System ir Nintendo Entertainment System devintajame dešimtmetyje. Naujesnės vaizdo žaidimų konsolės yra "Xbox One", "PlayStation 4" ir "Nintendo Switch". Visų laikų geriausiai parduodama vaizdo žaidimų konsolė yra "Sony" gaminama "PlayStation 2".
Šiuolaikinės konsolės skiriasi galingumu, valdikliais, palaikomomis žaidimų parduotuvėmis ir paslaugomis. Taip pat atsiranda naujos platformos, pvz., virtualios realybės (VR) įrenginiai ir debesijos (cloud gaming) paslaugos, leidžiančios žaisti per internetą be galingo vietinio įrenginio. Konsolių ir kompiuterių kartos dažnai apibrėžia technologines galimybes — grafika, fizikos varikliai, daugkartinė sąveika ir kt.
Kompiuteriai, emuliacija ir žaidimų išsaugojimas
Kompiuteriais taip pat galima žaisti žaidimus, kurie kartais vadinami kompiuteriniais žaidimais. Senesnėms konsolėms nauji žaidimai nėra dažnai kuriami, nors konsoliniai žaidimai yra emuliuojami asmeniniams kompiuteriams (žr. emuliatorius). Tai reiškia, kad naujais kompiuteriais galima žaisti daugelį senų konsolių žaidimų kartu su tik naujiems kompiuteriams sukurtais žaidimais. Senesni žaidimai dažnai yra populiaresni emuliuoti nei tada, kai jie buvo pradėti pardavinėti, nes juos lengva atsisiųsti.
Emuliacija ir skaitmeninė archyvacija padeda išsaugoti žaidimų paveldą, tačiau teisės į programinę įrangą ir žaidimų kopijavimas kelia teisinių ir etinių klausimų. Kūrėjų ir leidėjų sutikimas, archyvavimo iniciatyvos bei muziejai prisideda prie žaidimų istorijos išsaugojimo.
Nešiojami įrenginiai ir mobilieji žaidimai
Žmonės gali žaisti nešiojamuosius vaizdo žaidimus bet kur. Mobilieji įrenginiai (su tokiomis operacinėmis sistemomis kaip "iOS" ar "Android") taip pat gali atsisiųsti žaidimus, todėl jie yra nešiojamieji žaidimų įrenginiai. Mobilieji telefonai turi daugybę žaidimų, kai kuriuose iš jų naudojamas mobiliųjų konsolių žaidimų emuliatorius. Ne visi asmeninio kompiuterio ar konsolių žaidimai yra mobiliajame telefone ar "iPad" / "iPod" / planšetiniame kompiuteryje.
Mobiliojo žaidimo ekosistema dažnai remiasi programėlių parduotuvėmis (App Store, Google Play), maksimaliu prieinamumu, trumpais žaidimo seansais ir verslo modeliais, tokiais kaip free-to-play su mikrotransakcijomis, prenumeratomis ar reklama. Mobiliosios kontrolės, valdikliai bluetooth ryšiu ir kryžiaus platformos sprendimai leidžia suderinti patirtį tarp įvairių įrenginių.
E-sportas ir socialinė dimensija
Vaizdo žaidimų žaidėjų varžybos vadinamos elektroniniu sportu. E-sportas apima profesionalius turnyrus, komandų organizacijas, rėmėjus, transliacijas ir dideles žiūrovų auditorijas. Populiarūs e-sporto žaidimai apima MOBA (pvz., tam tikrus pavadinimus), šaudykles, kovų žaidimus ir strategijas. Turnyrai vyksta tiek gyvai, tiek internete, o žaidėjai gali siekti profesionalios karjeros, pasiekti priedus ir pinigines premijas.
Be e-sporto, žaidimų bendruomenės svarbios bendrai kultūrai: srautų platformos (pvz., transliacijos), forumai, kūrybinės platformos ir modifikacijos leidžia žaidėjams dalintis turiniu, kurti žemėlapius, scenarijus ir redagacijas. Žaidimai taip pat naudojami edukacijoje, mokymuose ir kūrybiniame mene.
Žaidimų kūrimas ir reguliavimas
Žaidimų kūrimas apima scenarijų rašymą, dizainą, programavimą, grafiką, garso kūrimą ir testavimą. Didesni projektai dažnai dirba komandose su daugybe specialistų, o mažesni — vieno ar kelių kūrėjų. Leidybos modeliai gali būti tradiciniai (leidėjai) arba savarankiški (indie) su crowdfundingo ar skaitmeninio platinimo pagalba.
Žaidimų turinys dažnai vertinamas ir reitinguojamas pagal amžių (pvz., PEGI, ESRB), todėl vartotojai ir tėvai gauti informaciją apie smurtą, kalbą ir kitus elementus. Taip pat daug dėmesio skiriama žaidimų prieinamumui (palaikymas įvairių gebėjimų žaidėjams), duomenų apsaugai ir užkardoms dėl priklausomybės ar lošimo elgesio.
Poveikis ir tendencijos
Vaizdo žaidimai turi daug aspektų: jie gali skatinti problemų sprendimą, kūrybiškumą, socialinį bendravimą ir techninius įgūdžius, bet taip pat kelti susirūpinimą dėl ekrano laiko ir priklausomybės požymių. Naujausios tendencijos apima debesų žaidimus, dirbtinį intelektą žaidimuose, kryžminę platforminę sąveiką, papildytosios ir virtualios realybės pritaikymą bei didesnį dėmesį žaidimų prieinamumui ir įvairovei.
Apibendrinant, vaizdo žaidimai yra dinamiška pramogų sritis, apimanti platų žanrų, platformų ir bendruomenių spektrą — nuo laisvalaikio žaidėjų iki profesionalių e-sporto komandų, nuo istorijų pasakojimo iki technologinių inovacijų.


