Fedora — Linux operacinė sistema: atvirojo kodo distribucija, remiama Red Hat

Fedora — pažangi, saugi atvirojo kodo Linux distribucija, remiama Red Hat; greita, naujausių technologijų palaikymas ir aktyvi bendruomenės plėtra.

Autorius: Leandro Alegsa

29-12-2025 19:06

"Fedora" - tai "Linux" distribucija (arba distributyvas), kurią kuria ir prižiūri bendruomenė per "Fedora Project" ir kurią remia "Red Hat.

Kas yra Fedora?

Fedora sukurta kaip atvirojo kodo, moderni ir reguliariai atnaujinama operacinė sistema. Ji orientuota į naujausias technologijas, saugumą ir aktyvų bendruomenės indėlį į projektą. Fedora dažnai naudojama kaip vieta, kur diegiamos ir testuojamos naujos idėjos prieš jas priimant platesniu mastu į kitas distribucijas arba įmonių produktus.

Pagrindinės savybės

Atnaujinimai ir modernumas: Fedora išsiskiria greitu paketų atnaujinimų ciklu ir naujų technologijų integracija.
Programų tvarkymas: naudoja RPM paketų formatą ir dnf paketų tvarkyklę.
Saugumas: daug dėmesio skiriama saugai — integruotas SELinux, reguliarios saugumo pataisos ir saugi numatytoji konfigūracija.
Stabilumas ir inovacijos: Fedora stengiasi derinti stabilumą su naujovėmis, todėl ji mėgstama kūrėjų ir technologijų entuziastų.
Darbalaukis: numatytasis darbalaukis yra GNOME; tačiau yra ir specializuotų „spin“ leidimų su kitais darbalaukiais.
Containerys ir debesys: stiprus palaikymas konteineriams, orkestracijai ir debesų sprendimams.

Leidimai ir variantai

Fedora siūlo kelias pagrindines leidinio šakas, pritaikytas skirtingiems poreikiams:

Fedora Workstation – orientuota į stalinių kompiuterių vartotojus ir kūrėjus.
Fedora Server – skirta serverių diegimams bei debesijos sprendimams.
Fedora Silverblue – nesikeičianti (immutable) sistema, skirta konteinerinei ir atstatomai darbo eigai.
Fedora IoT – pritaikyta įterptosioms (IoT) sistemoms.
Spins ir Labs – bendruomenės kuriami leidimai su kitais darbalaukiais arba specializuotais įrankiais (pvz., švietimui, mokslui, multimedijai).

Kūrimas ir palaikymas

Projekto vystymą organizuoja Fedora Project, kuriame dalyvauja savanoriai ir organizacijos, o finansinį bei techninį palaikymą suteikia Red Hat. Fedora stipriai prisideda prie atvirojo kodo ekosistemos – daug naujų funkcijų ir pataisų vėliau perkeliamas į kitas platformas ir projektus.

Leidimų ciklas paprastai yra apie 6 mėnesius, o palaikymas kiekvienam leidimui trunka apytiksliai 13 mėnesių (tai leidžia paprastai palaikyti dvi aktyvias versijas tuo pačiu metu).

Kam tinka Fedora?

Fedora tinka vartotojams, kurie nori modernios, saugios ir aktyviai prižiūrimos Linux sistemos. Ji ypač patraukli:

kūrėjams ir programuotojams;
technologijų entuziastams, norintiems išbandyti naujas funkcijas;
įmonių ir vyriausybinių institucijų aplinkose, kur reikalingas aukštas saugumo lygis bei atvirojo kodo sprendimai.

Kaip gauti ir įdiegti

Fedora ISO atvaizdus galima parsisiųsti iš projekto svetainės arba naudojant oficialius atspindžius. Diegimas ir konfigūracija yra standartiniai kaip daugelyje Linux distribucijų: paruošti diegimo laikmeną (USB ar DVD), paleisti kompiuterį iš jos ir sekti diegimo vedlį. Po įdiegimo galima naudoti dnf programų diegimui bei atnaujinimams, taip pat plėtoti sistemą pagal poreikius (įdiegti papildomus darbalaukius, serverio komponentus ar kūrimo įrankius).

Linusas Torvaldsas ir Fedora

Linusas Torvaldsas, Linux" branduolio autorius, yra minėjęs, kad naudojo Fedora, nes ji gerai palaikė jo tuo metu naudojamą PowerPC architektūrą. Dėl to jis priprato prie šios operacinės sistemos ir dalį laiko naudojo Fedora. Tai iliustruoja, kad Fedora kartais yra pasirinkta ir pačių Linux bendruomenės narių dėl techninio palaikymo bei funkcionalumo.

Apibendrinant: Fedora yra dinamiška, bendruomenės paremta distribucija, skirta vartotojams, kurie vertina naujoves, saugumą ir aktyvų dalyvavimą atvirojo kodo bendruomenėje.

Leidiniai

"Fedora Core" 1 - 4

"Fedora Core 1" buvo pirmoji "Fedora" versija, išleista 2003 m. lapkričio 6 d., jos kodinis pavadinimas buvo "Yarrow". Fedora Core 1" buvo pagrįsta "Red Hat Linux 9" ir tiekiama su "Linux" branduolio 2.4.19 versija, darbalaukio aplinkos GNOME 2.4 versija ir KDE (K Desktop Environment) 3.1.4 versija.

"Fedora Core 2" buvo išleista 2004 m. gegužės 18 d., kodiniu pavadinimu "Tettnang". Ji buvo tiekiama su Linux 2.6, GNOME 2.6, KDE 3.2.2 ir SELinux XFree86 buvo pakeista naujesne X.org, sujungta su ankstesne oficialia X11R6 versija, kurioje papildomai buvo daug Xrender, Xft, Xcursor, Xcursor, fontconfig bibliotekų atnaujinimų ir kitų svarbių patobulinimų.

"Fedora Core 3" buvo išleista 2004 m. lapkričio 8 d., kodiniu pavadinimu "Heidelberg". Tai buvo pirmoji "Fedora Core" versija, į kurią įtraukta "Mozilla Firefox" interneto naršyklė ir indų kalbų palaikymas. Šioje versijoje LILO įkrovimo programa pakeista GRUB. Pagal nutylėjimą taip pat buvo įjungta SELinux, tačiau su nauja tiksline politika, kuri buvo ne tokia griežta kaip Fedora Core 2. "Fedora Core 3" buvo tiekiama su GNOME 2.8 ir KDE 3.3. Tai buvo pirmoji versija, kurioje buvo įdiegta nauja "Fedora Extras" saugykla.

"Fedora Core 4" buvo išleista 2005 m. birželio 13 d., kodiniu pavadinimu "Stentz". Ji buvo tiekiama su Linux 2.6.11, KDE 3.4 ir GNOME 2.10. Šioje versijoje buvo įdiegta nauja Clearlooks tema, kurią įkvėpė Red Hat Bluecurve tema. Joje taip pat buvo įdiegtas "OpenOffice.org 2.0" biuro programų paketas ir "Xen" - didelio našumo ir saugi atvirojo kodo virtualizavimo sistema. Taip pat įdiegta "PowerPC" procesoriaus architektūros palaikymas ir daugiau kaip 80 naujų SELinux politikų.

"Fedora Core 5 - 6

Paskutiniuose dviejuose branduoliuose pristatytas specifinis tos versijos meno kūrinys. Ši tendencija išliko ir vėlesnėse "Fedora" versijose.

2006 m. kovo 20 d. buvo išleista "Fedora Core 5", kodiniu pavadinimu "Bordeaux", joje buvo įdiegtas "Fedora Bubbles" piešinys. Tai buvo pirmoji "Fedora" versija, į kurią buvo įtrauktas "Mono" ir su juo sukurti įrankiai, tokie kaip "Beagle", "F-Spot" ir "Tomboy". Joje taip pat pristatytos naujos paketų valdymo priemonės, tokios kaip pup ir pirut (žr. Yellow dog Updater, Modified). Šioje versijoje senoji "LinuxThreads" pakeista vietine POSIX gijų biblioteka.

2006 m. spalio 24 d. išleista "Fedora Core 6", kodiniu pavadinimu "Zod". Šioje versijoje buvo pristatytas "Fedora DNA" piešinys, pakeitęs "Fedora Bubbles" piešinį, naudotą "Fedora Core 5" versijoje. Kodinis pavadinimas kilo iš liūdnai pagarsėjusio piktadario, generolo Zodo, iš Supermeno DC komiksų knygų. Šioje versijoje pradėta naudoti "Compiz" kompozicinių langų tvarkyklė ir AIGLX (technologija, leidžianti standartiniame darbalaukyje naudoti GL pagreitintus efektus). Ji buvo tiekiama su "Firefox 1.5", kaip numatytąja interneto naršykle, ir "Smolt" - priemone, leidžiančia naudotojams informuoti kūrėjus apie jų naudojamą aparatinę įrangą.

Nė vieno iš šių distributyvų neprižiūri "Fedora" projektas.

"Fedora 10

2008 m. lapkričio 25 d. buvo išleista "Fedora 10", kodiniu pavadinimu "Cambridge".

Versijų istorija

Spalva	Reikšmė
Raudona	Leidinys nebepalaikomas
Žalioji	Išleidimas vis dar palaikomas
Mėlyna	Būsimas išleidimas

Projekto pavadinimas	Versija	Kodo pavadinimas	Išleidimo data	Branduolio versija
"Fedora Core	1	Yarrow	2003-11-05	2.4.19
	2	Tettnang	2004-05-18	2.6.5
	3	Heidelbergas	2004-11-08	2.6.9
	4	Stentz	2005-06-13	2.6.11
	5	Bordo	2006-03-20	2.6.15
	6	Zodas	2006-10-24	2.6.18
"Fedora"	7	Moonshine	2007-05-31	2.6.21
	8	Vilkolakis	2007-11-08	2.6.23
	9	Siera	2008-05-13	2.6.25
	10	Kembridžas	2008-11-25	2.6.27
	11	Leonidas	2009-06-09	2.6.29
	12	Constantine	2009-11-17	2.6.31
	13	Goddard	2010-05-11	2.6.33
	14	Laughlin	2010-11-02	2.6.35
	15	Lovelock	2011-05-24	2.6.38
	16	Verne	2011-11-08	3.1.0
	17	Beefy Miracle	2012-05-29	3.3.7
	18	Sferinė karvė	2012 m. pabaiga	3.6
	19	Šredingerio katė	2013-07-02	3.9
	20	Heisenbug	2013-12-17	3.11
	21		2014-12-09	3.17
	22		2015-05-26	4.0
	23		2015-11-03	4.2
	24		2016-06-21	4.5
	25		2016-11-22	4.8
	26		2017-07-11	4.11
	27		2017-11-14	4.13
	28		2018-05-01	4.16
	29		2018-10-30	4.18
	30		2019-04-30	5.0
	31		2019-10-22	5.3
	32		2020-04-21