Humboldto srovė — šalta, mažo druskingumo Ramiojo vandenyno srovė
Humbolto srovė yra šalta, mažo druskingumo vandenyno srovė, tekanti Ramiajame vandenyne palei Pietų Amerikos vakarinę pakrantę. Ji juda į šiaurę nuo pietinio Čilės galo iki šiaurinės Peru dalies ir dažnai vadinama Peru srove, nes smarkus srovės poveikis ypač ryškus prie Peru krantų. Srovė teka ekvatoriaus kryptimi (ekvatoriaus) ir užima zoną, kuri gali siekti apie 1 000 km nuo kranto – tiek horizontalioje, tiek vertikalioje (giliai kylantis vanduo) prasme jos poveikis jaučiamas toli į atvirą vandenyną.
Vandens savybės ir upwellingas
Humboldto srovę charakterizuoja žema temperatūra ir palyginti mažas druskingumas. Jos nepaprastą produktyvumą lemia stiprus pakrantinis upwellingas – vėjas nutima paviršinį vandenį nuo kranto, o iš gilesnių sluoksnių kyla šaltas, turtingas maistinėmis medžiagomis vanduo. Šios maistinės medžiagos (nitratai, fosfatai, silikatas ir kt.) skatina fitoplanktono žydėjimą, o tai palaiko plačią maisto grandinę nuo zooplanktono iki didesnių žuvų, jūrų paukščių ir žinduolių.
Ekologinė reikšmė
Humboldto srovė yra didelė jūros ekosistema, pavadinta Prūsijos gamtininko Aleksandro fon Humboldto vardu. Tai viena iš pagrindinių pasaulio maistinių medžiagų tiekėjų į paviršinius vandenis, todėl palaiko didžiulį jūrinės gyvybės kiekį. Virš Peru upwellingas tęsiasi ištisus metus, o prie Čilės - jis yra stipresnis tik pavasarį ir vasarą. Tai iš dalies lemia sezoninis subtropinio aukšto slėgio centro pasislinkimas, kuris keičia vėjo ir srovių režimą.
Gyvūnija ir žuvininkystė
Apie 18–20 %[] pasaulio sugautos žuvies kilmė yra susijusi su Humboldto srovės regionu. Didžiausios pajamos gaunamos iš pelaginės žuvininkystės: ypač svarbios yra sardinės, ančiuviai ir atlantinės skumbrės. Peruvian ančiuviai (anchoveta) tradiciškai sudaro vieną didžiausių atskirų rūšių žvejybas pasaulyje ir naudojami tiek maisto pramonei, tiek žuvų miltams ir aliejui gaminti.
Toks didelis produktyvumas taip pat palaiko kitus svarbius žuvų išteklius, jūrų žinduolius (ausuotuosius ruonius ir banginius) bei jūrų paukščius. Daugelis paukščių rūšių (pvz., guanajai, kormoranai) ir žinduolių tiesiogiai priklauso nuo mažų pelaginių žuvų gausos; kai šių žuvų stokojama, kenčia visos maisto grandinės dalys.
Sezoniškumas, El Niño ir klimato poveikis
Humboldto srovės produktyvumas yra labai jautrus klimato svyravimams. Periodiniai El Niño reiškiniai (atitinkamai – silpnesnis upwellingas ir šiltesni paviršiniai vandenys) laikinai mažina maistinių medžiagų tiekimą į paviršių, dėl to smarkiai mažėja žuvų gausumas, žūsta paukščiai ir sumažėja žuvininkystės pajamos. Priešingai, La Niña sąlygos sustiprina upwellingą ir produktyvumą. Ilgalaikis klimato atšilimas gali keisti srovės intensyvumą, upwellingo modelius ir migracijos maršrutus, o tai turės pasekmių tiek biologinei įvairovei, tiek žvejybai ir vietos bendruomenių ekonomikai.
Ekonomika, grėsmės ir valdymas
Humboldto srovė yra gyvybiškai svarbi Peru ir Čilės ekonomikoms – ypač žuvininkystei, perdirbimo pramonei ir žuvų miltų gamybai. Tačiau sistema susiduria su keliais pavojais:
- Intensyviis ir (arba) neatsakinga žvejyba, kuri gali išsekinti pagrindines rūšis.
- El Niño reiškiniai, sukeliantys staigius biologinius ir ekonominius svyravimus.
- Klimato kaita, galinti keisti upwellingo intensyvumą ir ekosistemų stabilumą.
- Užterštumas ir pakrančių buveinių naikinimas.
Norint išsaugoti Humboldto srovės produktyvumą, reikalingas integruotas valdymas: mokslinis stebėjimas, tvarūs žvejybos kvotų mechanizmai, jūrų saugomų teritorijų įkūrimas ir tarptautinis bendradarbiavimas, kad būtų apsaugotos tiek biologinės vertybės, tiek vietos gyventojų gyvenimo šaltiniai.
Humboldto srovė yra ne tik biologinis fenomenas, bet ir ekonominė bei kultūrinė vertybė regionui. Jos ateitis priklausys nuo to, kaip bus suvaldytos žvejybos veiklos, kaip bus pasiruošta klimato svyravimams ir kokie sprendimai bus priimti siekiant išlaikyti ilgalaikį ekosistemos tvarumą.
Humboldto srovė
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Humbolto srovė?
A: Humboldto srovė yra šalta, mažo druskingumo vandenyno srovė, tekanti į šiaurę palei vakarinę Pietų Amerikos pakrantę nuo pietinio Čilės galo iki šiaurinės Peru dalies. Ji taip pat vadinama Peru srove ir tęsiasi 1000 km nuo kranto.
K: Kieno vardu ji pavadinta?
A: Humboldto srovė pavadinta Prūsijos gamtininko Aleksandro von Humboldto vardu.
K.: Kodėl ši srovė yra svarbi jūrų ekosistema?
A: Humboldto srovė į paviršinius vandenyno vandenis atneša maistinių medžiagų, kurios palaiko nepaprastai gausią jūrų gyvybę. Šis didelis produktyvumas palaiko kitus svarbius žuvų išteklius, taip pat jūrų žinduolius (ausuotuosius ruonius ir banginius) ir jūrų paukščius.
K.: Kada prie Peru kyla bangavimas?
A: Prie Peru bangavimas vyksta ištisus metus, o prie Čilės - tik pavasarį ir vasarą, nes vasaros mėnesiais pasislenka subtropinis aukšto slėgio centras.
K: Kiek žuvų sugaunama dėl šios srovės?
A: Apie 18-20 % pasaulio žuvų sugaunama Humbolto srovėje.
K: Kokios rūšys aptinkamos šioje srovėje?
A: Šioje srovėje daugiausia aptinkamos pelaginės rūšys, pavyzdžiui, sardinės, ančiuviai ir atlantinės skumbrės.
K: Kas lemia nepaprastą šios srovės produktyvumą?
A: Nepaprastą šios srovės produktyvumą lemia šaltas, maistingųjų medžiagų turtingas vanduo, kylantis į paviršių.
