Ekosistema
Ekosistema - tai didelė gyvų organizmų (augalų, gyvūnų ir mikrobų) bendruomenė tam tikroje teritorijoje. Gyvąsias ir fizines sudedamąsias dalis sieja maistinių medžiagų ciklai ir energijos srautai. Ekosistemos gali būti bet kokio dydžio, tačiau dažniausiai jos būna tam tikrose vietose.
Kiekviena ekosistema turi savo bendruomenę. Pavyzdžiui, akvariumo bendruomenę gali sudaryti mažos žuvytės ir kiti organizmai. Dykumos bendruomenėje gali būti kaktusų, mažų gyvių ir skorpionų. Tvenkinio bendruomenėje gali būti varlių, vabzdžių, gyvių ir augalų, o miško bendruomenėje - triušių, lapių ir pušų. Bendrijos rūšys į populiacijas skirstomos pagal konkrečias buveines ir ekologines nišas ekosistemoje.
Koraliniai rifai yra labai produktyvi jūrų ekosistema.
Drėgnųjų atogrąžų miškų ekosistemose gausu biologinės įvairovės. Tai Gambijos upė Senegale
Ekosistemos pavyzdys
Dinamika
Ekosistemos yra stabilios, bet ne nelanksčios. Jos reaguoja į didelius aplinkos pokyčius, ypač į klimato pokyčius. Pavyzdžiui, pagrindiniai atogrąžų miškai išliko ilgą laiką (kai kuriais atvejais galbūt 50 mln. metų ar daugiau). Keičiantis kritulių kiekiui ir temperatūrai, jie keičiasi. Žinome, kad Amazonės atogrąžų miškai mažėjo ledynmečiu, o šiltesniais laikotarpiais plėtėsi.
Pirminė gamyba
Visų ekosistemų varomoji jėga yra pirminė gamyba. Pirminė gamyba - tai organinių medžiagų gamyba iš neorganinių anglies šaltinių. Tai vyksta per fotosintezę. Ji skatina anglies ciklą, kuris dėl šiltnamio efekto daro įtaką pasaulio klimatui.
Vykstant fotosintezės procesui, augalai gauna šviesos energiją ir ją naudoja anglies dioksidui ir vandeniui sujungti, kad susidarytų angliavandeniai ir deguonis. Fotosintezė, kurią atlieka visi ekosistemos augalai, vadinama bendrąja pirmine produkcija (BPP). Apie 48-60 % GPP sunaudojama augalų kvėpavimui. Likusi dalis vadinama grynąja pirmine produkcija (GPP). Bendrąją fotosintezę riboja įvairūs aplinkos veiksniai. Tarp jų - turimos šviesos kiekis, augalų lapų plotas, skirtas šviesai surinkti (kitų augalų šešėliai riboja fotosintezę), anglies dioksido ir vandens tiekimas bei fotosintezei vykdyti tinkama temperatūra.
Tipai
Kai kurie pagrindiniai ekosistemų tipai:
- Vandens ekosistema
- Jūrų ekosistema
- Gėlo vandens ekosistema
- Ežero ekosistema
- Upės ekosistema
- Šlapynės
- Sausumos ekosistema
- Miškas
- Drėgnieji atogrąžų miškai
- Didžioji Yellowstone'o ekosistema
- Litoralinė zona
- Pakrantės zona
- Dykuma
- Ganyklos
- Tundra
- Taiga
Gėlo vandens ekosistema Gran Kanarijos saloje, priklausančioje Kanarų saloms.
Susiję puslapiai
- Biologinė įvairovė
- Biosferos rezervatas
- Gamtinė aplinka
- Augmenija
- Laukiniai gyvūnai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra ekosistema?
Atsakymas: Ekosistema - tai didelė gyvų organizmų bendruomenė tam tikroje teritorijoje, kurioje gyvieji ir fiziniai komponentai yra susiję tarpusavyje maistinių medžiagų ciklais ir energijos srautais.
K: Kokios yra trys ekosistemoje esančių gyvųjų organizmų rūšys?
A: Trys ekosistemos gyvųjų organizmų tipai yra augalai, gyvūnai ir mikrobai.
K: Kas sieja gyvuosius ir fizinius ekosistemos komponentus?
A: Maistinių medžiagų ciklai ir energijos srautai jungia gyvuosius ir fizinius ekosistemos komponentus.
K: Ar ekosistemos visada yra vienodo dydžio?
Atsakymas: Ne, ekosistemos gali būti bet kokio dydžio.
K.: Ar skirtingose ekosistemose yra skirtingos bendrijos?
A: Taip, kiekviena ekosistema turi savo bendriją.
K: Kokie yra skirtingų ekosistemų bendrijų pavyzdžiai?
A: Skirtingų ekosistemų bendrijų pavyzdžiai: akvariumo bendrija su mažomis žuvytėmis ir kitais organizmais, dykumos bendrija su kaktusais, mažomis gyvatėmis ir skorpionais, tvenkinio bendrija su varlėmis, vabzdžiais, gyvatėmis ir augalais, miško bendrija su triušiais, lapėmis ir pušimis.
Klausimas: Kaip skirstomos ekosistemos bendrijos rūšys?
A: Ekosisteminės bendrijos rūšys į populiacijas skirstomos pagal konkrečias buveines ir ekologines nišas ekosistemoje.
