Ledynmetis – tai ilgai trunkantis Žemės klimato periodas, kai vidutinė orų temperatūra yra žymiai sumažėjusi. Dėl to plečiasi žemynų ledo danga, poliariniai ledo skydai ir kalnų ledynai, kartais dengiantys dideles sausumos dalis.

Kas yra ledynmetis ir kaip jis skiriasi nuo ledynų periodo?

Ledynmetis – paleoklimatologijoje vartojamas terminas, paprastai nurodantis didelio ledo sluoksnio laikotarpį naujausiame pleistocene. Pleistocenas (maždaug prieš 2,58 mln. – 11 700 metų) pasižymėjo keletu didelių šaltesnių ciklų (glacial) ir šiltesnių tarpperių (interglacial). Svarbu atskirti sąvokas: "ledynmetis" arba "ledo amžius" gali reikšti ilgą geologinį laikotarpį, o "glacial" – konkrečią labai šaltą fazę to laikotarpio metu.

Priežastys

Ledynmečių atsiradimą lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai:

  • Žemės orbitos pokyčiai (Milankovičiaus ciklai) – mažėja ar didėja saulės spinduliuotės paskirstymas Žemės paviršiuje priklausomai nuo orbitos ekscentriškumo, ašies nuolydžio ir precesijos ciklų.
  • Atmosferos šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija – mažesnis CO2 ar CH4 kiekis ore vėsina klimatą, atvirkščiai – didėjant dujoms klimatas šyla.
  • Plokščių judėjimas ir geografija – kontinentų išsidėstymas gali keisti vandenynų sroves ir klimato modeliavimo santykius.
  • Vulkaninė veikla ir saulės aktyvumas – laikinai keičia spinduliuotę ir atmosferos skaidrumą, įtakoja temperatūrą.
  • Albedo efektas – plečiantis ledo dangai daugiau saulės spindulių atspindima, tai sustiprina atšalimą.

Pasekmės

Ledynmetis turi daug tiesioginių ir ilgalaikių pasekmių:

  • Jūros lygio kaita: jūros lygis krenta, nes didelė vandens dalis kaupiasi ledo sluoksniuose ties ašigaliais. Pavyzdžiui, Paskutiniojo ledynmečio maksimumo metu (~21 000 metų prieš dabar) jūros lygis buvo maždaug 120–130 m žemiau dabartinio, atidengdami žemės ruožus, kurie šiandien yra po vandeniu.
  • Reljefo kaita: ledynai erozijos ir nuosėdų veikla formuoja morenas, drumlinus, eskerius, U formos slėnius ir kt. Po ledo sluoksnio nutukimo vyksta izostatinis atšokimas – žemynai pamažu kyla.
  • Biodiversiteto ir ekosistemų pasikeitimai: augalija ir gyvūnija persikelia į pietus arba į mažesnio aukščio zonas; daug rūšių nyksta ar išsigelbėja refūgijose.
  • Žmogiškosios pasekmės: žmonių migracijos maršrutai, maisto šaltiniai ir gyvenimo būdas keičiasi; Pleistoceno metu ledynmečiai darė didelę įtaką žmogaus evoliucijai ir migracijoms.
  • Klimato sistemos pertvarka: pokyčiai vandenynų srovių, atmosferinių cirkuliacijų ir anglies ciklo balanso srityse turi ilgalaikes pasekmes.

Kiek trunka ledynmetis?

Ledynmečiai gali tęstis milijonus metų, bet juose pasitaiko trumpesnių šaltų periodų (glacial) ir šiltesnių tarpperių (interglacial). Pavyzdžiui, Pleistoceno glacial fazės dažniausiai truko dešimtims arba šimtams tūkstančių metų, o interglacial fazės – dešimtims tūkstančių metų.

Istoriniai pavyzdžiai

  • Proterozojaus "sniego rutulio" epizodai: žinomi kaip labai giliai užšalę periodai, kai ledo danga galėjo dengti didžiąją planetos dalį; apie tokius įvykius užsimena ir proterozojaus sedimentai.
  • Pleistoceno ledyniniai ciklai: tai serija pakartotinių atšalimo ir atšilimo fazių per pastaruosius ~2,58 mln. metų; jie smarkiai paveikė šiuolaikinį kraštovaizdį ir biologiją.

Kaip mes žinome, kad ledynmetis vyko?

Ledynmečių įrodymus gauname iš įvairių šaltinių: ledynų gręžinių, ledynų šerdžių (ice cores), marininių nuosėdų, polenų analizės, morenų bei kitų reljefo formų. Šios priemonės leidžia atsekti temperatūros svyravimus, atmosferos dujų koncentracijas ir ledynų dinamiką per geologinį laiką.

Apibendrinant, ledynmetis yra kompleksinis klimato reiškinys, kurį lemia tiek vidiniai Žemės sistemos veiksniai, tiek išoriniai (pvz., orbitiniai) procesai. Jo metu keičiasi jūros lygis, kraštovaizdis ir gyvybė, o šių pokyčių palikimas matomas iki šių dienų.