Vidaus jūros (epikontinentinės) — apibrėžimas ir pavyzdžiai
Vidaus jūros (epikontinentinės) — aiškus apibrėžimas, istorija ir pavyzdžiai (Baltijos, Sundance), geologija bei skirtumai. Sužinokite, kaip jos formuojasi ir kodėl svarbios.
Vidaus jūros, dar vadinamos epeirinėmis arba epikontinentinėmis jūromis, yra seklios vandenų telkiniai, dengiantys dalis žemyno. Paprastai tai – plati, nedidelio gylio vandens platybė, kuri susidaro, kai jūra „užlieja“ žemyną.
Formavimas ir priežastys
Epeirinės jūros susidaro dėl keleto priežasčių:
- aukšto pasaulinio (eustatinio) jūros lygio, kai didesnis vandens kiekis padengia žemesnes žemynų dalis;
- geologinių deformacijų – susiformavusių didelių baseinų, žemyninių slėnių ar nuosmukių, kurie prisipildę susijungia su vandenynu;
- vietinės tektonikos ar isostatinio nusėdimo pasekmės, kurios gali nuleisti žemės plokštumą arba sukurti uždarus ar pusiau uždarus baseinus.
Pavyzdžiai ir istoriniai kontekstai
Žemynų istorijoje epeirinės jūros pasitaikė daug kartų. Pavyzdžiui, didelę dabartinės Šiaurės Amerikos dalį juros (juros) periodo metu dengė epikontinentinė jūra, vadinama Sundance'o jūra. Vėlesnėje geologinėje eroje – Kreidos periode – didelę teritoriją užpildė Vakarų vidinė jūra, kuri turėjo didelę reikšmę sedimentacijos ir fosilijų kaupimuisi.
Šiuolaikiniai pavyzdžiai yra Baltijos jūra, kuri dažnai minima kaip pavyzdinė vidaus / epikontinentinė jūra. Nors Šiaurės jūra nėra visiškai uždara vidaus jūra, ji plyti kontinentiniame šelfe, todėl ją taip pat galima laikyti epeirine tam tikra prasme. Hadsono įlanka dažnai laikoma epeirine jūra – jos vidutinis gylis siekia apie 100 pėdų (30 m), tuo tarpu atviros vandenyno įlankos, pavyzdžiui, Bengalijos įlankos, gylis yra iki 2600 m (8000 pėdų). Taigi epeirinės jūros paprastai išsidėsto ant kontinentinėjeplokštėje.
Savybės ir ekologinė reikšmė
- Seklumas: epeirinės jūros dažniausiai yra negilus – tai lemia intensyvią šviesos sklaidą ir aktyvią primarinę produkciją.
- Didelė sedimentacija: artumas krantams ir upių įtaka skatina smėlio, dumblų bei organinių medžiagų kaupimąsi, todėl jos dažnai turi storus nuosėdinius sluoksnius.
- Fosilijų kaupimasis: dėl palankių sąlygų (seklios, o kartais silpnai sūrios arba maišytos) epeirinėse jūrose gerai išsaugomos organizmų liekanos, todėl jos yra svarbios paleontologijai.
- Kintanti druskingumo ir temperatūros aplinka: priklausomai nuo ryšio su atviruoju vandenynu ir upių įnašo, druskingumas gali būti mažesnis nei atviro vandenyno.
- Reikšmė žmogui: epeirinės jūros dažnai turi reikšmingus žvejybos išteklius, naftos ir dujų sandėlius nuosėdose, taip pat įtakoja regioninį klimatą ir navigaciją.
Geologiniai ir klimatiniai procesai
Epeirinės jūros yra glaudžiai susijusios su jūros transgresijų (vandens plėtimasis per žemyną) ir regresijų (vandens atsitraukimas) ciklais. Per ilgus geologinius laikotarpius kintantis jūros lygis, sedimento kaupimasis ir tektonika gali vesti prie vidaus jūros atsiradimo arba jos nunykimo. Tokie ciklai turi įtakos klimato kaitai, biologinės įvairovės pasikeitimams ir naudingųjų iškasenų formavimuisi.
Skirtumai tarp vidaus jūros ir kitų vandens telkinių
- Vidaus (epikontinentinė) jūra – paprastai seklus, didelis vandenų plotas ant žemyno plokštės, gali būti dalinai uždara; labiau geležtinga į vandenų mainus su atviruoju vandenynu nei atviros jūros.
- Atviros įlankos ir vandenynai – dažniausiai gerokai giliau ir turi tiesioginį ryšį su atviruoju vandenynu bei stipresnius vandenų mainus.
- Kontinentinis šelfas – epeirinėms jūroms kartais būdinga panaši padėtis ant šelfo, tačiau terminas „kontinentinis šelfas“ nurodo geologinį šelfo reljefą, o „epeirinė jūra“ – konkretesnį hidrografinį telkinį.
Apibendrinant: vidaus (epikontinentinės) jūros yra svarbūs geologiniai ir ekologiniai dariniai – jos atspindi ilgalaikius jūros lygio svyravimus, tektoninius procesus ir turi didelę reikšmę tiek mokslui, tiek praktinėms žmonių veikloms.
Pavyzdžiai
"Amazon" baseinas
Amazonės baseinas iš pradžių įtekėjo į Ramųjį vandenyną, kai Pietų Amerika ir Afrika buvo Gondvanos dalis.
Suskilus Gondvanai, maždaug prieš 15 milijonų metų (mia) Amazonės išėjimą užblokavo Andų kalnai. Susidarė didžiulė vidaus jūra, kuri kartais drenuojama į šiaurę per dabartinę Venesuelos teritoriją, o paskui išteka į rytus ir įteka į Pietų Atlantą. Palaipsniui ši vidaus jūra virto didžiuliu gėlavandeniu ežeru ir pelkėmis, kur nuosėdos išlygino jos profilį, o jūrų gyventojai prisitaikė prie gyvenimo gėlame vandenyje. Šiandien Amazonės gėluosiuose vandenyse, kuriuose gyvena ir gėlavandenis delfinas, gyvena daugiau kaip 20 rūšių rajų, artimiausių Ramiojo vandenyno rajų rūšių.
Viduržemio jūros regiono
Viduržemio jūra atrodo kaip akivaizdus vidaus jūros pavyzdys, tačiau giliausia jos vieta yra 5 267 m (17 280 pėdų) Jonijos jūros Kalipso gelmėje. Viduržemio jūra yra tikra jūra, kurią beveik išnykusią išspaudė Afrikos judėjimas prieš Europos tektoninę plokštę. Anksčiau ji buvo senovinio Tetiso vandenyno, supusio senąjį pasaulinį superkontinentą Pangėją, dalis. Taigi Viduržemio jūra skiriasi nuo tų vidaus jūrų, kurios yra ant žemyninių plokščių.
Juodoji jūra
Kita vertus, Juodoji jūra yra tikra vidaus jūra, nes ji yra ant žemyninių plokščių, kurios nusileido.
Vakarų vidinis jūrų kelias
Kreidos laikotarpiu nuo Meksikos įlankos iki dabartinės Kanados driekėsi didžiulė vidaus jūra. Didžiąją viduriniosios ir vėlyvosios kreidos laikotarpio dalį ji dalijo Šiaurės Amerikos žemyną į dvi dalis - Laramidiją ir Apalačiją. Jo gylis siekė 2 500 pėdų (760 m), plotis - 600 mylių (970 km), o ilgis - daugiau kaip 2 000 mylių (3 200 km).
"Sundance Sea
Sundance jūra egzistavo Šiaurės Amerikoje mezozojaus eros juros periodo viduryje ir pabaigoje. Tai buvo dabartinio Arkties vandenyno atšaka, kuri driekėsi per dabartinės vakarų Kanados teritoriją į centrinę vakarų JAV dalį. Jūra atsitraukė, kai vakaruose ėmė kilti aukštumos. Nuosėdinėse uolienose, susiformavusiose Sundenso jūroje ir aplink ją, dažnai gausu fosilijų.
Susiję puslapiai
- Endorheinis baseinas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra vidaus jūros?
A: Vidaus jūros, dar vadinamos epeirinėmis arba epikontinentinėmis jūromis, - tai seklios jūros, esančios žemyno dalyje.
K: Kaip susidaro vidaus jūros?
A.: Vidaus jūros susidaro arba dėl aukšto pasaulinio jūros lygio, arba susiformavus dideliems geologiniams baseinams, kurie galiausiai susijungia su vandenynu.
K: Ar žemynų viduje gali būti vidaus jūrų?
A.: Taip, kai kuriais laikotarpiais žemynų viduje būta seklių jūrų.
K: Koks yra dabartinės vidaus jūros pavyzdys?
A: Baltijos jūra yra dabartinės vidaus jūros pavyzdys.
K: Ar Šiaurės jūra yra vidaus jūra?
Atsakymas: Šiaurės jūra nėra vidaus jūra, bet ji yra epeirinė, nes yra kontinentiniame šelfe.
K: Kodėl Hadsono įlanka laikoma epeirine jūra?
A: Hadsono įlanka laikoma epeirine jūra, nes jos gylis vidutiniškai siekia 100 pėdų (30 m) ir ji yra kontinentinėje plokštėje.
K: Kuo vidaus jūros skiriasi nuo epeirinių jūrų?
A: Vidaus jūros yra labiau uždaros nei epeirinės, nors abi yra kontinentinėje plokštėje.
Ieškoti