Hadsono įlanka (Kanada): geografinė apžvalga, dydis ir istorija

Hadsono įlanka (Kanada) — išsami geografinė apžvalga: dydis, krantai, jungtys su Atlanto ir Arkties vandenynais bei įlankos istorija nuo Henrio Hadsono atradimo.

Autorius: Leandro Alegsa

Hadsono įlanka yra įlanka, esanti rytinėje ir centrinėje Kanados dalyje. Tai ketvirtoji pagal dydį pasaulio jūra, kurios plotas - 316 000 kvadratinių mylių (819 000 kvadratinių kilometrų). Šiaurinis ir vakarinis krantai priklauso Nunavutui, pietinis krantas padalytas tarp Manitobos ir Ontarijo, o rytinis krantas priklauso Kvebekui. Su Atlanto vandenynu ją jungia Hadsono sąsiauris, esantis įlankos šiaurės rytuose, o su Arkties vandenynu - Fokso kanalas, esantis įlankos šiaurinėje dalyje.

Ji pavadinta anglų keliautojo Henrio Hadsono vardu, kuris 1610 m. laivu "Discovery" atrado įlanką ir pavadino ją Anglijos vardu.

Geografija ir hidrologija

Hadsono įlanka yra palyginti seklas vandens telkinys, turintis didelius potvynio skirtumus ir platus pakrančių gruntų ruožus. Vidutinis gylis yra palyginti nedidelis — apie 100 metrų, o gilesnės vietos gali siekti maždaug 270 metrų. Įlanką maitina daugelis didelių upių, todėl jos vandenys yra mažiau sūraus druskingumo nei atviros jūros.

Svarbiausios upės, įtekančios į Hadsono įlanką, yra:

  • Nelson
  • Churchill
  • Hayes
  • Severn
  • Albany
Jų intakai atneša didelius kiekius gėlo vandens ir nuosėdų, formuojančių pakrančių ekosistemas.

Klimatas ir ledynų režimas

Hadsono įlanka patiria subarktinį ir arktinį klimatą. Daugelyje rajonų ledas formuojasi rudenį ir išlieka didžiąją metų dalį — tradiciškai įlanka užšąla žiemai nuo rudens iki vėlyvo pavasario arba vasaros pradžios. Ledynų ir plaukiojančio jūrinio ledo kiekis tiesiogiai priklauso nuo metinių temperatūrų ir klimato pokyčių; pastaraisiais dešimtmečiais dėl globalinio atšilimo ledynų laikotarpiai trumpėja, o laivybos sezonas vėliau prasideda ir baigiasi anksčiau.

Gamta ir biologinė įvairovė

Hadsono įlanka turi unikalią ir prisitaikiusią prie atšiaurių sąlygų fauną. Tipinės rūšys:

  • Plėšrūnai: poliariniai lokiai — svarbūs siaurose krantų zonose.
  • Žinduoliai: beluga jūrų kiaulės, įvairios ruoniai (pvz., plaukuotasis ir žieduotasis ruonis).
  • Žuvys: keli rūšių žuvys, prisitaikiusios prie gausaus gėlo vandens įtekančio iš upių.
  • Paukščiai: stambių kolonijų jūros paukščiai, laukinių paukščių migracijos maršrutai ir perėjimo vietos.
Pakrančių ir pelkių buveinės yra svarbios maitinimuisi, nerštavietėms ir jauniklių auginimui, todėl regionas turi ekologinę reikšmę tiek vietinėms bendruomenėms, tiek pasaulinei biologinei įvairovei.

Žmonės, istorija ir kultūra

Hadsono įlanka yra gyventojų, daugiausia Inuitų ir įvairių First Nations bendruomenių (pvz., Cree), tradicinė buveinė. Žmonės čia gyveno ir medžiojo tūkstantmečius, prisitaikydami prie sezoninių ištirpimų ir šaltų sąlygų.

Europos tyrinėjimai prasidėjo XVII a., kai Henris Hadsonas 1610 m. žymiai išplėtė žinias apie įlanką. Vėlesniais šimtmečiais regionas tapo svarbiu kailių prekybos centru. 1670 m. įkurta Hudson’s Bay Company (Hadsono įlankos kompanija) turėjo didelę įtaką regiono ekonomikai ir nuosavybės santykiams.

Šiuolaikinės gyvenvietės prie įlankos yra nedidelės ir retai apgyvendintos. Kai kurios žinomos gyvenvietės ir uostai:

  • Churchill (Manitoba) — svarbus ledinis uostas ir poliarinių lokių stebėjimo vieta;
  • Rankin Inlet, Arviat (Nunavut) — administraciniai ir paslaugų centrai;
  • Moosonee (Ontario) — prie James Bay pietuose, svarbus kraštovaizdžio ir transporto mazgas.

Ekonominė ir strateginė reikšmė

Hadsono įlankos ekonominė veikla tradiciškai apėmė žvejybą, kailių pramonę ir vietinę medžioklę. Dėl sezono ledo pokyčių laivyba ribota, tačiau kai kuriuose uostuose (pvz., Churchill) vykdoma laivyba per trumpą atvirą sezoną. Regionas taip pat domina dėl galimų gamtinių išteklių (iškastinio kuro, mineralų) ir hidroenergetikos potencialo upių baseinuose.

Aplinkos iššūkiai

Hadsono įlanka susiduria su keliais svarbiais aplinkos iššūkiais:

  • klimato kaita ir sumažėjusi jūrinio ledo trukmė, veikianti jūrų ekosistemas ir vietines bendruomenes;
  • didėjančios žmogaus veiklos bei laivybos rizikos (įskaitant kuro nutekėjimą ir triukšmo poveikį gyvūnijai);
  • užteršimas ir bioakumuliacija toksiškų medžiagų vandenyje bei maisto grandinėse.
Sprendžiant šiuos iššūkius, svarbi bendradarbiavimas tarp vietinių bendruomenių, Kanados valdžios institucijų ir tarptautinių organizacijų.

Išvados

Hadsono įlanka yra didelis, ekologiniu ir kultūriniu požiūriu svarbus vandens telkinys Kanados centre. Jos unikalios gamtinės sąlygos, gausios pakrančių zonos ir istorinė reikšmė daro jį svarbiu regionu tiek vietinėms bendruomenėms, tiek mokslininkams ir politikams, besirūpinantiems Arkties ateitimi ir globalaus klimato pokyčių pasekmėmis.

Hadsono įlankos žemėlapisZoom
Hadsono įlankos žemėlapis

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Hadsono įlanka?


A: Hadsono įlanka yra įlanka, esanti Kanados rytų centrinėje dalyje.

K: Koks yra Hadsono įlankos plotas?


A: Hadsono įlankos plotas yra 316 000 kvadratinių mylių (819 000 kvadratinių kilometrų).

K: Kokie krantai priklauso Nunavutui, Manitobai, Ontarijui ir Kvebekui?


Atsakymas: Šiaurinis ir vakarinis krantai priklauso Nunavutui, pietinis krantas padalytas tarp Manitobos ir Ontarijo, o rytinis krantas priklauso Kvebekui.

K: Kaip Hadsono įlanka yra sujungta su Atlanto vandenynu?


A: Hadsono įlanką su Atlanto vandenynu jungia Hadsono sąsiauris, esantis įlankos šiaurės rytuose.

K: Kaip Hadsono įlanka susijusi su Arkties vandenynu?


A: Hadsono įlanką su Arkties vandenynu jungia šiaurinėje įlankos dalyje esantis Fokso kanalas.

K: Kas ir kada atrado Hadsono įlanką?


A.: Hadsono įlanką 1610 m. atrado anglų tyrinėtojas Henris Hadsonas.

K: Kas ir kokiai šaliai pareiškė pretenzijas į Hadsono įlanką?


A: Henris Hadsonas Hadsono įlanką užleido Anglijai.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3