Kvebekas — Kanados prancūziška provincija: geografija, gyventojai, kultūra
Atraskite Kvebeką — didžiausią Kanados prancūzišką provinciją: geografija, gyventojai, unikali prancūzų kultūra, miestai, ekonomika ir gamtos lobiai.
Kvebekas (/kəˈbɛk/ arba /kwɪˈbɛk/; pranc: Québec [kebɛk] ( klausytis)) yra rytinėje Kanados dalyje, esanti tarp Hadsono įlankos ir Šventojo Lorenso įlankos. Tai didžiausia iš dešimties Kanados provincijų pagal plotą ir antra pagal gyventojų skaičių po Ontarijo. Dauguma Kvebeko gyventojų gyvena palei Šventojo Lauryno upės krantus arba netoli jų; provincijos šiaurinės sritys yra rečiau apgyvendintos ir turi atšiauresnį klimatą.
Geografija ir klimatas
Kvebekas dengia didžiulį teritorijos plotą: jame dera pakrančių lygumos prie Šventojo Lauryno upės, kalvotosios Centrinės Kvebeko dalys ir didžiulės priemiesčių bei tundros zonos šiaurėje. Provincijoje yra gausu upių (didelė dalis jų nuteka į Šventąjį Lauryną), ežerų, miškų bei uolėtų regionų. Dėl savo platumos Kvebeko klimatas labai kinta: pietuose vyrauja kontinentinis klimatas su šiltomis vasaromis ir šaltomis žiemomis, o šiaurėje jaučiamas subarktinis ir arktinis klimatą primenantis režimas.
Gyventojai, kalba ir kultūra
Kitaip nei daugelyje kitų Kanados provincijų, dauguma Kvebeko gyventojų kalba prancūziškai — tai yra pagrindinė ir vienintelė valstybinė kalba. Prancūzų kalba formuoja stiprią regioninę kultūrą: leidinius, laikraščius, žurnalus, filmų, televizijos ir radijo programas daugiausia rasite prancūziškai. Tiesa, kvebekietiška kultūra ir prancūzų kalba skiriasi nuo metropoliteninės Prancūzijos dėl istorinių pokyčių, anglizacijos įtakos ir regioninių dialektų — provincijoje yra žodžių ir posakių, atkeliavusių iš angliškojo Kanados konteksto.
- Kalbos įstatymai: Kvebeke galioja griežtesnė prancūzų kalbos apsauga (pvz., žinomas Language Charter / Bill 101 konstrukcijų poveikis), kuri reglamentuoja viešąją valdžią, švietimą ir ženklinimą.
- Demografija: dauguma gyventojų yra prancūzakalbiai québécois; taip pat yra reikšmingos anglų ir imigrantų bendruomenės, bei autochtoninės tautos (inkai, kriai, mohokai ir kt.).
- Kultūra: Kvebekas garsėja muzika, literatūra, kinu, teatro tradicija bei stipriu regioniniu kulinariniu paveldu (pvz., poutine, klevų sirupas ir kt.). Svarbūs renginiai — Monrealio džiazo festivalis, Just for Laughs, Kvebeko žiemos karnavalas (Carnaval de Québec) ir kiti kasmetiniai festivaliai.
Istorija ir politika
Kvebeko istorija glaudžiai susijusi su prancūzų kolonizacija Šiaurės Amerikoje — Kvebeko miestas (Kvebekas) yra vienas seniausių nuolat apgyvendintų Europos įsteigtų miestų Šiaurės Amerikoje. Vėliau regionas perėjo į britų kontrolę, o XX–XXI a. vystėsi kaip svarbi Kanados provincija su stipriu prancūzų kalbos ir kultūros identitetu. Politikoje pastebimos ir nepriklausomybės (suvereniteto) judėjimo bangos: buvo referendumas dėl nepriklausomybės 1980 ir 1995 metais, o politinis debatas apie autonomiją ir santykį su federaline Kanados valdžia Kvebeke išlieka aktualus ir šiandien.
Provincoje veikia savo vykdomoji valdžia ir įstatymų leidžiamoji institucija — Kvebeko Nacionalinė Asamblėja, o administracinė valdžia rūpinasi provincijos reikalais (švietimas, sveikatos apsauga, civilinė teisė ir kt.).
Teisinė sistema
Kvebekas išsiskiria teisiniu dvilypumu: civilinė teisė reglamentuoja privačius santykius ir yra paremta prancūziškos kilmės kodeksais (Civil Code), tuo tarpu federaliniai klausimai ir kai kurios kitos teisės sritys (pvz., baudžiamoji teisė) taikomos bendrosios teisės (common law) principams, kaip ir visoje Kanadoje.
Ekonomika ir gamtiniai ištekliai
Kvebekas turi gausius gamtinius išteklius ir juos aktyviai naudoja darbo vietoms kurti. Provincijos ekonomika apima:
- Hidraulinė energetika: Hydro‑Québec ir didelės hidroelektrinės yra kertinis ekonomikos ir eksporto elementas.
- Gamyba ir technologijos: daug įmonių kuria produktus informacinių ir ryšių technologijų, kosmoso, biotechnologijų ir sveikatos apsaugos pramonės šakoms.
- Žemės ūkis ir maisto pramonė: pienininkystė, sodininkystė ir klevų sirupo gamyba.
- Gamyba ir pramonė: metalurgija, mašinų gamyba ir chemijos pramonė tradiciškai svarbios regionuose aplink Monrealį.
- Gamtiniai ištekliai: miškai, akmens anglis, mineralai ir žvejybos ištekliai — ypač svarbūs regionams šiaurėje ir rytinėje pakrantėje.
Kvebekas taip pat palaiko glaudžius ekonominius ryšius su šiaurės rytų JAV, o Monrealis yra vienas iš svarbiausių prekybos ir pramonės centrų regione.
Didieji miestai ir infrastruktūra
Kvebeko vyriausybė įsikūrusi sostinėje Kvebeke, kuri yra žinoma dėl istorinio senamiesčio ir kultūrinio paveldo. Tačiau didžiausias miestas ir pagrindinis ekonominis centras yra Monrealis, kuriame gyvena daugiausiai provincijos gyventojų ir kuris yra antras pagal dydį miestas Kanadoje. Kiti svarbūs miestai: Gatineau, Sherbrooke, Trois‑Rivières, Saguenay ir Levis.
Transporto infrastruktūra apima didelius oro uostus (Monrealis–Trudeau, Kvebekas–Jean Lesage), tarptautinius keltus, plataus masto kelių tinklą ir geležinkelius, taip pat vidaus laivybą Šventuoju Laurynu.
Švietimas ir mokslas
Kvebekas turi stiprią aukštojo mokslo tradiciją: garsios universiteto įstaigos — McGill, Université de Montréal, Université Laval ir kitos — traukia studentus ir tyrėjus tiek iš Kanados, tiek iš užsienio. Tyrimų centrai ir inovacijų ekosistemos ypač aktyvios IT, biotechnologijų, kosmoso ir medikų srityse.
Aplinkosauga ir gamtinė įvairovė
Provincijoje saugomos didelės gamtos teritorijos — nacionaliniai ir regioniniai parkai bei rezervatai, kuriuose gyvena įvairios gyvūnų rūšys (briedžiai, lokiai, paukščiai ir kt.). Aplinkosaugos klausimai, tokie kaip miškų tvarkymas, vandens kokybė ir klimato kaitos poveikis, yra svarbūs tiek provincijos politikai, tiek bendruomenėms.
Simboliai ir viešasis gyvenimas
Kvebeko vėliava (pilko piešinio viršuje) ir herbas (vaizduojamas aukščiau) yra žinomi simboliai. Provincija turi turtingą menų sceną — nuo populiariosios muzikos iki klasikinio teatro — bei stiprias sporto tradicijas (ledinis ritulys, ir kt.). Viešasis sektorius užtikrina plačią socialinės apsaugos sistemą, įskaitant sveikatos priežiūrą ir švietimą, kuriems daug dėmesio skiriama provincijos lygmeniu.
Apibendrinant: Kvebekas yra didelė, geografiškai ir kultūriškai įvairi Kanados provincija su stipriu prancūzišku identitetu, reikšmingu ekonominiu potencialu ir savitu politiniu gyvenimu; jo vaidmuo Kanados ir Šiaurės Amerikos kontekste išlieka gyvybingas ir dinamiškas.


Kvebeko vėliavos žemėlapis.


Kvebekas (oranžine spalva) Kanadoje (šviesiai geltona spalva)
Išvykimas iš Kanados
Iki 1760 m. Kvebekas priklausė Naujajai Prancūzijai, o paskui buvo kontroliuojamas Didžiosios Britanijos. 1867 m. Kvebekas tapo Kanados konfederacijos provincija. Nuo to laiko kai kurie Kvebeko gyventojai norėjo palikti Kanadą. Kadangi Kvebekas yra daugiausia prancūzakalbė provincija, dauguma ten gyvenančių žmonių mano, kad ji labai skiriasi nuo likusios Kanados dalies, ir nori, kad ji tokia išliktų. Kai kurie mano, kad tam Kvebekas turi palikti Kanadą ir tapti atskira šalimi. Tačiau Kvebeko gyventojai vis dar nesutaria dėl savo vietos Kanadoje.
1980 ir 1995 m. Kvebekas surengė demokratinius balsavimus, kad nuspręstų, ar išstoti iš Kanados. 1995 m. Kvebeko gyventojai 1 % balsų persvara nusprendė pasilikti Kanadoje.
Kvebeko istorija
Pirmieji dabartinio Kvebeko teritorijoje gyveno aborigenai ir inuitai. Šie aborigenai vertėsi medžiokle, rinkimu ir žvejyba. Kai kurie aborigenai, vadinami irokvėjais, augino moliūgus ir kukurūzus. Inuitai žvejojo ir medžiojo banginius bei ruonius dėl kailio ir maisto. Kartais jie kariavo tarpusavyje.
1000 m. vikingai atplaukė ilgomis valtimis iš Skandinavijos. Baskų banginių medžiotojai ir žvejai 1500 m. prekiavo kailiais su aborigenais.
Pirmasis prancūzų tyrinėtojas, pasiekęs Kvebeką, buvo Žakas Kartjė. Jis 1534 m. įplaukė į Šventojo Lauryno upę ir įkūrė koloniją netoli dabartinio Kvebeko miesto.
Samuelis de Šampenas atvyko iš Prancūzijos ir keliavo į Šventojo Lauryno upę. 1608 m. jis įkūrė Kvebeko miestą kaip nuolatinį kailių prekybos postą. Šamplenas pasirašė prekybos ir karines sutartis su aborigenais. Šiaurės Amerikos žemyno gilumą tyrinėjo keliautojai, buriuotojai (coureurs des bois) ir katalikų misionieriai, kurie naudojosi upių kanojomis.
Po 1627 m. Prancūzijos karalius Liudvikas XIII nustatė taisyklę, kad Naujojoje Prancūzijoje gali gyventi tik Romos katalikai. Jėzuitų dvasininkai bandė atversti Naujosios Prancūzijos aborigenus į katalikybę. 1663 m. Naujoji Prancūzija tapo Prancūzijos karališkąja provincija. Nuo 1666 m. iki 1760 m. gyventojų skaičius išaugo nuo maždaug 3 000 iki 60 000 žmonių. Kolonistai statė ūkius Šventojo Lauryno upės pakrantėse.
1753 m. Prancūzija pradėjo statyti keletą fortų Didžiosios Britanijos Ohajo krašte. Didžioji Britanija paprašė prancūzų iškelti fortus, bet prancūzai atsisakė. Iki 1756 m. Prancūzija ir Didžioji Britanija kariavo. 1758 m. britai jūra užpuolė Naująją Prancūziją ir užėmė prancūzų tvirtovę Luizbūre.
1759 m. britų generolas Jamesas Wolfe'as nugalėjo generolą Louis-Josephą de Montcalmą prie Kvebeko miesto. 1763 m. Prancūzija atidavė savo Šiaurės Amerikos žemes Didžiajai Britanijai. 1764 m. Naujoji Prancūzija buvo pervadinta Kvebeko provincija.
1774 m. Didžiosios Britanijos parlamentas priėmė Kvebeko aktą, kuriuo kolonijoje buvo pripažinta prancūzų teisė, katalikų religija ir prancūzų kalba. Kvebeko aktas suteikė Kvebeko gyventojams pirmąją teisių chartiją. Kvebeko aktas sukėlė Amerikos kolonistų pyktį, todėl jie pradėjo Amerikos revoliuciją. 1775 m. Kvebeke buvo sustabdyta Amerikos kontinentinės armijos invazija. 1783 m. Kvebekas atidavė teritoriją į pietus nuo Didžiųjų ežerų naujosioms Jungtinėms Amerikos Valstijoms. 1867 m. Jungtinės Karalystės parlamentas priėmė Britų Šiaurės Amerikos aktą, kuris sujungė daugumą provincijų.
Tylioji revoliucija
1944-1960 m. Kvebeko politikoje dominavo konservatyvi Maurice'o Duplessis vyriausybė, remiama Katalikų bažnyčios. Tylioji revoliucija buvo socialinių ir politinių pokyčių laikotarpis. Tyliosios revoliucijos metu anglai kanadiečiai prarado Kvebeko ekonomikos kontrolę, sumažėjo Romos katalikų bažnyčios reikšmė, Kvebeko vyriausybė perėmė hidroelektrinių bendroves.
1963 m. teroristinė grupuotė, pavadinta Kvebeko išlaisvinimo frontu (FLQ), pradėjo rengti sprogdinimus, apiplėšimus ir išpuolius prieš vyriausybines įstaigas. 1970 m. FLQ pagrobė Didžiosios Britanijos prekybos komisarą Kanadoje Džeimsą Krosą (James Cross). FLQ taip pat pagrobė ir nužudė Kvebeko darbo ministrą ir premjero pavaduotoją Pierre'ą Laportą. Laporto kūnas 1970 m. spalio 17 d. buvo rastas Paul Rose automobilio bagažinėje Monrealio pietinėje pakrantėje. Ministras pirmininkas Pierre'as Trudeau pritaikė Karo priemonių įstatymą, buvo suimti 497 žmonės.
Tylioji revoliucija taip pavadinta todėl, kad jai nebuvo būdingi protestai ar smurtas.
1977 m. naujai išrinkta Renė Lévesque'o Kvebekų partijos vyriausybė pristatė Prancūzų kalbos chartiją. Joje, dažnai vadinamoje 101-uoju įstatymo projektu, prancūzų kalba buvo apibrėžta kaip vienintelė oficiali Kvebeko kalba.
Vyriausybė
Vyriausybė įsikūrusi provincijos sostinėje Kvebeke. Vyriausybei vadovauja karūnai atstovaujantis leitenantas-ginybininkas (tariama "lef-"). Nuo 2019 m. juo yra Michelis Doyonas. Politinis provincijos vadovas yra premjeras. Jis yra Francois Legault iš Kvebeko aušros koalicijos (CAQ), išrinktas 2018 m.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokia yra didžiausia Kanados provincija?
A: Kvebekas yra didžiausia iš dešimties Kanados provincijų pagal dydį.
K: Kokia kalba kalba dauguma Kvebeko gyventojų?
A: Dauguma Kvebeko gyventojų kalba prancūziškai (Kanados prancūzų kalba) ir tai yra vienintelė oficiali kalba.
K: Kokią įtaką Kvebeko kultūrai padarė Kvebekas?
A: Kvebeko kultūrai įtakos turėjo anglakalbė Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos.
K: Kur Kvebeke įsikūrusios vyriausybės įstaigos?
Atsakymas: Kvebeko vyriausybė įsikūrusi sostinėje Kvebeke.
K: Kokiame provincijos mieste gyvena daugiausia žmonių?
A: Daugiausia žmonių provincijoje gyvena Monrealyje, kuris taip pat yra antras pagal dydį Kanados miestas.
K: Kokių gamtinių išteklių turi Kvebekas, dėl kurių kuriamos darbo vietos?
Atsakymas: Kvebekas turi daug gamtinių išteklių, kurie naudojami darbo vietoms kurti.
K: Kokiose pramonės šakose Kvebekas specializuojasi kurdamas produktus?
Kvebekas specializuojasi informacinių ir ryšių technologijų, kosmoso, biotechnologijų ir sveikatos apsaugos pramonės srityse.
Ieškoti