Kvebekas
Kvebekas (/kəˈbɛk/ arba /kwɪˈbɛk/; pranc: Québec [kebɛk] ( klausytis)) - provincija rytinėje Kanados dalyje, esanti tarp Hadsono įlankos ir Šventojo Lorenco įlankos. Tai didžiausia iš dešimties Kanados provincijų pagal dydį. Joje taip pat gyvena antras pagal gyventojų skaičių po Ontarijo. Dauguma Kvebeko gyventojų gyvena palei Šventojo Lauryno upės krantus arba netoli jų. Šiaurinėje provincijos dalyje gyvena nedaug žmonių.
Kitaip nei kitose provincijose, dauguma Kvebeko gyventojų kalba prancūziškai (Kanados prancūzų kalba), o prancūzų kalba yra vienintelė valstybinė kalba. Čia vyrauja stipri prancūzų kalbos kultūra, kurią sudaro prancūzų kalba leidžiami laikraščiai, žurnalai, filmai, televizijos ir radijo laidos. Tačiau jų kultūra ir kalba skiriasi nuo prancūzų daugiausia dėl anglizacijos, nes turi žodžių, atkeliavusių iš didesnių anglakalbių Kanados dalių.
Kvebeko vyriausybė įsikūrusi sostinėje Kvebeke, kuris yra vienas seniausių Šiaurės Amerikos miestų. Tačiau daugiausiai žmonių provincijoje gyvena Monrealyje, kuris taip pat yra antras pagal dydį miestas visoje Kanadoje.
Kvebekas turi daug gamtinių išteklių, kurie naudojami darbo vietoms kurti. Kvebekas taip pat turi daug įmonių, kurios kuria produktus informacinių ir ryšių technologijų, kosmoso, biotechnologijų ir sveikatos apsaugos pramonės šakoms. Kvebekas taip pat užmezgė glaudžius ryšius su šiaurės rytų JAV.
Kvebeko vėliavos žemėlapis.
Kvebekas (oranžine spalva) Kanadoje (šviesiai geltona spalva)
Išvykimas iš Kanados
Iki 1760 m. Kvebekas priklausė Naujajai Prancūzijai, o paskui buvo kontroliuojamas Didžiosios Britanijos. 1867 m. Kvebekas tapo Kanados konfederacijos provincija. Nuo to laiko kai kurie Kvebeko gyventojai norėjo palikti Kanadą. Kadangi Kvebekas yra daugiausia prancūzakalbė provincija, dauguma ten gyvenančių žmonių mano, kad ji labai skiriasi nuo likusios Kanados dalies, ir nori, kad ji tokia išliktų. Kai kurie mano, kad tam Kvebekas turi palikti Kanadą ir tapti atskira šalimi. Tačiau Kvebeko gyventojai vis dar nesutaria dėl savo vietos Kanadoje.
1980 ir 1995 m. Kvebekas surengė demokratinius balsavimus, kad nuspręstų, ar išstoti iš Kanados. 1995 m. Kvebeko gyventojai 1 % balsų persvara nusprendė pasilikti Kanadoje.
Kvebeko istorija
Pirmieji dabartinio Kvebeko teritorijoje gyveno aborigenai ir inuitai. Šie aborigenai vertėsi medžiokle, rinkimu ir žvejyba. Kai kurie aborigenai, vadinami irokvėjais, augino moliūgus ir kukurūzus. Inuitai žvejojo ir medžiojo banginius bei ruonius dėl kailio ir maisto. Kartais jie kariavo tarpusavyje.
1000 m. vikingai atplaukė ilgomis valtimis iš Skandinavijos. Baskų banginių medžiotojai ir žvejai 1500 m. prekiavo kailiais su aborigenais.
Pirmasis prancūzų tyrinėtojas, pasiekęs Kvebeką, buvo Žakas Kartjė. Jis 1534 m. įplaukė į Šventojo Lauryno upę ir įkūrė koloniją netoli dabartinio Kvebeko miesto.
Samuelis de Šampenas atvyko iš Prancūzijos ir keliavo į Šventojo Lauryno upę. 1608 m. jis įkūrė Kvebeko miestą kaip nuolatinį kailių prekybos postą. Šamplenas pasirašė prekybos ir karines sutartis su aborigenais. Šiaurės Amerikos žemyno gilumą tyrinėjo keliautojai, buriuotojai (coureurs des bois) ir katalikų misionieriai, kurie naudojosi upių kanojomis.
Po 1627 m. Prancūzijos karalius Liudvikas XIII nustatė taisyklę, kad Naujojoje Prancūzijoje gali gyventi tik Romos katalikai. Jėzuitų dvasininkai bandė atversti Naujosios Prancūzijos aborigenus į katalikybę. 1663 m. Naujoji Prancūzija tapo Prancūzijos karališkąja provincija. Nuo 1666 m. iki 1760 m. gyventojų skaičius išaugo nuo maždaug 3 000 iki 60 000 žmonių. Kolonistai statė ūkius Šventojo Lauryno upės pakrantėse.
1753 m. Prancūzija pradėjo statyti keletą fortų Didžiosios Britanijos Ohajo krašte. Didžioji Britanija paprašė prancūzų iškelti fortus, bet prancūzai atsisakė. Iki 1756 m. Prancūzija ir Didžioji Britanija kariavo. 1758 m. britai jūra užpuolė Naująją Prancūziją ir užėmė prancūzų tvirtovę Luizbūre.
1759 m. britų generolas Jamesas Wolfe'as nugalėjo generolą Louis-Josephą de Montcalmą prie Kvebeko miesto. 1763 m. Prancūzija atidavė savo Šiaurės Amerikos žemes Didžiajai Britanijai. 1764 m. Naujoji Prancūzija buvo pervadinta Kvebeko provincija.
1774 m. Didžiosios Britanijos parlamentas priėmė Kvebeko aktą, kuriuo kolonijoje buvo pripažinta prancūzų teisė, katalikų religija ir prancūzų kalba. Kvebeko aktas suteikė Kvebeko gyventojams pirmąją teisių chartiją. Kvebeko aktas sukėlė Amerikos kolonistų pyktį, todėl jie pradėjo Amerikos revoliuciją. 1775 m. Kvebeke buvo sustabdyta Amerikos kontinentinės armijos invazija. 1783 m. Kvebekas atidavė teritoriją į pietus nuo Didžiųjų ežerų naujosioms Jungtinėms Amerikos Valstijoms. 1867 m. Jungtinės Karalystės parlamentas priėmė Britų Šiaurės Amerikos aktą, kuris sujungė daugumą provincijų.
Tylioji revoliucija
1944-1960 m. Kvebeko politikoje dominavo konservatyvi Maurice'o Duplessis vyriausybė, remiama Katalikų bažnyčios. Tylioji revoliucija buvo socialinių ir politinių pokyčių laikotarpis. Tyliosios revoliucijos metu anglai kanadiečiai prarado Kvebeko ekonomikos kontrolę, sumažėjo Romos katalikų bažnyčios reikšmė, Kvebeko vyriausybė perėmė hidroelektrinių bendroves.
1963 m. teroristinė grupuotė, pavadinta Kvebeko išlaisvinimo frontu (FLQ), pradėjo rengti sprogdinimus, apiplėšimus ir išpuolius prieš vyriausybines įstaigas. 1970 m. FLQ pagrobė Didžiosios Britanijos prekybos komisarą Kanadoje Džeimsą Krosą (James Cross). FLQ taip pat pagrobė ir nužudė Kvebeko darbo ministrą ir premjero pavaduotoją Pierre'ą Laportą. Laporto kūnas 1970 m. spalio 17 d. buvo rastas Paul Rose automobilio bagažinėje Monrealio pietinėje pakrantėje. Ministras pirmininkas Pierre'as Trudeau pritaikė Karo priemonių įstatymą, buvo suimti 497 žmonės.
Tylioji revoliucija taip pavadinta todėl, kad jai nebuvo būdingi protestai ar smurtas.
1977 m. naujai išrinkta Renė Lévesque'o Kvebekų partijos vyriausybė pristatė Prancūzų kalbos chartiją. Joje, dažnai vadinamoje 101-uoju įstatymo projektu, prancūzų kalba buvo apibrėžta kaip vienintelė oficiali Kvebeko kalba.
Vyriausybė
Vyriausybė įsikūrusi provincijos sostinėje Kvebeke. Vyriausybei vadovauja karūnai atstovaujantis leitenantas-ginybininkas (tariama "lef-"). Nuo 2019 m. juo yra Michelis Doyonas. Politinis provincijos vadovas yra premjeras. Jis yra Francois Legault iš Kvebeko aušros koalicijos (CAQ), išrinktas 2018 m.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokia yra didžiausia Kanados provincija?
A: Kvebekas yra didžiausia iš dešimties Kanados provincijų pagal dydį.
K: Kokia kalba kalba dauguma Kvebeko gyventojų?
A: Dauguma Kvebeko gyventojų kalba prancūziškai (Kanados prancūzų kalba) ir tai yra vienintelė oficiali kalba.
K: Kokią įtaką Kvebeko kultūrai padarė Kvebekas?
A: Kvebeko kultūrai įtakos turėjo anglakalbė Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos.
K: Kur Kvebeke įsikūrusios vyriausybės įstaigos?
Atsakymas: Kvebeko vyriausybė įsikūrusi sostinėje Kvebeke.
K: Kokiame provincijos mieste gyvena daugiausia žmonių?
A: Daugiausia žmonių provincijoje gyvena Monrealyje, kuris taip pat yra antras pagal dydį Kanados miestas.
K: Kokių gamtinių išteklių turi Kvebekas, dėl kurių kuriamos darbo vietos?
Atsakymas: Kvebekas turi daug gamtinių išteklių, kurie naudojami darbo vietoms kurti.
K: Kokiose pramonės šakose Kvebekas specializuojasi kurdamas produktus?
Kvebekas specializuojasi informacinių ir ryšių technologijų, kosmoso, biotechnologijų ir sveikatos apsaugos pramonės srityse.
