Skandinavija
Skandinavija - tai Šiaurės Europos šalių grupė. Skandinavijai priklauso Danija, Norvegija ir Švedija. Kai kurie žmonės taip pat mano, kad Suomija yra Skandinavijos dalis. Kiti taip pat sako, kad Islandija ir Farerų salos turėtų būti priskiriamos prie Skandinavijos. Dažniausiai žodis "Skandinavija" vartojamas kalbant apie vietas, kuriose žmonės kalba skandinavų kalbomis (dar vadinamomis šiaurės germanų kalbomis). Skandinavų kalbos (švedų, norvegų, danų) yra labai panašios viena į kitą, ir daugelis skandinavų supranta kai kurias kitas kalbas.
Ką žmonės turi omenyje sakydami "Skandinavija", priklauso nuo to, kas jiems tuo metu atrodo svarbu. Dažniausiai, kai žmonės nori pakalbėti apie žemėlapius, gamtinius žemės darinius ir ekonomikos veikimą, jie sako, kad Suomija yra Skandinavijos dalis, o Islandija - ne. Kai žmonės nori kalbėti apie istoriją ir kalbas, kuriomis žmonės kalba, jie sako, kad Islandija yra Skandinavijos dalis, o Suomija - ne.
Skandinavijos pusiasalis yra didelis pusiasalis, besidriekiantis į vakarus nuo Šiaurės Europos per Baltijos jūros šiaurinę pusę. Norvegija, Švedija ir dalis Suomijos yra šiame pusiasalyje. Tačiau Danija dažniau nei Suomija laikoma Skandinavijos dalimi etnine prasme. Taip yra todėl, kad danų kalba yra skandinavų kalba, o suomių - ne.
Kai kurie žmonės mėgsta sakyti "Šiaurės šalys", o ne "Skandinavija", nes mano, kad taip teisingiau kalbėti apie geografiją, tačiau Šiaurės šalys apima Norvegiją, Švediją, Daniją (įskaitant Farerų salas), Suomiją ir Islandiją. Šios penkios šalys bendradarbiauja politinėje ir kultūrinėje veikloje, pasitelkdamos Šiaurės tarybą. Danija, Švedija ir Suomija taip pat yra Europos Sąjungos narės, tačiau tik Suomija priklauso euro zonai, t. y. naudoja eurą kaip savo pinigus. Kitos Šiaurės šalys vis dar naudoja savo pinigus, vadinamus kronomis arba kronomis (nuo žodžio "krona"). Norvegija ir Islandija, kurios nėra ES narės, yra NATO ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės. Tik Danija yra ir ES, ir NATO narė.
Skandinavijos palydovinė nuotrauka, 2003 m. vasaris
Labiausiai paplitęs naudojimas: trys monarchijos: Danija, Norvegija ir Švedija Išplėstinis naudojimas, įskaitant Suomiją, Svalbardą, Islandiją, Grenlandiją ir Farerų salas.
Geografija
Didžiojoje Skandinavijos pusiasalio dalyje gyvena vos keli žmonės. Čia auga dideli pušų, beržų ir eglių miškai. Vakarinė ir šiaurinė dalys yra kalnuotos; Skandinavijos kalnai yra vieni seniausių pasaulyje. Aukščiausias kalnas yra Galdhøpiggen Norvegijoje. Danija (43 098 km2) yra mažiausia iš Skandinavijos šalių. Ji tankiau apgyvendinta, o didžiąją dalį žemės sudaro dirbama žemė. Švedija (449 964 km2) yra didžiausia iš Skandinavijos šalių. Joje daugiausia ežerų, o kraštovaizdis varijuoja nuo lygumų pietuose iki kalnų vakaruose (palei sieną su Norvegija) ir tundros šiaurėje. Tolimoji Skandinavijos ir Suomijos šiaurė vadinama Laplandija, kur gyvena samiai. Kai kurie iš jų vis dar gano šiaurės elnius, tačiau dauguma samių gyvena moderniuose namuose ir dirba modernius darbus, kaip ir kiti skandinavai.
Vikingai
Garsiausia skandinavų grupė - viduramžių vikingai. Vikingai puldinėjo ir plėšė, bet jie taip pat buvo ir prekybininkai, keliavo į Ukrainą ir pradėjo prekybinius kelius į Artimuosius Rytus.
Vikingai iš Norvegijos buvo tyrinėtojai, savo ilgakočiais laivais kirtę Šiaurės Atlantą. Jie atplaukė į Islandiją ir Grenlandiją ir ten kūrė miestus bei ūkius. Norvegų tyrinėtojai atvyko ir į rytinę Kanados pakrantę, kur įkūrė bent vieną gyvenvietę, tačiau ji neišsilaikė iki mūsų laikų.
Vikingai iš Danijos atvyko į Angliją, kur padarė įtaką istorijai, politikai ir net anglų kalbai. Danų plėšikai ne kartą smarkiai puolė Angliją. Kartais danai prašydavo, kad anglai sumokėtų jiems už tai, kad pasitrauktų. Šie mokėjimai buvo vadinami "Danegeld" (daniškas auksas). Anglijos rytinės pakrantės bažnyčių kunigai ir vyskupai parašė garsiąją maldą: "Išgelbėk mus, Viešpatie, nuo norvegų rūstybės!" "Normenai" - tai dar vienas būdas pasakyti "vyrai iš šiaurės", arba danai.
Skandinavai grožinėje literatūroje ir teatre
Gerokai vėliau, XIX amžiuje (XIX a.), Richardas Vagneris ir kiti romantizmo laikotarpio menininkai kūrė operas ir kitus meno kūrinius apie senovės germanų kultūrą. Jiems patiko vikingai, nes jie nebuvo graikai ar romėnai. Jie pirmieji sugalvojo, kad vikingai dėvi šalmus su sparnais ar ragais ir geria iš išdaužtų gyvūnų ragų. Kai kurie senovės germanai nešiojo šalmus su ragais, tačiau tikrieji vikingai jų nenešiojo. Vagneris ir jo partneriai sąmoningai aprengė operos "Nibelungų žiedas" aktorius taip, kad jie atrodytų kaip senovės germanai, o žiūrovai jaustųsi taip, tarsi šiuolaikiniai vokiečiai būtų kilę iš viduramžių vikingų.
Istorija
X-XIII a., kai Skandinavijoje paplito krikščioniškoji religija, čia ėmė kurtis modernios valstybės. Jos susijungė į tris karalystes:
- Danija
- Švedija
- Norvegija
1387 m. šios trys Skandinavijos karalystės sudarė Kalmaro uniją, vadovaujamos Danijos karalienės Margaretos I. Tačiau 1523 m. Švedija išstojo iš sąjungos. Dėl to Danijoje ir Norvegijoje kilo pilietinis karas. Vėliau įvyko protestantiškoji reformacija, ir krikščionys katalikai ir protestantai kovojo tarpusavyje. Viskam nusistovėjus, Norvegijos slaptoji taryba buvo panaikinta: paskutinį kartą ji susirinko 1537 m. 1536 m. Danija ir Norvegija sudarė kitą sąjungą, kuri gyvavo iki 1814 m. Ji virto trimis šiuolaikinėmis valstybėmis - Danija, Norvegija ir Islandija.
XVII a. viduryje Danijos, Švedijos ir Norvegijos sienos tapo tokios, kokios yra dabar: 1645 m. Brömsebro sutartimi Danija ir Norvegija perdavė Švedijai tam tikras teritorijas: Norvegijos provincijas Jämtland, Härjedalen, Idre ir Särna ir Baltijos jūros salas Gotland ir Ösel (Estijoje). 1658 m. Roskildės sutartimi Danija-Norvegija buvo priversta Švedijai atiduoti Danijos provincijas Skaniją, Blekingę, Halandą, Bornholmą ir Norvegijos provincijas Båhusleną ir Trøndelagą. 1660 m. Kopenhagos sutartimi Švedija buvo priversta grąžinti Bornholmą ir Trøndelagą Danijai-Norvegijai.
Viduramžiais Suomija priklausė Švedijai. Napoleono karų metu ji tapo Rusijos dalimi.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokios šalys priklauso Skandinavijai?
A: Skandinaviją sudaro Danija, Norvegija ir Švedija. Kai kurie žmonės Skandinavijai priskiria ir Suomiją, taip pat Islandiją ir Farerų salas.
K: Kokiomis kalbomis kalbama Skandinavijoje?
A: Skandinavijoje kalbama skandinavų kalbomis, dar vadinamomis šiaurės germanų kalbomis arba skandinavų kalbomis. Tai švedų, norvegų, danų, islandų ir farerų kalbos. Suomių kalba nelaikoma skandinavų kalba.
K: Ar Suomija laikoma Skandinavijos dalimi?
A: Ar Suomija laikoma Skandinavijos dalimi, priklauso nuo to, kokiame kontekste apie tai kalbama. Kai kalbama apie žemėlapius, gamtines žemės formas ir ekonomiką, Suomija gali būti įtraukta, bet kai kalbama apie istoriją ir kalbą, ji gali būti neįtraukta.
K: Kokiame pusiasalyje yra didžioji Skandinavijos dalis?
A: Didžioji Skandinavijos dalis yra Skandinavijos pusiasalyje, kuris driekiasi į vakarus nuo Šiaurės Europos per šiaurinę Baltijos jūros pusę. Šiame pusiasalyje yra Norvegija, Švedija ir kai kurios Suomijos dalys.
K: Ar visos Skandinavijos šalys yra Europos Sąjungos (ES) narės?
A: Danija, Švedija ir Suomija yra ES narės, tačiau tik Suomija yra jos valiutų zonos narė, t. y. naudoja eurą kaip savo pinigus, o kitos Šiaurės šalys vis dar naudoja savo pinigus, vadinamus kronomis arba kronomis (nuo "kronos").
Klausimas: Ar kuri nors Skandinavijos šalis, nepriklausanti ES, yra NATO arba ELPA narė?
Atsakymas: Norvegija ir Islandija, kurios nėra ES šalys, yra NATO ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės. Tik Danija yra ES ir NATO narė.
