Skandinavija: kas tai — šalys, kalbos, geografija ir skirtumai
Atraskite Skandinaviją: šalys, kalbos, geografija ir skirtumai — kas į ją įeina, kuo skiriasi Šiaurės šalys ir kas jungia Daniją, Švediją, Norvegiją, Suomiją ir Islandiją.
Skandinavija — tai Šiaurės Europos šalių grupė. Į tradicinę Skandinaviją paprastai įtraukiamos Danija, Norvegija ir Švedija. Kai kurie šaltiniai ir žmonės taip pat laiko, kad į Skandinaviją gali priklausyti Suomija, o kiti teigia, kad ten gali būti priskiriamos ir Islandija bei Farerų salos. Dažnai žodis „Skandinavija“ vartojamas tuomet, kai pabrėžiamas kalbinis ryšys — t. y. vietos, kuriose kalbama skandinavų kalbomis (dar vadinamomis šiaurės germanų kalbomis)). Pagrindinės skandinavų kalbos — švedų, norvegų ir danų — labai panašios, jose yra didelė tarpusavio suprantamumo dalis, ir daugelis skandinavų gali suprasti bent dalį gretimų kalbų.
Ką reiškia „Skandinavija“ ir kaip tai skiriasi nuo „Šiaurės šalių“
Kas laikoma „Skandinavija“, priklauso nuo konteksto. Kai kalbama apie kalbas ir istorinius ryšius, dažnai į Skandinaviją įtraukiama Islandija, nes jos kalba yra artima seniesiems šiaurės germanų dialektams; tuo tarpu Suomija, kurios kalba suomių - priklauso finougrų kalbų šeimai, šiuo požiūriu laikoma mažiau artima. Kai diskutuojama apie geografiją, pusiasalį ir žemėlapį, prie Skandinavijos dažnai priskiriamos Norvegija ir Švedija (ir dalis Suomijos), o Islandija — ne.
Daug paprasčiau ir tiksliau vietovę apibūdinti terminu „Šiaurės šalys“ (angl. Nordic countries). Šis terminas apima Norvegiją, Švediją, Daniją (įskaitant Farerų salas ir Grenlandiją pagal tam tikrus formalumus), Suomiją ir Islandiją, taip pat kitas autonomines teritorijas (pvz., Ålandų salyną). Šios šalys bendradarbiauja politikoje, kultūroje ir socialinėje srityje per Šiaurės tarybą (Nordic Council).
Geografija ir gamta
Skandinavijos pusiasalis yra didelis pusiasalis, besidriekiantis į vakarus nuo Šiaurės Europos per Baltijos jūros šiaurinę dalį. Norvegija, Švedija ir dalis Suomijos užima didžiąją pusiasalio dalį. Norvegiją išskiria ilga, vingiuota pakrantė su fiordais ir kalnų grandinėmis; Švedija pasižymi plačiais miškais, ežerais ir lygumomis; Danija — žemesnė, sudaryta iš Jutos pusiasalio ir daugybės salų. Suomijos šiaurinė dalis (Laplandija) tęsiasi virš žemyninės Skandinavijos dalies ir pasižymi subarktiniu bei arktiniu klimatu. Islandija yra ugnikalnių ir geoterminių reiškinių sala Viduršiaurėje Atlanto vandenyne.
Kalbos ir tautinės mažumos
Pagrindinės skandinavų kalbos — švedų, norvegų ir danų — priklauso tam pačiam šiaurės germanų (skandinavų) pogrupiui ir rodo didelį tarpusavio suprantamumą. Norvegijoje oficialiai egzistuoja dvi rašytinės normos (Bokmål ir Nynorsk), o šnekamosios vietinės tarmės gali reikšmingai skirtis. Be pagrindinių valstybių kalbų, regione gyvena ir samių tautinė mažuma su keliais samių kalbų dialektais (pripažintais kai kuriose valstybėse). Suomijos kalba — suomių — priklauso finougriškai kalbų šeimai ir yra labai skirtinga nuo skandinavų kalbų; todėl finų ir skandinavų kalbos tarpusavyje suprantamos tik labai ribotai. Farerų ir islandų kalbos taip pat yra šiaurės germanų atmainos, tačiau jose išsaugota daugiau archajiškų bruožų (ypač islandų kalba).
Politika, ekonomika ir valiutos
Šiaurės šalys tradiciškai pasižymi aukštais gyvenimo kokybės rodikliais, stipriais socialiniais tinklais ir plačiomis vyriausybės teikiamomis paslaugomis (sveikatos apsauga, švietimas, socialinis draudimas). Iš ekonominių sektorių svarbūs energetika (pvz., Norvegijos nafta ir dujos), žuvininkystė, medienos ir popieriaus pramonė, aukštųjų technologijų ir paslaugų sektoriai.
Danija, Švedija ir Suomija yra Europos Sąjungos narės; iš šių šalių tik Suomija priklauso euro zonai, t. y. naudoja eurą kaip savo pinigus. Kitos Šiaurės šalys vis dar naudoja savas valiutas, dažnai vadinamas kronomis arba kronomis (nuo danų, švedų, norvegų žodžio „krona“). Farerų salos ir Grenlandija, kurios yra Danijos Karalystės autonominės teritorijos, naudojasi Danijos krona.
Dalis Šiaurės šalių priklauso gynybos ir saugumo aljansams. Kai kurios šalys yra NATO narės (pvz., Danija, Norvegija, Islandija); pastaraisiais metais saugumo padėtis keitėsi — Suomija tapo NATO nare 2023 m., o kitų šalių narystės procesai 2023–2024 m. buvo aktyviai derinami. Norvegija ir Islandija taip pat yra Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA, EFTA) narės.
Kultūriniai ir visuomeniniai skirtumai
Nors skandinavai ir kitos Šiaurės tautos dalijasi panašiomis vertybėmis (lygybė, demokratija, pasitikėjimas institucijomis), yra ir reikšmingų skirtumų: kalbiniai skirtumai (suomių vs skandinavų kalbos), skirtinga istorija (pvz., Danijos ilga istorija su jūrine prekyba ir imperijos periodu, Norvegijos ir Švedijos sąveika, Islandijos izoliacija ir atskiras kultūros raidos kelias), taip pat klimatinės ir geografijos įtakos gyvenimo būdui (įvairūs kaimo gyvenimo modeliai, žvejybos ir žemės ūkio tradicijos šiaurėje vs miestų ir technologijų centrai pietuose).
Trumpas apibendrinimas
- Skandinavija tradiciškai apima Daniją, Norvegiją ir Švediją ir dažniau akcentuoja kalbų bei istorinius ryšius.
- Šiaurės šalys (Nordic countries) — platesnis terminas, įtraukiantis ir Suomiją, ir Islandiją bei autonomines teritorijas; šis terminas naudojamas geografiškai ir politiniam bendradarbiavimui apibūdinti.
- Regionui būdingi aukšti socialinės apsaugos standartai, geras gyvenimo lygis, stipri viešoji infrastruktūra ir didelis dėmesys lygybei bei aplinkos apsaugai.
Jei norite, galiu parengti trumpus profilius kiekvienos šalies (pagrindiniai duomenys, sostinė, oficiali kalba, valiuta ir įdomūs faktai) arba palyginimą pagal konkrečius kriterijus (pvz., klimatas, gyvenimo lygis, darbo rinka).
Skandinavijos palydovinė nuotrauka, 2003 m. vasaris
Labiausiai paplitęs naudojimas: trys monarchijos: Danija, Norvegija ir Švedija Išplėstinis naudojimas, įskaitant Suomiją, Svalbardą, Islandiją, Grenlandiją ir Farerų salas.
Geografija
Didžiojoje Skandinavijos pusiasalio dalyje gyvena vos keli žmonės. Čia auga dideli pušų, beržų ir eglių miškai. Vakarinė ir šiaurinė dalys yra kalnuotos; Skandinavijos kalnai yra vieni seniausių pasaulyje. Aukščiausias kalnas yra Galdhøpiggen Norvegijoje. Danija (43 098 km2) yra mažiausia iš Skandinavijos šalių. Ji tankiau apgyvendinta, o didžiąją dalį žemės sudaro dirbama žemė. Švedija (449 964 km2) yra didžiausia iš Skandinavijos šalių. Joje daugiausia ežerų, o kraštovaizdis varijuoja nuo lygumų pietuose iki kalnų vakaruose (palei sieną su Norvegija) ir tundros šiaurėje. Tolimoji Skandinavijos ir Suomijos šiaurė vadinama Laplandija, kur gyvena samiai. Kai kurie iš jų vis dar gano šiaurės elnius, tačiau dauguma samių gyvena moderniuose namuose ir dirba modernius darbus, kaip ir kiti skandinavai.
Vikingai
Garsiausia skandinavų grupė - viduramžių vikingai. Vikingai puldinėjo ir plėšė, bet jie taip pat buvo ir prekybininkai, keliavo į Ukrainą ir pradėjo prekybinius kelius į Artimuosius Rytus.
Vikingai iš Norvegijos buvo tyrinėtojai, savo ilgakočiais laivais kirtę Šiaurės Atlantą. Jie atplaukė į Islandiją ir Grenlandiją ir ten kūrė miestus bei ūkius. Norvegų tyrinėtojai atvyko ir į rytinę Kanados pakrantę, kur įkūrė bent vieną gyvenvietę, tačiau ji neišsilaikė iki mūsų laikų.
Vikingai iš Danijos atvyko į Angliją, kur padarė įtaką istorijai, politikai ir net anglų kalbai. Danų plėšikai ne kartą smarkiai puolė Angliją. Kartais danai prašydavo, kad anglai sumokėtų jiems už tai, kad pasitrauktų. Šie mokėjimai buvo vadinami "Danegeld" (daniškas auksas). Anglijos rytinės pakrantės bažnyčių kunigai ir vyskupai parašė garsiąją maldą: "Išgelbėk mus, Viešpatie, nuo norvegų rūstybės!" "Normenai" - tai dar vienas būdas pasakyti "vyrai iš šiaurės", arba danai.
Skandinavai grožinėje literatūroje ir teatre
Gerokai vėliau, XIX amžiuje (XIX a.), Richardas Vagneris ir kiti romantizmo laikotarpio menininkai kūrė operas ir kitus meno kūrinius apie senovės germanų kultūrą. Jiems patiko vikingai, nes jie nebuvo graikai ar romėnai. Jie pirmieji sugalvojo, kad vikingai dėvi šalmus su sparnais ar ragais ir geria iš išdaužtų gyvūnų ragų. Kai kurie senovės germanai nešiojo šalmus su ragais, tačiau tikrieji vikingai jų nenešiojo. Vagneris ir jo partneriai sąmoningai aprengė operos "Nibelungų žiedas" aktorius taip, kad jie atrodytų kaip senovės germanai, o žiūrovai jaustųsi taip, tarsi šiuolaikiniai vokiečiai būtų kilę iš viduramžių vikingų.
Istorija
X-XIII a., kai Skandinavijoje paplito krikščioniškoji religija, čia ėmė kurtis modernios valstybės. Jos susijungė į tris karalystes:
- Danija
- Švedija
- Norvegija
1387 m. šios trys Skandinavijos karalystės sudarė Kalmaro uniją, vadovaujamos Danijos karalienės Margaretos I. Tačiau 1523 m. Švedija išstojo iš sąjungos. Dėl to Danijoje ir Norvegijoje kilo pilietinis karas. Vėliau įvyko protestantiškoji reformacija, ir krikščionys katalikai ir protestantai kovojo tarpusavyje. Viskam nusistovėjus, Norvegijos slaptoji taryba buvo panaikinta: paskutinį kartą ji susirinko 1537 m. 1536 m. Danija ir Norvegija sudarė kitą sąjungą, kuri gyvavo iki 1814 m. Ji virto trimis šiuolaikinėmis valstybėmis - Danija, Norvegija ir Islandija.
XVII a. viduryje Danijos, Švedijos ir Norvegijos sienos tapo tokios, kokios yra dabar: 1645 m. Brömsebro sutartimi Danija ir Norvegija perdavė Švedijai tam tikras teritorijas: Norvegijos provincijas Jämtland, Härjedalen, Idre ir Särna ir Baltijos jūros salas Gotland ir Ösel (Estijoje). 1658 m. Roskildės sutartimi Danija-Norvegija buvo priversta Švedijai atiduoti Danijos provincijas Skaniją, Blekingę, Halandą, Bornholmą ir Norvegijos provincijas Båhusleną ir Trøndelagą. 1660 m. Kopenhagos sutartimi Švedija buvo priversta grąžinti Bornholmą ir Trøndelagą Danijai-Norvegijai.
Viduramžiais Suomija priklausė Švedijai. Napoleono karų metu ji tapo Rusijos dalimi.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokios šalys priklauso Skandinavijai?
A: Skandinaviją sudaro Danija, Norvegija ir Švedija. Kai kurie žmonės Skandinavijai priskiria ir Suomiją, taip pat Islandiją ir Farerų salas.
K: Kokiomis kalbomis kalbama Skandinavijoje?
A: Skandinavijoje kalbama skandinavų kalbomis, dar vadinamomis šiaurės germanų kalbomis arba skandinavų kalbomis. Tai švedų, norvegų, danų, islandų ir farerų kalbos. Suomių kalba nelaikoma skandinavų kalba.
K: Ar Suomija laikoma Skandinavijos dalimi?
A: Ar Suomija laikoma Skandinavijos dalimi, priklauso nuo to, kokiame kontekste apie tai kalbama. Kai kalbama apie žemėlapius, gamtines žemės formas ir ekonomiką, Suomija gali būti įtraukta, bet kai kalbama apie istoriją ir kalbą, ji gali būti neįtraukta.
K: Kokiame pusiasalyje yra didžioji Skandinavijos dalis?
A: Didžioji Skandinavijos dalis yra Skandinavijos pusiasalyje, kuris driekiasi į vakarus nuo Šiaurės Europos per šiaurinę Baltijos jūros pusę. Šiame pusiasalyje yra Norvegija, Švedija ir kai kurios Suomijos dalys.
K: Ar visos Skandinavijos šalys yra Europos Sąjungos (ES) narės?
A: Danija, Švedija ir Suomija yra ES narės, tačiau tik Suomija yra jos valiutų zonos narė, t. y. naudoja eurą kaip savo pinigus, o kitos Šiaurės šalys vis dar naudoja savo pinigus, vadinamus kronomis arba kronomis (nuo "kronos").
Klausimas: Ar kuri nors Skandinavijos šalis, nepriklausanti ES, yra NATO arba ELPA narė?
Atsakymas: Norvegija ir Islandija, kurios nėra ES šalys, yra NATO ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės. Tik Danija yra ES ir NATO narė.
Ieškoti