Richardas Wagneris (1813 m. gegužės 22 d. Leipcige - 1883 m. vasario 13 d. Venecijoje) - vokiečių operos kompozitorius. Jis buvo vienas svarbiausių romantizmo laikotarpio operos kompozitorių Vokietijoje. Be kelių kūrinių, kuriuos parašė būdamas studentas, jis sukūrė dešimt operų, kurios visos šiandien nuolat atliekamos operos teatruose. Dauguma jo operų yra apie vokiečių mitologijos istorijas. Jis visada pats rašė žodžius.

Vagneris pakeitė žmonių įsivaizdavimą apie tai, kokios turėtų būti operos. Jis manė, kad drama (pasakojama istorija su visomis jos įtampomis) yra labai svarbi, ir pats rinkosi dainininkus savo operoms, kad galėtų juos pratinti prie savo mąstymo. Jo operų muzika nesuteikdavo žiūrovams progos paploti po didžiųjų solisčių, kaip tai buvo daroma XVIII a.: muzika skambėjo viso veiksmo metu. Jis privertė savo muziką pasakoti istoriją naudodamas vadinamuosius leitmotyvus. Tai buvo melodijos arba trumpos muzikinės frazės, kurios priklausė konkretiems operos personažams arba konkrečioms idėjoms. Jis padarė didesnę įtaką kitiems kompozitoriams nei bet kuris kitas savo laikų kompozitorius, daugiausia dėl savo harmonijos, kuri darėsi vis labiau chromatinė (naudojo daug aukštų ir žemų dažnių), daug kartų keitė tonacijas. Pagal savo projektą pastatė operos teatrą Vokietijos Bairoto mieste. Beveik visi Europos muzikantai stengėsi nuvykti į Bairoitą, kad išgirstų Vagnerio muziką. Ten iki šiol kasmet vyksta Vagnerio festivalis.

Trumpa biografija

Richardas Wagneris gimė 1813 m. Leipcige. Jaunystėje studijavo muziką ir teatro veiklą, dirbo dirigentu ir teatre, ir provincijos orkestruose. Netrukus jis pradėjo rašyti tiek muziką, tiek libreto tekstus savo operoms. Gyvenimo laikotarpiu Vagneris keitė gyvenamąsias vietas, patyrė finansinių sunkumų ir politinių problemų (jie prisidėjo prie jo emigracijos į Šveicariją), tačiau vėliau sulaukė rėmėjų, kurie leido jam įgyvendinti ambicingus projektus.

Svarbiausi kūriniai

  • Lohengrin (1849) – viena iš žinomiausių ankstyvųjų Vagnerio operų.
  • Tannhäuser (1845) – apie viduramžių riterių legendas ir meilės bei įtaigos konfliktus.
  • Die Meistersinger von Nürnberg (1868) – ilga, komiška ir kultūriškai reikšminga opera apie amatų cechus ir meną.
  • Tristan und Isolde (1865) – revoliucinė savo harmonija ir emocionalumu, didelę įtaką padariusi XX a. muzikai.
  • Parsifal (1882) – paskutinė Vagnerio opera, su religinėmis ir mistinėmis temomis.
  • Der Ring des Nibelungen (Nibelungų žiedas) – keturių operų ciklas, vienas ambicingiausių jo projektų, skirtas vienai visumai pasakoti.

Leitmotyvai ir muzikinės naujovės

Vienas iš Vagnerio pagrindinių indėlių į muziką yra leitmotyvų sistema: trumpi, atpažįstami muzikos fragmentai, susiję su personažais, daiktais, jausmais ar idėjomis. Šie motyvai kartojami, transformuojami ir derinami taip, kad muzika pati pasakotų siužetą arba atskleistų personažų vidinę būseną. Tai leido kurti nuoseklesnę ir dramatiškesnę operos dramaturgiją.

Vagnerio harmonija tapo laisvesnė, daugiau naudojant chromatiką ir sudėtingus moduliacijos sprendimus. Tokie sprendimai padeje vėlesniems kompozitoriams tyrinėti tonaliteto ribas ir prisidėjo prie XX a. muzikos vystymosi.

Bairoito teatras ir festivalis

Vagneris projektavo ir statė specialų Festspielhaus (Bairoito operos teatrai), kurio akustika ir scena buvo pritaikyti jo kūriniams. Teatras buvo atidarytas 1876 m., o ten vykstantis festivalis — Bayreuth Festspiele — tapo vieta, kurioje publika galėjo išgirsti Vagnerio operas tokiu atlikimo būdu, kokį jis įsivaizdavo. Bairoitas iki šiol yra svarbus tarptautinis muzikos traukos centras.

Kritika, prieštaros ir palikimas

Vagnerio muzika turėjo milžinišką poveikį vėlesniems kompozitoriams ir filmų muzikos kūrėjams. Tačiau jo asmenybė ir idėjos taip pat sukėlė daug prieštaravimų. Vagneris parašė tekstų su antisemitinėmis nuostatomis, kas vėliau prisidėjo prie kritikos jo asmenybės atžvilgiu. Jo kūryba buvo interpretuojama įvairiai, kartais politizuojama.

Vis dėlto, meninis indėlis — operos kaip visapusiško meno kūrinio (Vagnerio samprata apie Gesamtkunstwerk) plėtra, leitmotyvų technika, scenos ir orkestravimo naujovės — užtikrino jam svarbią vietą muzikos istorijoje. Jo operos ir šiandien dažnai atliekamos visuose pasaulio operos teatruose, o jo idėjos tebėra studijuojamos ir aptariamos muzikologijos bei scenos menų srityse.

Rekomendacijos norintiems pradėti

Jei norite pažinti Vagnerio kūrybą, pradėkite nuo trumpesnių operų arba ištraukų:

  • pirmiausia išklausykite fragmentų iš Tristan und Isolde ir Lohengrin (ypač garsusis Lohengrino „brangakmenio“ arija arba Tristan'o „mirties“ muzika);
  • jei domina epinis pasakojimas, išbandykite Der Ring des Nibelungen – tačiau pasiruoškite ilgiems vakarams ir kantrybei;
  • žiūrėkite įrašytas pastatymų versijas arba gyvus spektaklius Bairoite ar kituose didžiuosiuose teatruose; vizualinis pateikimas padeda suprasti Vagnerio idėją apie teatrinį vientisumą.