Obojus
Obojus - tai medinis pučiamasis instrumentas, turintis dvigubą liežuvėlį. Jis labai panašus į klarnetą ir gali būti su juo painiojamas. Klarneto korpusas yra cilindro formos, o obojaus - kūgio formos. Klarneto ir obojaus skleidžiami garsai labai skiriasi. Obojaus garsas išgaunamas pučiant orą per dvigubą liežuvėlį viršutiniame instrumento gale, kuris priverčia abu liežuvėlius vibruoti kartu ir taip išgaunamas garsas. Obojų sudaro keturios dalys: varpelis, apatinė jungtis, viršutinė jungtis ir liežuvėlis. Asmuo, grojantis obojumi, vadinamas obojininku. Įprastiniame orkestre gali būti du obojus, bet kartais ir trys. Kartais yra ir cor anglais, kuris skamba kvinta žemiau nei obojus. Labai retai būna ir bosinis obojus, kuris skamba oktava žemiau obojaus. Gustavas Holstas tokį obojų panaudojo savo siuitoje "Planetos".
Obojus kilo iš viduramžių ir renesanso laikų instrumento šamo. Jis išpopuliarėjo baroko laikotarpiu. Bachas ir Hendelis jį naudojo daugumoje savo orkestrinės muzikos kūrinių. Daugelis italų kompozitorių, pavyzdžiui, Antonio Vivaldis, šiam instrumentui rašė koncertus, jis naudojamas ir daugelyje kamerinės muzikos kūrinių. Tuo metu jis beveik neturėjo klavišų, tačiau ilgainiui buvo pridėta daugiau klavišų, kurie palengvino grojimą trumpaisiais ir lygiaisiais.
Vėlesni kompozitoriai, rašę obojui kaip soliniam instrumentui, yra Mozartas, Weberis, Richardas Straussas, Vaughanas Williamsas ir Francis Poulencas.
Įprasta, kad pagrindinis orkestro obojininkas groja natą A, pagal kurią kiti orkestro nariai derina savo instrumentus.
Obojaus pavadinimas kilęs iš prancūzų kalbos hautbois, reiškiantis "aukštas medis", t. y. aukštas medinis pučiamasis instrumentas.
Obojus (be stryko)
Obojaus strykas.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra obojus?
A: Obojus yra medinis pučiamasis instrumentas su dvigubu liežuvėliu. Jis turi kūginį korpusą ir skleidžia garsą, kai pro viršutiniame instrumento gale esančią dvigubą liežuvėlį pučiamas oras, priverčiantis abi liežuvėlius vibruoti kartu.
K: Kas groja obojumi?
Atsakymas: Asmuo, kuris groja obojumi, vadinamas obojininku.
K: Kiek obojų paprastai būna orkestre?
A: Paprastai orkestre būna du arba trys obojai. Kartais gali būti ir cor anglais, kuris skamba kvinta žemiau nei obojus, o labai retai - bosinis obojus, kuris skamba viena oktava žemiau nei įprastas obojus.
K: Kokie kompozitoriai rašė muziką obojui solo?
A.: Muziką solo grojimui obojumi parašė Mozartas, Weberis, Richardas Straussas, Vaughanas Williamsas ir Francis Poulencas.
K: Ką prancūzų kalba reiškia "hautbois"?
A: "Hautbois" angliškai reiškia "aukštas medis" ir reiškia aukštą medinių pučiamųjų instrumentų garsą.
K: Iš kur atsirado obojus?
A: Obojus kilo iš viduramžių ir Renesanso laikais populiaraus šalmo. Labiau išpopuliarėjo baroko laikotarpiu, kai Bachas ir Hendelis jį dažnai naudojo savo orkestrinėje muzikoje, taip pat Antonio Vivaldi jam rašė koncertus.
Klausimas: Ką įprasta daryti pagrindiniams obojininkams prieš grojant orkestre?
A: Normalu, kad pagrindiniai obojininkai prieš grodami pagroja natą A, kad kiti instrumentai galėtų atitinkamai sureguliuoti savo instrumentus.
