Francis Poulenc

Ankstyvasis gyvenimas

Poulencas buvo kilęs iš turtingos šeimos. Jo tėvas turėjo didelį farmacijos verslą. Motina, pianistė mėgėja, išmokė jį skambinti pianinu. Katalikų tikėjimas jam buvo svarbus, kaip ir meninis gyvenimas. Šios dvi įtakos suformavo jo asmenybę. Muzikos kritikas Klodas Rostanas (Claude Rostand) sakė, kad Poulencas buvo "pusiau vienuolis, pusiau išdykęs berniukas".

Po mokyklos baigimo Poulencas norėjo studijuoti muziką Paryžiaus konservatorijoje, tačiau abiejų tėvų mirtis pakeitė jo planus. Pamokas jam vedė Ricardo Viñesas, kuris buvo puikus mokytojas ir padėjo jam tobulėti kaip asmenybei. Savo pirmuosius kūrinius Poulencas parašė savo mokytojui. Jis susipažino su daugeliu garsių žmonių, tarp jų su kompozitoriais Satie, Auricu ir Falla bei tokiais rašytojais kaip Apollinaire'as. Jis pradėjo atlikti savo kūrinius, o Stravinskis padėjo jam juos išleisti Londone. Atlikdamas karinę tarnybą jis toliau kūrė ir tapo "Les Six" nariu. Šie šeši kompozitoriai ne visi kūrė vienodai, tačiau buvo geri draugai.

Poulencas manė, kad jam reikia daugiau pamokų, ir mokėsi pas Charlesą Koechliną. Diagilevas paprašė jo parašyti muziką baletui "Les Biches". Sukūrė Koncertą dviem fortepijonams ir Koncertą vargonams. Jį labai nuliūdino Raymonde Linossier, kuri buvo vienintelė moteris, kurią jis kada nors norėjo vesti, mirtis. Poulencas ėmė suvokti, kad yra gėjus. Jis turėjo daug emocinių problemų, labai keitėsi jo nuotaikos.

Jo draugystė su dainininku Pierre'u Barnac'u jam labai padėjo profesinėje srityje. Barnacas buvo baritonas. Poulencas jam sukūrė apie 90 dainų. Jie kartu surengė daugybę koncertų.

Vienais gyvenimo laikotarpiais Poulencas kūrė, kitais - koncertavo. Jis rengė laidas per Prancūzijos radiją. XX a. šeštajame dešimtmetyje jis sukūrė daug muzikos. 1963 m. staiga mirė nuo širdies smūgio.

Jo muzika

Poulencas buvo puikus pianistas ir parašė daug muzikos fortepijonui, ypač XX a. trečiajame dešimtmetyje. Jis mėgo kurti neryškius efektus, daug naudodamas palaikymo pedalą. Vieni iš geriausių jo kūrinių fortepijonui yra dainų akompanimentai.

Ankstyvojoje Poulenco kamerinėje muzikoje dažnai naudojamos džiazo idėjos. Jis parašė keletą sonatų įvairiems instrumentams. Mėgo rašyti pučiamiesiems instrumentams. Jo fortepijoninis sekstetas skirtas fortepijonui ir penkiems pučiamiesiems instrumentams.

Jis parašė keletą kūrinių orkestrui, taip pat muzikos scenai ir chorinės muzikos. Jo "Gloriją" dažnai atlieka chorai. Vaikams patinka jo "Istorija apie dramblį Babarą". Ji skirta pasakotojui ir fortepijonui. Jeanas Françaix sukūrė aranžuotę orkestrui.