Francis Poulenc (1899–1963) – prancūzų kompozitorius, Les Six narys
Francis Poulenc (1899 m. sausio 7 d. Paryžiuje – 1963 m. sausio 30 d. Paryžiuje) buvo žymus prancūzų kompozitorius, plačiai pripažintas tiek savo sceninei, tiek kamerinei ir vokalinei muzikai.
Gyvenimas ir karjera
Poulenc gimė pasiturinčioje Paryžiaus šeimoje ir nuo mažens mokėsi groti pianinu. Nors turėjo formalesnį muzikinį ugdymą, jam būdingas kompozicijos braižas formavosi ir per savarankišką meninę veiklą bei bendradarbiavimą su kitais menininkais. Jis priklausė šešių kompozitorių grupei, kuri buvo vadinama Les Six — šios grupės nariai siekė paprastesnio ir gyvesnio muzikinio stiliaus, priešingos impresionizmo ir romantizmo tradicijoms.
Kūryba
Poulenc kūrė labai įvairią muziką: nuo mažų vokalinių kūrinių iki operos ir orkestrinių darbų. Jo repertuarą sudaro dainas, kamerinę muziką, oratoriją, operą, baleto muziką ir orkestrinę muziką. Tarp žymesnių jo kūrinių yra baleto partitura „Les Biches“, operos „Les Mamelles de Tirésias“ ir „Dialogues des Carmélites“, chorinės partijos, tokios kaip „Figure humaine“ ir „Gloria“, taip pat daugybė dainų ciklų ir kamerinių sonatų (pvz., sonatos fleitai, klarnetui, violončelei ir kt.).
Stilius ir įtaka
Poulenc pasižymėjo aiškiu, melodingu ir dažnai intuityviu stiliumi. Jo muzika yra linksmumo ir kartais ironijos perpinta; tuo pat metu ji gali būti giliai emocionali ir religinga. Dėl aiškios melodijos ir paprastesnės harmonijos jo kūriniai dažnai yra patrauklūs klausytojui jau pirmojo klausymo metu — jie skiriasi nuo sudėtingesnių avangardinių tendencijų to meto muzikoje. Iš pradžių muzikos kritikai dažnai jo nevertino rimtai, tačiau laikui bėgant jo reikšmė pripažinta: Poulenc laikomas vienu įtakingiausių XX a. prancūzų kompozitorių, o ypač — dainų srityje. Jis dažnai minimas kaip didžiausias prancūzų dainų (mélodie) autorius nuo Fauré laikų.
Bendradarbiavimai ir atlikimas
Poulenc aktyviai bendradarbiavo su atlikėjais ir režisieriais, o savo kūrinius dažnai skyrė artimiems draugams ir atlikėjams. Jis pats buvo talentingas pianistas ir dažnai akompanuodavo dainininkams, todėl jo vokaliniai kūriniai pasižymi jautriu teksto ir muzikos derinimu. Ilgametis jo partneris vokaliniuose projektuose buvo baritonas Pierre Bernac, su kuriuo Poulenc daug koncertavo ir įrašė dainų ciklus.
Paveldas
Poulenco kūryba ir šiandien yra dažnai atliekama ir įrašoma. Jo gebėjimas derinti paprastumą su stilistine rafinuotumu, humoro jausmą su religine rimtimi padarė jį išskirtiniu XX a. kompozitoriumi. Jo dainos, kameriniai darbai ir scenoje rodyti kūriniai tebėra svarbi prancūzų muzikinio paveldo dalis ir pritraukia tiek profesionalius atlikėjus, tiek plačią auditoriją.
Francis Poulenc
Ankstyvasis gyvenimas
Poulencas buvo kilęs iš turtingos šeimos. Jo tėvas turėjo didelį farmacijos verslą. Motina, pianistė mėgėja, išmokė jį skambinti pianinu. Katalikų tikėjimas jam buvo svarbus, kaip ir meninis gyvenimas. Šios dvi įtakos suformavo jo asmenybę. Muzikos kritikas Klodas Rostanas (Claude Rostand) sakė, kad Poulencas buvo "pusiau vienuolis, pusiau išdykęs berniukas".
Po mokyklos baigimo Poulencas norėjo studijuoti muziką Paryžiaus konservatorijoje, tačiau abiejų tėvų mirtis pakeitė jo planus. Pamokas jam vedė Ricardo Viñesas, kuris buvo puikus mokytojas ir padėjo jam tobulėti kaip asmenybei. Savo pirmuosius kūrinius Poulencas parašė savo mokytojui. Jis susipažino su daugeliu garsių žmonių, tarp jų su kompozitoriais Satie, Auricu ir Falla bei tokiais rašytojais kaip Apollinaire'as. Jis pradėjo atlikti savo kūrinius, o Stravinskis padėjo jam juos išleisti Londone. Atlikdamas karinę tarnybą jis toliau kūrė ir tapo "Les Six" nariu. Šie šeši kompozitoriai ne visi kūrė vienodai, tačiau buvo geri draugai.
Poulencas manė, kad jam reikia daugiau pamokų, ir mokėsi pas Charlesą Koechliną. Diagilevas paprašė jo parašyti muziką baletui "Les Biches". Sukūrė Koncertą dviem fortepijonams ir Koncertą vargonams. Jį labai nuliūdino Raymonde Linossier, kuri buvo vienintelė moteris, kurią jis kada nors norėjo vesti, mirtis. Poulencas ėmė suvokti, kad yra gėjus. Jis turėjo daug emocinių problemų, labai keitėsi jo nuotaikos.
Jo draugystė su dainininku Pierre'u Barnac'u jam labai padėjo profesinėje srityje. Barnacas buvo baritonas. Poulencas jam sukūrė apie 90 dainų. Jie kartu surengė daugybę koncertų.
Vienais gyvenimo laikotarpiais Poulencas kūrė, kitais - koncertavo. Jis rengė laidas per Prancūzijos radiją. XX a. šeštajame dešimtmetyje jis sukūrė daug muzikos. 1963 m. staiga mirė nuo širdies smūgio.
Jo muzika
Poulencas buvo puikus pianistas ir parašė daug muzikos fortepijonui, ypač XX a. trečiajame dešimtmetyje. Jis mėgo kurti neryškius efektus, daug naudodamas palaikymo pedalą. Vieni iš geriausių jo kūrinių fortepijonui yra dainų akompanimentai.
Ankstyvojoje Poulenco kamerinėje muzikoje dažnai naudojamos džiazo idėjos. Jis parašė keletą sonatų įvairiems instrumentams. Mėgo rašyti pučiamiesiems instrumentams. Jo fortepijoninis sekstetas skirtas fortepijonui ir penkiems pučiamiesiems instrumentams.
Jis parašė keletą kūrinių orkestrui, taip pat muzikos scenai ir chorinės muzikos. Jo "Gloriją" dažnai atlieka chorai. Vaikams patinka jo "Istorija apie dramblį Babarą". Ji skirta pasakotojui ir fortepijonui. Jeanas Françaix sukūrė aranžuotę orkestrui.
| Valdžios institucijų kontrolė |
|
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Francis Poulenc?
A: Francis Poulenc buvo prancūzų kompozitorius, priklausęs šešių kompozitorių grupei, vadinamai "Les Six".
K: Kokias muzikos formas jis kūrė?
A: Jis kūrė dainas, kamerinę muziką, oratorijas, operas, baleto muziką ir orkestrinę muziką.
K: Kaip apibūdinama jo muzika?
A: Jo muzika lengva mėgautis iš pirmo klausymo ir paprastesnė nei kitų to meto kompozitorių kurta moderni muzika.
K: Ką iš pradžių apie jo kūrinius manė kritikai?
A: Iš pradžių kritikai nemanė, kad jis yra rimtas kompozitorius.
K: Kaip jo kūryba buvo vertinama žvelgiant iš laiko perspektyvos?
A: Žvelgdami atgal, žmonės suprato jo kūrinių svarbą, ir dabar jis laikomas didžiausiu prancūzų dainų kūrėju nuo Faurי laikų.
K: Kada ir kur gimė Francis Poulenc?
A: Francis Poulenc gimė 1899 m. sausio 7 d. Paryžiuje.
K: Kada ir kur jis mirė?
A: Mirė 1963 m. sausio 30 d. Paryžiuje.
