Baletas – kas tai? Apibrėžimas, istorija ir choreografija
Atraskite baleto esmę: apibrėžimas, istorija ir choreografija — nuo XIV a. ištakų iki scenos meistriškumo, technikos ir ikoninių spektaklių.
Baletas yra klasikinio šokio menas ir scenoje atliekama pasakojimo forma, kurią paprastai atlieka specialius mokymus baigę šokėjai. Baleto spektakliai rodomi teatruose arba didelėse koncertų salėse, juos papildo scenografija, kostiumai ir orkestro muzika. Pagrindiniai baleto bruožai – griežta technika, stilizuotas judesys, kūno linijų išryškinimas ir išraiškingas pantomimos elementas.
Kas yra baletas
Baletas apjungia šokį, muziką, teatro elementus ir kartais pantomimą, kad perteiktų istoriją ar nuotaiką. Jis gali būti tiek naratyvinis (su aiškia siužetine linija), tiek abstraktus (remtis tik judesiu ir muzika). Baletas dažnai naudoja detalias choreografines formas: solinius numerius, pas de deux, koros fragmentus (corps de ballet) ir variacijas.
Istorija
Pirmieji baleto raidos požymiai užfiksuoti renesanso epochoje – XV–XVI a. Europoje, kai prabangūs dvarų šokiai ėmė virsti sceniniais pasirodymais. Paminėjimus apie šokio meną galima rasti ir anksčiau: kai kurie šaltiniai nurodo XIV a. ir vėlesnius traktatus, pavyzdžiui, Domeniko da Pjačencos raštus, kuriuose aprašomi choreografiniai principai.
Italija ir Prancūzija tapo svarbiausiomis baleto vystymosi vietomis. XVI a. prancūzų karalienė Katerina Medici prisidėjo prie baleto plėtros, XVII a. karalius Liudvikas XIV įkūrė Académie Royale de Danse, kuri profesionalizavo amatą. XIX a. klasikinis baletas pasiekė aukštą techninį ir estetinių kanonų lygį, o svarbią įtaką turėjo Rusijos baletai – kūrėjai kaip Marius Petipa ir kompozitoriai kaip Piotras Čaikovskis sukūrė daugelį žinomų spektaklių.
Nuo XX a. baletas toliau evoliucionavo: George Balanchine išvystė neoklasikinį stilių, o daugelis choreografų eksperimentavo su modernių šokių elementais. Vienas iš JAV istorinių įvykių – San Francisko baleto trupė 1944 m. gruodžio 24 d. pristatė Jungtinėse Amerikos Valstijose pirmą pilną Piotro Čaikovskio baleto "Riešutininkas", kurį vėliau dažnai rodydavo kalėdiniu laikotarpiu.
Technika ir mokymas
Baleto šokėjai mokosi metų metus: vystoma lankstumas, jėga, pusiausvyra ir koordinacija. Yra specifinės pozicijos (pėdų ir rankų), kaklo ir liemens laikysena, taip pat principas „turnout“ (išorinis kojų pasukimas). Moterys dažnai šoka ant pirštų galų – specialiais bateliais pointe, o vyrai atlieka kėlimo ir partneravimo vaidmenis.
Yra keletas mokyklų metodikų, kurios formuoja techniką: Vaganovos (Rusija), Cecchetti (Italija), Balanchine (JAV) ir kt. Trenerius, kurie veda repeticijas ir prižiūri repertuarą, dažnai vadina baletmeisteriais arba baletmeisterėmis.
Choreografija ir atlikimas
Šokio kūrimas vadinamas choreografija, kurią nustato profesionalūs šokėjai, tačiau choreografą dažniausiai laiko asmuo, sudarantis judesių sekas, struktūrą bei stage-kompoziciją. Repeticijų metu choreografas ir baletmeisteris detaliai dirba su šokėjais, koreguoja techniką ir meninę interpretaciją.
Baletai paprastai atliekami pagal gyvą orkestrą; daugeliui žinomų baletų muzika buvo specialiai komponuota – išskirtiniai pavyzdžiai yra Piotro Čaikovskio, Sergejaus Prokofjevo ir Igorio Stravinskio kūriniai. Muzika ir ritmas yra kertiniai elementai, kurie nustato judesio struktūrą ir dinamiką — žodžiu, baletas visada susijęs su muzikai, ir dažnai muzika yra neatskiriama dramaturgijos dalis.
Scenografija, kostiumai ir pantomima
Kostiumai (pvz., tutu), scenos apšvietimas ir dekoracijos padeda kurti norimą laikmetį, nuotaiką arba pasakos atmosferą. Tradiciniuose naratyviniuose baletuose naudojama pantomima – gestų sistema, kuri padeda perteikti dialogą ar veikėjų emocijas žiūrovams be žodžių; šį elementą internete ar senesniuose kūriniuose galite rasti pažymėtą kaip pantomimą.
Baleto tipai ir šiuolaikinės tendencijos
- Klasicinis baletas – griežtos formos, tradicinė technika ir naratyvinė struktūra.
- Neoklasikinis baletas – stilizuotas judesys, mažiau sceninės istorijos, daugiau abstrakcijos.
- Šiuolaikinis arba kontemporarinis baletas – integruoja moderniojo šokio elementus, eksperimentuoja su technika ir tematika.
Pastaraisiais dešimtmečiais baletas plėtoja bendradarbiavimą su kitomis meninėmis disciplinomis, pasitelkia multimediją ir taiko naujus atlikimo formatus (trumpesni pastatymai, festivaliai, edukacinės programos). Taip pat daug teatro trupių stengiasi didinti pasiekiamumą – transliacijos, trumpi vaizdo klipai ir bendruomeniniai projektai pritraukia naują publiką.
Žymūs kūriniai ir atlikėjai
Tarp visame pasaulyje žinomų baletų yra "Gulbių ežeras", "Spragtukas" ir "Šėtoniškas baletas" (skirtingos interpretacijos), kuriuos muzikavo ir sudėliojo tokie kompozitoriai kaip Piotras Čaikovskis. Istoriniai choreografai – Marius Petipa, George Balanchine, Rudolf Nurejev ir kiti – lėmė baleto technikos ir sceninės kalbos raidą. Šiuolaikiniai kūrėjai toliau plečia žanro ribas.
Baigiamasis žodis
Baletas – tai sudėtinga, disciplinuota ir estetiškai turtinga meno forma, kuri reikalauja ilgų mokymų, komandinio darbo ir kūrybinės įžvalgos. Nuo istorinių dvarų iki šiuolaikinių scenų baletas išliko gyva meno kalba, gebanti perteikti tiek didingas pasakas, tiek subtilias žmogaus emocijas.
Snaigių valsas iš P. Čaikovskio "Riešutų spragėsių".
Leono Baksto programos dizainas Nižinskio "L'Apre-Midi d'une Faune", Paryžius, 1912 m., Diagilevo "Ballets Russes".
Baksto kostiumų dizainas balerinai Idai Rubinštein, vaidinančiai Heleną de Spartą, 1912 m.
Darcy Bussell ir Carlosas Acosta per užuolaidą.
Istorija
Ankstyvosios stadijos
Baletas išaugo iš Renesanso laikų spektaklių, kuriuose, panašiai kaip šiandien dideli popmuzikos renginiai, buvo naudojamos visos atlikimo meno rūšys. Šie itališki baletai buvo toliau plėtojami Prancūzijoje. 1581 m. Paryžiuje buvo parodytas "Le Ballet Comique de la Reine" (Karalienės baleto komedija). Jį pastatė Balthazar de Beaujoyeux, Catherine de Medici dvaro smuikininkas ir šokių meistras. Ją šoko mėgėjai salėje. Karališkoji šeima stebėjo viename gale, o kiti - galerijose iš trijų pusių. Kartu su šokiais skambėjo poezija ir dainos.
Klasikinio baleto pagrindas susiformavo Liudviko XIV dvare Prancūzijoje XVII amžiuje.p40 Net jo titulas ("Saulės karalius") kilo iš vaidmens, kurį jis šoko balete. Liudvikas įkūrė pirmąją baleto trupę - Ballet de l'Opera de Paris. Daugelį jo dvare rodytų baletų sukūrė kompozitorius Jeanas-Baptiste'as Lully ir choreografas Pierre'as Beauchampas. Tuo metu dramaturgas Moljeras išrado komediją-baletą.
Šiuolaikinė technika prasideda
XIX a. pradžioje baleto techniką kodifikavo (sutvarkė ir užrašė) Carlo Blasis (1797-1878) iš Neapolio. Jo šokio pamokos, trukusios keturias valandas, garsėjo tuo, kad tai buvo griežčiausias tuo metu egzistavęs mokymas. XIX a. pirmoje pusėje Prancūzijoje suklestėjo "romantinis baletas".
XIX a. pabaigoje carinėje Rusijoje buvo sukurtas atletiškesnio stiliaus baletas. Ši trupė vaidino Sankt Peterburgo Marijos teatre. Iš to laiko yra trys garsieji P. Čaikovskio baletai: "Gulbių ežeras", "Miegančioji gražuolė" ir "Riešutininkas". Kitas etapas buvo Diagilevo baletas. Diagilevas buvo didis impresarijus (šoumenas). 1909 m. jis įkūrė "Les Ballets Russes de Sergei Diaghilev", daugelio laikomą didžiausia visų laikų baleto trupe.
"Jo sėkmė buvo tokia nepaprasta, baletai tokie revoliucingi, o artistai tokie uždegantys, kad jo pasirodymas Paryžiuje prieš Pirmąjį pasaulinį karą sukėlė tarptautinį baleto bumą". p47
Tarp jo šokėjų buvo legendinis Nižinskis ir imperatoriškoji primabalerina Karsavina, taip pat Pavlova, Danilova ir Spesivceva. Tarp jo choreografų buvo Fokinas, Massine'as ir Balanchine'as, tarp kompozitorių - Stravinskis, Prokofjevas, Ravelis ir Debussy, tarp scenografų - Picasso, Cezanne'as, Matisse'as, Utrillo, Bakst ir Braque'as, o sukurti baletai pakeitė baleto istoriją.
Vėliau, XX a., anglakalbėse šalyse buvo įkurtos nuolatinės baleto trupės. Londone buvo įkurtas Karališkasis baletas, o Niujorke - trupė "Ballet Russe de Monte Carlo" (1938-1962 m.).
Technika
Technika - tai fizinis gebėjimas atlikti bet kokius šokio žingsnius. Konkretūs technikos tobulinimo metodai pavadinti juos pradėjusių baletmeisterių ar baletmeisterių vardais, pavyzdžiui, Vaganovos metodas - Agripinos Vaganovos vardu, Balanchine'o metodas - George'o Balanchine'o vardu, Cecchetti metodas - Enrico Cecchetti vardu.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra baletas?
A: Baletas - tai šokio rūšis, kurią šoka tik specialiai apmokyti šokėjai, dirbantys šokio trupėje ir vaidinantys teatruose.
K: Kada pirmą kartą buvo paminėtas baletas?
A: Pirmą kartą baletas paminėtas XIV a. pradžioje gyvenusio Domeniko da Pjačencos kūrinyje.
K: Ką apima baletas?
A.: Baletas - tai paties šokio kūrimas, dažnai įsivaizduojama istorija, kuri pasakojama šokio ir pantomimos pagalba.
K: Kaip vadinamas šokio kūrimas?
A: Šokio kūrimas vadinamas choreografija.
K: Kas prižiūri, kad šokėjai mokytųsi choreografijos?
A: Šokėjų choreografijos mokymąsi prižiūri treneris, vadinamas baletmeisteriu arba baletmeistere.
K: Ar baleto spektaklio metu visada skamba muzika?
A: Taip, baletas visada atliekamas skambant muzikai, o daugeliu atvejų muzika buvo specialiai sukurta konkrečiam baletui.
K: Ar galite pateikti populiaraus baleto pavyzdį?
A.: Populiarus baleto pavyzdys yra "Riešutininkas".
Ieškoti